Pasaulio paveldo vietovės (UNESCO): kultūros ir gamtos sąrašas
Pasaulio paveldo vietovės - tai kultūriniu ar gamtiniu požiūriu labai svarbios pasaulio vietos. Šias vietas atrenka Jungtinių Tautų organizacija UNESCO.
Pasaulio paveldo konvencija ("Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija") yra Jungtinių Tautų sutartis. Ji reglamentuoja šių objektų atranką ir apsaugą. Sutartį pasirašiusios valstybės į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą išrenka 21 valstybę. Šis komitetas sudaro vietovių sąrašą.
Vietovės - tai vietos (pavyzdžiui, miškas, kalnas, ežeras, dykuma, paminklas, pastatas, kompleksas ar miestas). 2014 m. duomenimis[atnaujinta], į sąrašą įtraukti 1007 objektai 161 skirtingoje šalyje. Yra 779 kultūros objektai, 197 gamtos objektai ir 31 mišrus objektas. Italija sąraše turi 50 objektų - daugiausiai iš visų šalių.
Kiekviena pasaulio paveldo vietovė lieka teisinės valstybės, kurioje ji yra, teritorijos dalimi. UNESCO nori, kad visi pasaulio gyventojai stengtųsi apsaugoti kiekvieną vietovę. Kartais UNESCO skiria lėšų, kad padėtų apsaugoti vietovę. Irako ir Levanto islamo valstybė sunaikino kai kurias vietas.
Atranka ir įtraukimo procesas
Norint patekti į Pasaulio paveldo sąrašą, vietovė turi būti nominuojama savo šalies, vadinamosios sutarties šalies (State Party). Nominuodama vietovę, valstybė privalo:
- įtraukti objektą į savo pirminį (tentatyvų) sąrašą (Tentative List);
- parengti išsamią paraišką, nurodant objekto reikšmę, apsaugos ir valdymo priemones;
- leisti tarptautinėms ekspertų organizacijoms (pavyzdžiui, ICOMOS kultūros objektams ir IUCN gamtos objektams) įvertinti paraišką;
- gauti galutinį sprendimą Pasaulio paveldo komiteto metiniame posėdyje.
Kriterijai
UNESCO vertina vietoves pagal 10 tarptautinių kriterijų (i–x). Pagrindinės grupės:
- Kultūriniai kriterijai (i–vi) – pavyzdžiui, išskirtinis žmogaus kūrybinis talentas, svarbūs istorijos etapai, tradicijų ar meno pavyzdžiai;
- Gamtiniai kriterijai (vii–x) – išskirtiniai gamtos grožio pavyzdžiai, geologinės formacijos, biologinės įvairovės ir buveinių reikšmė.
Vietovė gali būti įtraukta kaip kultūrinė, gamtinė arba mišri (abu aspektai yra reikšmingi).
Apsauga, valdymas ir įsipareigojimai
Pasirašiusios sutartį valstybės įsipareigoja užtikrinti, kad įtrauktos vietovės būtų tinkamai saugomos ir valdomos. Tai reiškia:
- parengti ir vykdyti valdymo planus;
- nustatyti apsaugos zonas ir buferines zonas (buffer zones);
- skirti išteklius ir prižiūrėti vietovės būklę;
- suteikti prieigą prie informacijos visuomenei ir skatinant vietos bendruomenių dalyvavimą;
- pranešti UNESCO apie esminius pokyčius ar pavojus objektui.
Pavojų sąrašas ir pagalba
Jei vietovė yra patenkusi į rimtus pavojus (karai, stichinės nelaimės, neteisėta prekyba artefaktais, urbanizacija, klimato pokyčiai ir pan.), Pasaulio paveldo komitetas gali:
- įtraukti ją į Pavojų sąrašą (List of World Heritage in Danger);
- siūlyti techninę ir finansinę paramą;
- skirti skubią pagalbą arba tarptautinį ekspertų įsikišimą.
