Pasaulio paveldo vietovės - tai kultūriniu ar gamtiniu požiūriu labai svarbios pasaulio vietos. Šias vietas atrenka Jungtinių Tautų organizacija UNESCO.

Pasaulio paveldo konvencija ("Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija") yra Jungtinių Tautų sutartis. Ji reglamentuoja šių objektų atranką ir apsaugą. Sutartį pasirašiusios valstybės į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą išrenka 21 valstybę. Šis komitetas sudaro vietovių sąrašą.

Vietovės - tai vietos (pavyzdžiui, miškas, kalnas, ežeras, dykuma, paminklas, pastatas, kompleksas ar miestas). 2014 m. duomenimis[atnaujinta], į sąrašą įtraukti 1007 objektai 161 skirtingoje šalyje. Yra 779 kultūros objektai, 197 gamtos objektai ir 31 mišrus objektas. Italija sąraše turi 50 objektų - daugiausiai iš visų šalių.

Kiekviena pasaulio paveldo vietovė lieka teisinės valstybės, kurioje ji yra, teritorijos dalimi. UNESCO nori, kad visi pasaulio gyventojai stengtųsi apsaugoti kiekvieną vietovę. Kartais UNESCO skiria lėšų, kad padėtų apsaugoti vietovę. Irako ir Levanto islamo valstybė sunaikino kai kurias vietas.

Atranka ir įtraukimo procesas

Norint patekti į Pasaulio paveldo sąrašą, vietovė turi būti nominuojama savo šalies, vadinamosios sutarties šalies (State Party). Nominuodama vietovę, valstybė privalo:

  • įtraukti objektą į savo pirminį (tentatyvų) sąrašą (Tentative List);
  • parengti išsamią paraišką, nurodant objekto reikšmę, apsaugos ir valdymo priemones;
  • leisti tarptautinėms ekspertų organizacijoms (pavyzdžiui, ICOMOS kultūros objektams ir IUCN gamtos objektams) įvertinti paraišką;
  • gauti galutinį sprendimą Pasaulio paveldo komiteto metiniame posėdyje.

Kriterijai

UNESCO vertina vietoves pagal 10 tarptautinių kriterijų (i–x). Pagrindinės grupės:

  • Kultūriniai kriterijai (i–vi) – pavyzdžiui, išskirtinis žmogaus kūrybinis talentas, svarbūs istorijos etapai, tradicijų ar meno pavyzdžiai;
  • Gamtiniai kriterijai (vii–x) – išskirtiniai gamtos grožio pavyzdžiai, geologinės formacijos, biologinės įvairovės ir buveinių reikšmė.

Vietovė gali būti įtraukta kaip kultūrinė, gamtinė arba mišri (abu aspektai yra reikšmingi).

Apsauga, valdymas ir įsipareigojimai

Pasirašiusios sutartį valstybės įsipareigoja užtikrinti, kad įtrauktos vietovės būtų tinkamai saugomos ir valdomos. Tai reiškia:

  • parengti ir vykdyti valdymo planus;
  • nustatyti apsaugos zonas ir buferines zonas (buffer zones);
  • skirti išteklius ir prižiūrėti vietovės būklę;
  • suteikti prieigą prie informacijos visuomenei ir skatinant vietos bendruomenių dalyvavimą;
  • pranešti UNESCO apie esminius pokyčius ar pavojus objektui.

Pavojų sąrašas ir pagalba

Jei vietovė yra patenkusi į rimtus pavojus (karai, stichinės nelaimės, neteisėta prekyba artefaktais, urbanizacija, klimato pokyčiai ir pan.), Pasaulio paveldo komitetas gali:

  • įtraukti ją į Pavojų sąrašą (List of World Heritage in Danger);
  • siūlyti techninę ir finansinę paramą;
  • skirti skubią pagalbą arba tarptautinį ekspertų įsikišimą.

Per pastaruosius dešimtmečius kai kurios vietovės patyrė didelę žalą dėl karinių konfliktų, vandalizmo ar neteisėtos prekybos kultūriniu turtu. Pavyzdžiui, Irako ir Levanto islamo valstybė susijusi su istorinių ir archeologinių vietovių sunaikinimu regione. UNESCO taip pat kovoja su kitais iššūkiais, pavyzdžiui, klimato kaitos poveikiu pakrančių ir natūralių buveinių apsaugai.

Sąrašo kaita ir informacijos atnaujinimas

Pasaulio paveldo sąrašas nuolat kinta – kasmet gali būti priimami nauji objektai arba, retais atvejais, objektai gali būti pašalinti. Todėl skaičiai ir pasiskirstymas tarp šalių keičiasi. 2014 m. pateikti skaičiai rodo situaciją tuo metu; norint sužinoti naujausią informaciją geriausia pasitikrinti UNESCO oficialiame tinklalapyje.

Nuosavybė ir bendradarbiavimas

Visos įtrauktos vietovės lieka valstybės, kurioje jos yra, jurisdikcijoje. Tačiau pasaulinė reikšmė reiškia, kad apsauga turi tarptautinį interesą — todėl bendradarbiavimas tarp valstybių, tarptautinių organizacijų ir vietos bendruomenių yra būtinas siekiant išsaugoti paveldą ateities kartoms.

Jeigu norite gilintis toliau: ieškokite informacijos apie konkrečius kriterijus (i–x), susipažinkite su Pasaulio paveldo komiteto sprendimais bei peržiūrėkite UNESCO pateikiamus valdymo planų pavyzdžius ir ataskaitas apie pavojų sąraše esančius objektus.