Pasaulio paveldo sąrašas

Atrankos kriterijai

Iki 2004 m. pabaigos buvo šeši kultūros paveldo ir keturi gamtos paveldo kriterijai. 2005 m. šie kriterijai buvo pakeisti ir dabar yra tik vienas dešimties kriterijų rinkinys. Nominuotos vietovės turi turėti "išskirtinę visuotinę vertę" ir atitikti bent vieną iš dešimties kriterijų.

Kultūriniai kriterijai

1. "yra žmogaus kūrybinio genijaus ir kultūrinės reikšmės šedevras"
2. "rodo svarbų žmogiškųjų vertybių pasikeitimą per tam tikrą laiko tarpą arba tam tikroje pasaulio kultūrinėje teritorijoje, susijusį su architektūros ar technologijų, monumentaliųjų menų, miestų planavimo ar kraštovaizdžio dizaino raida".
3. "unikalus ar bent jau išskirtinis kultūrinės tradicijos arba gyvos ar išnykusios civilizacijos liudijimas".

  IV.             

5. "yra išskirtinis pastato, architektūros ar technikos ansamblio ar kraštovaizdžio pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".
6. "tai išskirtinis tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar jūros naudojimo pavyzdys, atspindintis kultūrą ar žmonių sąveiką su aplinka, ypač kai jis tapo pažeidžiamas dėl negrįžtamų pokyčių".
7. "yra tiesiogiai ar apčiuopiamai susijęs su įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar tikėjimu, su išskirtinės visuotinės reikšmės meno ir literatūros kūriniais".

Natūralūs kriterijai

7. "yra išskirtinių gamtos reiškinių arba išskirtinio grožio ir estetinės svarbos vietovių".
8. "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis pagrindinius Žemės istorijos etapus, įskaitant gyvybės įrašus, svarbius geologinius procesus, vykstančius formuojantis reljefo formoms, arba svarbius geomorfinius ar fiziografinius bruožus".
9. "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis svarbius tebevykstančius ekologinius ir biologinius procesus, vykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendrijų evoliucijoje ir vystymesi".
10. "yra svarbiausių ir reikšmingiausių natūralių buveinių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti in situ, įskaitant tas, kuriose yra nykstančių rūšių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę mokslo ar apsaugos požiūriu".

Nustatytų teritorijų teisinis statusas

UNESCO įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą yra prima facie įrodymas, kad tokios kultūriškai jautrios vietovės yra teisiškai saugomos pagal karo teisę, Ženevos konvenciją, jos straipsnius, protokolus ir papročius, taip pat kitas sutartis, įskaitant Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, ir tarptautinę teisę.

Taigi Ženevos konvencijos sutartyje skelbiama:

"53 straipsnis. KULTŪROS OBJEKTŲ IR KULTO VIETŲ APSAUGA. Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų nuostatų, draudžiama

(a) vykdyti bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas, kurie yra tautų kultūrinis ar dvasinis paveldas;

(b) naudoti tokius objektus karinėms pastangoms remti;

(c) padaryti tokius objektus represijų objektu."

Svetainė Nr. 252: Tadž Mahalas - kultūros paveldo objekto pavyzdys


Svetainė Nr. 156: Serengečio nacionalinis parkas - gamtos paveldo objekto pavyzdys


Objektas #274: Maču Pikču istorinė šventykla, mišraus paveldo objekto pavyzdys

Atrankos kriterijai

Iki 2004 m. pabaigos buvo šeši kultūros paveldo ir keturi gamtos paveldo kriterijai. 2005 m. šie kriterijai buvo pakeisti ir dabar yra tik vienas dešimties kriterijų rinkinys. Nominuotos vietovės turi turėti "išskirtinę visuotinę vertę" ir atitikti bent vieną iš dešimties kriterijų. Jei vietovė atitinka ir kultūros, ir gamtos kriterijus, ji vadinama mišria vietove.

Kultūriniai kriterijai

1. "yra žmogaus kūrybinio genijaus ir kultūrinės reikšmės šedevras"
2. "rodo svarbų žmogiškųjų vertybių pasikeitimą per tam tikrą laiko tarpą arba tam tikroje pasaulio kultūrinėje teritorijoje, susijusį su architektūros ar technologijų, monumentaliųjų menų, miestų planavimo ar kraštovaizdžio dizaino raida".
3. "unikalus ar bent jau išskirtinis kultūrinės tradicijos arba gyvos ar išnykusios civilizacijos liudijimas".

  IV.             