Per pastaruosius dešimtmečius kai kurios vietovės patyrė didelę žalą dėl karinių konfliktų, vandalizmo ar neteisėtos prekybos kultūriniu turtu. Pavyzdžiui, Irako ir Levanto islamo valstybė susijusi su istorinių ir archeologinių vietovių sunaikinimu regione. UNESCO taip pat kovoja su kitais iššūkiais, pavyzdžiui, klimato kaitos poveikiu pakrančių ir natūralių buveinių apsaugai.
Sąrašo kaita ir informacijos atnaujinimas
Pasaulio paveldo sąrašas nuolat kinta – kasmet gali būti priimami nauji objektai arba, retais atvejais, objektai gali būti pašalinti. Todėl skaičiai ir pasiskirstymas tarp šalių keičiasi. 2014 m. pateikti skaičiai rodo situaciją tuo metu; norint sužinoti naujausią informaciją geriausia pasitikrinti UNESCO oficialiame tinklalapyje.
Nuosavybė ir bendradarbiavimas
Visos įtrauktos vietovės lieka valstybės, kurioje jos yra, jurisdikcijoje. Tačiau pasaulinė reikšmė reiškia, kad apsauga turi tarptautinį interesą — todėl bendradarbiavimas tarp valstybių, tarptautinių organizacijų ir vietos bendruomenių yra būtinas siekiant išsaugoti paveldą ateities kartoms.
Jeigu norite gilintis toliau: ieškokite informacijos apie konkrečius kriterijus (i–x), susipažinkite su Pasaulio paveldo komiteto sprendimais bei peržiūrėkite UNESCO pateikiamus valdymo planų pavyzdžius ir ataskaitas apie pavojų sąraše esančius objektus.
Yellowstone'o nacionalinis parkas - pasaulio paveldo objektas
Yellowstone'o nacionalinis parkas - pasaulio paveldo objektas
Yellowstone'o nacionalinis parkas - pasaulio paveldo objektas
Yellowstone'o nacionalinis parkas - pasaulio paveldo objektas
Atrankos kriterijai
Iki 2004 m. pabaigos buvo šeši kultūros paveldo ir keturi gamtos paveldo kriterijai. 2005 m. šie kriterijai buvo pakeisti ir dabar yra tik vienas dešimties kriterijų rinkinys. Nominuotos vietovės turi turėti "išskirtinę visuotinę vertę" ir atitikti bent vieną iš dešimties kriterijų.
Kultūriniai kriterijai
- "yra žmogaus kūrybinio genijaus ir kultūrinės reikšmės šedevras"
- "rodo svarbų žmogiškųjų vertybių pasikeitimą per tam tikrą laiko tarpą arba tam tikroje pasaulio kultūrinėje teritorijoje, susijusį su architektūros ar technologijų, monumentaliųjų menų, miestų planavimo ar kraštovaizdžio dizaino raida".
- "unikalus ar bent jau išskirtinis kultūrinės tradicijos arba gyvos ar išnykusios civilizacijos liudijimas".
IV.
- "yra išskirtinis pastato, architektūros ar technikos ansamblio ar kraštovaizdžio pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".
- "tai išskirtinis tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar jūros naudojimo pavyzdys, atspindintis kultūrą ar žmonių sąveiką su aplinka, ypač kai jis tapo pažeidžiamas dėl negrįžtamų pokyčių".
- "yra tiesiogiai ar apčiuopiamai susijęs su įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar tikėjimu, su išskirtinės visuotinės reikšmės meno ir literatūros kūriniais".
Natūralūs kriterijai
- "yra išskirtinių gamtos reiškinių arba išskirtinio grožio ir estetinės svarbos vietovių".
- "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis pagrindinius Žemės istorijos etapus, įskaitant gyvybės įrašus, svarbius geologinius procesus, vykstančius formuojantis reljefo formoms, arba svarbius geomorfinius ar fiziografinius bruožus".
- "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis svarbius tebevykstančius ekologinius ir biologinius procesus, vykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendrijų evoliucijoje ir vystymesi".
- "yra svarbiausių ir reikšmingiausių natūralių buveinių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti in situ, įskaitant tas, kuriose yra nykstančių rūšių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę mokslo ar apsaugos požiūriu".
Nustatytų teritorijų teisinis statusas
UNESCO įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą yra prima facie įrodymas, kad tokios kultūriškai jautrios vietovės yra teisiškai saugomos pagal karo teisę, Ženevos konvenciją, jos straipsnius, protokolus ir papročius, taip pat kitas sutartis, įskaitant Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, ir tarptautinę teisę.
Taigi Ženevos konvencijos sutartyje skelbiama:
"53 straipsnis. KULTŪROS OBJEKTŲ IR KULTO VIETŲ APSAUGA. Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų nuostatų, draudžiama
(a) vykdyti bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas, kurie yra tautų kultūrinis ar dvasinis paveldas;
(b) naudoti tokius objektus karinėms pastangoms remti;
(c) padaryti tokius objektus represijų objektu."
Svetainė Nr. 252: Tadž Mahalas - kultūros paveldo objekto pavyzdys
Svetainė Nr. 156: Serengečio nacionalinis parkas - gamtos paveldo objekto pavyzdys
Objektas #274: Maču Pikču istorinė šventykla, mišraus paveldo objekto pavyzdys
Atrankos kriterijai
Iki 2004 m. pabaigos buvo šeši kultūros paveldo ir keturi gamtos paveldo kriterijai. 2005 m. šie kriterijai buvo pakeisti ir dabar yra tik vienas dešimties kriterijų rinkinys. Nominuotos vietovės turi turėti "išskirtinę visuotinę vertę" ir atitikti bent vieną iš dešimties kriterijų. Jei vietovė atitinka ir kultūros, ir gamtos kriterijus, ji vadinama mišria vietove.
Kultūriniai kriterijai
- "yra žmogaus kūrybinio genijaus ir kultūrinės reikšmės šedevras"
- "rodo svarbų žmogiškųjų vertybių pasikeitimą per tam tikrą laiko tarpą arba tam tikroje pasaulio kultūrinėje teritorijoje, susijusį su architektūros ar technologijų, monumentaliųjų menų, miestų planavimo ar kraštovaizdžio dizaino raida".
- "unikalus ar bent jau išskirtinis kultūrinės tradicijos arba gyvos ar išnykusios civilizacijos liudijimas".
IV.
- "yra išskirtinis pastato, architektūros ar technikos ansamblio ar kraštovaizdžio pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".
- "tai išskirtinis tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar jūros naudojimo pavyzdys, atspindintis kultūrą ar žmonių sąveiką su aplinka, ypač kai jis tapo pažeidžiamas dėl negrįžtamų pokyčių".
- "yra tiesiogiai ar apčiuopiamai susijęs su įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar tikėjimu, su išskirtinės visuotinės reikšmės meno ir literatūros kūriniais".
Natūralūs kriterijai
- "yra išskirtinių gamtos reiškinių arba išskirtinio grožio ir estetinės svarbos vietovių".
- "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis pagrindinius Žemės istorijos etapus, įskaitant gyvybės įrašus, svarbius geologinius procesus, vykstančius formuojantis reljefo formoms, arba svarbius geomorfinius ar fiziografinius bruožus".
- "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis svarbius tebevykstančius ekologinius ir biologinius procesus, vykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendrijų evoliucijoje ir vystymesi".
- "yra svarbiausių ir reikšmingiausių natūralių buveinių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti in situ, įskaitant tas, kuriose yra nykstančių rūšių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę mokslo ar apsaugos požiūriu".