5. "yra išskirtinis pastato, architektūros ar technikos ansamblio ar kraštovaizdžio pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".
6. "tai išskirtinis tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar jūros naudojimo pavyzdys, atspindintis kultūrą ar žmonių sąveiką su aplinka, ypač kai jis tapo pažeidžiamas dėl negrįžtamų pokyčių".
7. "yra tiesiogiai ar apčiuopiamai susijęs su įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar tikėjimu, su išskirtinės visuotinės reikšmės meno ir literatūros kūriniais".

Natūralūs kriterijai

7. "yra išskirtinių gamtos reiškinių arba išskirtinio grožio ir estetinės svarbos vietovių".
8. "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis pagrindinius Žemės istorijos etapus, įskaitant gyvybės įrašus, svarbius geologinius procesus, vykstančius formuojantis reljefo formoms, arba svarbius geomorfinius ar fiziografinius bruožus".
9. "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis svarbius tebevykstančius ekologinius ir biologinius procesus, vykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendrijų evoliucijoje ir vystymesi".
10. "yra svarbiausių ir reikšmingiausių natūralių buveinių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti in situ, įskaitant tas, kuriose yra nykstančių rūšių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę mokslo ar apsaugos požiūriu".

Nustatytų teritorijų teisinis statusas

UNESCO įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą yra prima facie įrodymas, kad tokios kultūriškai jautrios vietovės yra teisiškai saugomos pagal karo teisę, Ženevos konvenciją, jos straipsnius, protokolus ir papročius, taip pat kitas sutartis, įskaitant Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, ir tarptautinę teisę.

Taigi Ženevos konvencijos sutartyje skelbiama:

"53 straipsnis. KULTŪROS OBJEKTŲ IR KULTO VIETŲ APSAUGA. Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų nuostatų, draudžiama

(a) vykdyti bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas, kurie yra tautų kultūrinis ar dvasinis paveldas;

(b) naudoti tokius objektus karinėms pastangoms remti;

(c) padaryti tokius objektus represijų objektu."

Svetainė Nr. 252: Tadž Mahalas - kultūros paveldo objekto pavyzdys


Svetainė Nr. 156: Serengečio nacionalinis parkas - gamtos paveldo objekto pavyzdys


Objektas #274: Maču Pikču istorinė šventykla, mišraus paveldo objekto pavyzdys

Atrankos kriterijai

Iki 2004 m. pabaigos buvo šeši kultūros paveldo ir keturi gamtos paveldo kriterijai. 2005 m. šie kriterijai buvo pakeisti ir dabar yra tik vienas dešimties kriterijų rinkinys. Nominuotos vietovės turi turėti "išskirtinę visuotinę vertę" ir atitikti bent vieną iš dešimties kriterijų. Jei vietovė atitinka ir kultūros, ir gamtos kriterijus, ji vadinama mišria vietove.

Kultūriniai kriterijai

1. "yra žmogaus kūrybinio genijaus ir kultūrinės reikšmės šedevras"
2. "rodo svarbų žmogiškųjų vertybių pasikeitimą per tam tikrą laiko tarpą arba tam tikroje pasaulio kultūrinėje teritorijoje, susijusį su architektūros ar technologijų, monumentaliųjų menų, miestų planavimo ar kraštovaizdžio dizaino raida".
3. "unikalus ar bent jau išskirtinis kultūrinės tradicijos arba gyvos ar išnykusios civilizacijos liudijimas".

  IV.             

5. "yra išskirtinis pastato, architektūros ar technikos ansamblio ar kraštovaizdžio pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".
6. "tai išskirtinis tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar jūros naudojimo pavyzdys, atspindintis kultūrą ar žmonių sąveiką su aplinka, ypač kai jis tapo pažeidžiamas dėl negrįžtamų pokyčių".
7. "yra tiesiogiai ar apčiuopiamai susijęs su įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar tikėjimu, su išskirtinės visuotinės reikšmės meno ir literatūros kūriniais".

Natūralūs kriterijai

7. "yra išskirtinių gamtos reiškinių arba išskirtinio grožio ir estetinės svarbos vietovių".
8. "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis pagrindinius Žemės istorijos etapus, įskaitant gyvybės įrašus, svarbius vykstančius geologinius procesus, lemiančius reljefo formų vystymąsi, arba svarbius geomorfinius ar fiziografinius bruožus".
9. "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis svarbius tebevykstančius ekologinius ir biologinius procesus, vykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendrijų evoliucijoje ir vystymesi".
10. "yra svarbiausių ir reikšmingiausių natūralių buveinių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti in situ, įskaitant tas, kuriose yra nykstančių rūšių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę mokslo ar apsaugos požiūriu".