Nustatytų teritorijų teisinis statusas
UNESCO įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą yra prima facie įrodymas, kad tokios kultūriškai jautrios vietovės yra teisiškai saugomos pagal karo teisę, Ženevos konvenciją, jos straipsnius, protokolus ir papročius, taip pat kitas sutartis, įskaitant Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, ir tarptautinę teisę.
Taigi Ženevos konvencijos sutartyje skelbiama:
"53 straipsnis. KULTŪROS OBJEKTŲ IR KULTO VIETŲ APSAUGA. Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų nuostatų, draudžiama
(a) vykdyti bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas, kurie yra tautų kultūrinis ar dvasinis paveldas;
(b) naudoti tokius objektus karinėms pastangoms remti;
(c) padaryti tokius objektus represijų objektu."
Svetainė Nr. 252: Tadž Mahalas - kultūros paveldo objekto pavyzdys
Svetainė Nr. 156: Serengečio nacionalinis parkas - gamtos paveldo objekto pavyzdys
Objektas #274: Maču Pikču istorinė šventykla, mišraus paveldo objekto pavyzdys
Atrankos kriterijai
Iki 2004 m. pabaigos buvo šeši kultūros paveldo ir keturi gamtos paveldo kriterijai. 2005 m. šie kriterijai buvo pakeisti ir dabar yra tik vienas dešimties kriterijų rinkinys. Nominuotos vietovės turi turėti "išskirtinę visuotinę vertę" ir atitikti bent vieną iš dešimties kriterijų. Jei vietovė atitinka ir kultūros, ir gamtos kriterijus, ji vadinama mišria vietove.
Kultūriniai kriterijai
- "yra žmogaus kūrybinio genijaus ir kultūrinės reikšmės šedevras"
- "rodo svarbų žmogiškųjų vertybių pasikeitimą per tam tikrą laiko tarpą arba tam tikroje pasaulio kultūrinėje teritorijoje, susijusį su architektūros ar technologijų, monumentaliųjų menų, miestų planavimo ar kraštovaizdžio dizaino raida".
- "unikalus ar bent jau išskirtinis kultūrinės tradicijos arba gyvos ar išnykusios civilizacijos liudijimas".
IV.
- "yra išskirtinis pastato, architektūros ar technikos ansamblio ar kraštovaizdžio pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".
- "tai išskirtinis tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar jūros naudojimo pavyzdys, atspindintis kultūrą ar žmonių sąveiką su aplinka, ypač kai jis tapo pažeidžiamas dėl negrįžtamų pokyčių".
- "yra tiesiogiai ar apčiuopiamai susijęs su įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar tikėjimu, su išskirtinės visuotinės reikšmės meno ir literatūros kūriniais".
Natūralūs kriterijai
- "yra išskirtinių gamtos reiškinių arba išskirtinio grožio ir estetinės svarbos vietovių".
- "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis pagrindinius Žemės istorijos etapus, įskaitant gyvybės įrašus, svarbius vykstančius geologinius procesus, lemiančius reljefo formų vystymąsi, arba svarbius geomorfinius ar fiziografinius bruožus".
- "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis svarbius tebevykstančius ekologinius ir biologinius procesus, vykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendrijų evoliucijoje ir vystymesi".
- "yra svarbiausių ir reikšmingiausių natūralių buveinių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti in situ, įskaitant tas, kuriose yra nykstančių rūšių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę mokslo ar apsaugos požiūriu".
Nustatytų teritorijų teisinis statusas
UNESCO įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą yra prima facie įrodymas, kad tokios kultūriškai jautrios vietovės yra teisiškai saugomos pagal karo teisę, Ženevos konvenciją, jos straipsnius, protokolus ir papročius, taip pat kitas sutartis, įskaitant Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, ir tarptautinę teisę.
Taigi Ženevos konvencijos sutartyje skelbiama:
"53 straipsnis. KULTŪROS OBJEKTŲ IR KULTO VIETŲ APSAUGA. Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų nuostatų, draudžiama
(a) vykdyti bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas, kurie yra tautų kultūrinis ar dvasinis paveldas;
(b) naudoti tokius objektus karinėms pastangoms remti;
(c) padaryti tokius objektus represijų objektu."
Svetainė Nr. 252: Tadž Mahalas - kultūros paveldo objekto pavyzdys
Svetainė Nr. 156: Serengečio nacionalinis parkas - gamtos paveldo objekto pavyzdys
Objektas #274: Maču Pikču istorinė šventykla, mišraus paveldo objekto pavyzdys
Atrankos kriterijai
Iki 2004 m. pabaigos buvo šeši kultūros paveldo ir keturi gamtos paveldo kriterijai. 2005 m. šie kriterijai buvo pakeisti ir dabar yra tik vienas dešimties kriterijų rinkinys. Nominuotos vietovės turi turėti "išskirtinę visuotinę vertę" ir atitikti bent vieną iš dešimties kriterijų. Jei vietovė atitinka ir kultūros, ir gamtos kriterijus, ji vadinama mišria vietove.
Kultūriniai kriterijai
- "yra žmogaus kūrybinio genijaus ir kultūrinės reikšmės šedevras"
- "rodo svarbų žmogiškųjų vertybių pasikeitimą per tam tikrą laiko tarpą arba tam tikroje pasaulio kultūrinėje teritorijoje, susijusį su architektūros ar technologijų, monumentaliųjų menų, miestų planavimo ar kraštovaizdžio dizaino raida".
- "unikalus ar bent jau išskirtinis kultūrinės tradicijos arba gyvos ar išnykusios civilizacijos liudijimas".
IV.
- "yra išskirtinis pastato, architektūros ar technikos ansamblio ar kraštovaizdžio pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".
- "tai išskirtinis tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar jūros naudojimo pavyzdys, atspindintis kultūrą ar žmonių sąveiką su aplinka, ypač kai jis tapo pažeidžiamas dėl negrįžtamų pokyčių".
- "yra tiesiogiai ar apčiuopiamai susijęs su įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar tikėjimu, su išskirtinės visuotinės reikšmės meno ir literatūros kūriniais".
Natūralūs kriterijai
- "yra išskirtinių gamtos reiškinių arba išskirtinio grožio ir estetinės svarbos vietovių".
- "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis pagrindinius Žemės istorijos etapus, įskaitant gyvybės įrašus, svarbius geologinius procesus, vykstančius formuojantis reljefo formoms, arba svarbius geomorfinius ar fiziografinius bruožus".
- "yra išskirtinis pavyzdys, atspindintis svarbius tebevykstančius ekologinius ir biologinius procesus, vykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendrijų evoliucijoje ir vystymesi".
- "yra svarbiausių ir reikšmingiausių natūralių buveinių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti in situ, įskaitant tas, kuriose yra nykstančių rūšių, turinčių išskirtinę visuotinę vertę mokslo ar apsaugos požiūriu".
Nustatytų teritorijų teisinis statusas
UNESCO įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą yra prima facie įrodymas, kad tokios kultūriškai jautrios vietovės yra teisiškai saugomos pagal karo teisę, Ženevos konvenciją, jos straipsnius, protokolus ir papročius, taip pat kitas sutartis, įskaitant Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, ir tarptautinę teisę.
Taigi Ženevos konvencijos sutartyje skelbiama:
"53 straipsnis. KULTŪROS OBJEKTŲ IR KULTO VIETŲ APSAUGA. Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu" ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų nuostatų, draudžiama
(a) vykdyti bet kokius priešiškus veiksmus, nukreiptus prieš istorinius paminklus, meno kūrinius ar kulto vietas, kurie yra tautų kultūrinis ar dvasinis paveldas;
(b) naudoti tokius objektus karinėms pastangoms remti;
(c) padaryti tokius objektus represijų objektu."