Nustatytų teritorijų teisinis statusas

UNESCO įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą yra prima facie įrodymas, kad tokios kultūriškai jautrios vietovės yra teisiškai saugomos pagal karo teisę, Ženevos konvenciją, jos straipsnius, protokolus ir papročius, taip pat kitas sutartis, įskaitant Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, ir tarptautinę teisę.

Taigi Ženevos konvencijos sutartyje skelbiama:

"53 straipsnis. KULTŪROS OBJEKTŲ IR KULTO VIETŲ APSAUGA. Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų nuostatų, draudžiama

(a) vykdyti bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas, kurie yra tautų kultūrinis ar dvasinis paveldas;

(b) naudoti tokius objektus karinėms pastangoms remti;

(c) padaryti tokius objektus represijų objektu."

Svetainė Nr. 252: Tadž Mahalas - kultūros paveldo objekto pavyzdys


Svetainė Nr. 156: Serengečio nacionalinis parkas - gamtos paveldo objekto pavyzdys


Objektas #274: Maču Pikču istorinė šventykla, mišraus paveldo objekto pavyzdys

Atrankos kriterijai

Iki 2004 m. pabaigos buvo šeši kultūros paveldo ir keturi gamtos paveldo kriterijai. 2005 m. šie kriterijai buvo pakeisti ir dabar yra tik vienas dešimties kriterijų rinkinys. Nominuotos vietovės turi turėti "išskirtinę visuotinę vertę" ir atitikti bent vieną iš dešimties kriterijų. Jei vietovė atitinka ir kultūros, ir gamtos kriterijus, ji vadinama mišria vietove.

Kultūriniai kriterijai

1. "yra žmogaus kūrybinio genijaus ir kultūrinės reikšmės šedevras"
2. "rodo svarbų žmogiškųjų vertybių pasikeitimą per tam tikrą laiko tarpą arba tam tikroje pasaulio kultūrinėje teritorijoje, susijusį su architektūros ar technologijų, monumentaliųjų menų, miestų planavimo ar kraštovaizdžio dizaino raida".
3. "unikalus ar bent jau išskirtinis kultūrinės tradicijos arba gyvos ar išnykusios civilizacijos liudijimas".

  IV.             

5. "yra išskirtinis pastato, architektūros ar technikos ansamblio ar kraštovaizdžio pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".
6. "tai išskirtinis tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar jūros naudojimo pavyzdys, atspindintis kultūrą ar žmonių sąveiką su aplinka, ypač kai jis tapo pažeidžiamas dėl negrįžtamų pokyčių".
7. "yra tiesiogiai ar apčiuopiamai susijęs su įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar tikėjimu, su išskirtinės visuotinės reikšmės meno ir literatūros kūriniais".

Natūralūs kriterijai

7. "yra išskirtinių gamtos reiškinių arba išskirtinio grožio ir estetinės svarbos vietovių".
8. "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis pagrindinius Žemės istorijos etapus, įskaitant gyvybės įrašus, svarbius geologinius procesus, vykstančius formuojantis reljefo formoms, arba svarbius geomorfinius ar fiziografinius bruožus".
9. "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis svarbius tebevykstančius ekologinius ir biologinius procesus, vykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendrijų evoliucijoje ir vystymesi".
10. "yra svarbiausių ir reikšmingiausių natūralių buveinių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti in situ, įskaitant tas, kuriose yra nykstančių rūšių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę mokslo ar apsaugos požiūriu".

Nustatytų teritorijų teisinis statusas

UNESCO įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą yra prima facie įrodymas, kad tokios kultūriškai jautrios vietovės yra teisiškai saugomos pagal karo teisę, Ženevos konvenciją, jos straipsnius, protokolus ir papročius, taip pat kitas sutartis, įskaitant Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, ir tarptautinę teisę.

Taigi Ženevos konvencijos sutartyje skelbiama:

"53 straipsnis. KULTŪROS OBJEKTŲ IR KULTO VIETŲ APSAUGA. Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų nuostatų, draudžiama

(a) vykdyti bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas, kurie yra tautų kultūrinis ar dvasinis paveldas;

(b) naudoti tokius objektus karinėms pastangoms remti;

(c) padaryti tokius objektus represijų objektu."

Svetainė Nr. 252: Tadž Mahalas - kultūros paveldo objekto pavyzdys


Svetainė Nr. 156: Serengečio nacionalinis parkas - gamtos paveldo objekto pavyzdys


Objektas #274: Maču Pikču istorinė šventykla, mišraus paveldo objekto pavyzdys

Vaizdai

Vaizdai

Vaizdai

Vaizdai