Svetainė Nr. 252: Tadž Mahalas - kultūros paveldo objekto pavyzdys
Svetainė Nr. 156: Serengečio nacionalinis parkas - gamtos paveldo objekto pavyzdys
Objektas #274: Maču Pikču istorinė šventykla, mišraus paveldo objekto pavyzdys
Vaizdai
· 
Persepolis, Iranas
· 
Florencijos istorinis centras Toskanoje (Italija)
· 
Uluru (Australija)
· 
Čičen Ica Jukatane (Meksika)
· 
Sankt Peterburgo istorinis centras ir jo apylinkės (Rusija)
· 
Senovinių pastatų kompleksas Wudango kalnuose (Kinija)
· 
Kenijos kalno nacionalinis parkas (Kenija)
· 
Viktorijos krioklys Zambezės upėje Afrikoje
· 
Tadž Mahalas, Indija
· 
Memfis ir jo nekropolis, įskaitant Gizos piramides (Egiptas)
Vaizdai
·
Persepolis, Iranas
·
Florencijos istorinis centras Toskanoje (Italija)
·
Uluru (Australija)
·
Čičen Ica Jukatane (Meksika)
·
Sankt Peterburgo istorinis centras ir jo apylinkės (Rusija)
·
Senovinių pastatų kompleksas Wudango kalnuose (Kinija)
·
Kenijos kalno nacionalinis parkas (Kenija)
·
Viktorijos krioklys Zambezės upėje Afrikoje
·
Tadž Mahalas, Indija
·
Memfis ir jo nekropolis, įskaitant Gizos piramides (Egiptas)
Vaizdai
·
Persepolis, Iranas
·
Florencijos istorinis centras Toskanoje (Italija)
·
Uluru (Australija)
·
Čičen Ica Jukatane (Meksika)
·
Sankt Peterburgo istorinis centras ir jo apylinkės (Rusija)
·
Senovinių pastatų kompleksas Wudango kalnuose (Kinija)
·
Kenijos kalno nacionalinis parkas (Kenija)
·
Viktorijos krioklys Zambezės upėje Afrikoje
·
Tadž Mahalas, Indija
·
Memfis ir jo nekropolis, įskaitant Gizos piramides (Egiptas)
Vaizdai
·
Persepolis, Iranas
·
Florencijos istorinis centras Toskanoje (Italija)
·
Uluru (Australija)
·
Čičen Ica Jukatane (Meksika)
·
Sankt Peterburgo istorinis centras ir jo apylinkės (Rusija)
·
Senovinių pastatų kompleksas Wudango kalnuose (Kinija)
·
Kenijos kalno nacionalinis parkas (Kenija)
·
Viktorijos krioklys Zambezės upėje Afrikoje
·
Tadž Mahalas, Indija
·
Memfis ir jo nekropolis, įskaitant Gizospiramides (Egiptas)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pasaulio paveldo objektas?
A: Pasaulio paveldo objektas - tai vieta ar daiktas, kurį UNESCO atrinko kaip labai svarbų kultūriniu ar gamtiniu požiūriu.
K: Kas atrenka šias vietas?
A: Vietoves atrenka Jungtinių Tautų organizacija UNESCO.
K: Kiek šalių dalyvauja atrankos procese?
A: Į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą, kuris sudaro vietovių sąrašą, renkama 21 šalis.
K: Kokio tipo objektai gali būti įtraukti į sąrašą?
A: Į sąrašą gali būti įtraukti miškai, kalnai, ežerai, dykumos, paminklai, pastatai, kompleksai ir miestai.
K: Kurioje šalyje yra daugiausia pasaulio paveldo objektų?
A: Italijoje yra 50 pasaulio paveldo objektų - daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.
K: Kam priklauso kiekviena vietovė?
A.: Kiekviena vietovė yra teisinės valstybės, kurioje ji yra, teritorijos dalis.
K: Ką UNESCO daro, kad apsaugotų šias vietas?
A: UNESCO skatina visus pasaulio gyventojus bendradarbiauti saugant kiekvieną vietovę ir kartais tam skiria lėšų.
