Iranas

Istorija

Anksčiau už šalies ribų gyvenantys žmonės Iraną vadino Persija. Ten gyvenantys žmonės šalį vadino Iranu. Oficialus pavadinimas buvo Persija - Irano regionas. Pavadinimas Persija buvo vartojamas bendraujant su kitomis šalimis ir valstybiniuose dokumentuose.

1935 m. Irano šachu tapo Reza Šahas Pahlavis. Jis oficialiai paprašė užsieniečių šalį vadinti Iranu. Tai buvo padaryta siekiant parodyti, kad Iranas priklauso ne tik persų kilmės iraniečiams, bet ir visiems neperų kilmės iraniečiams. Irano pavadinimas reiškia arijų žemę. Jis vartojamas senovinėje zoroastristų knygoje "Avesta". XIX a. ir XX a. pradžioje europiečiai arijų vardą vartojo reikšdami visus indoeuropiečius. "Arijų rasė" buvo terminas, kurį Hitleris vartojo apibūdindamas savo "aukštesniąją" arba "tobuląją" rasę, tačiau pirmiausia jis reiškė iraniečius. "Arijus" iraniečių kalbose reiškia "kilnus".

Persijos imperija

Apie 500 m. pr. m. e. dabartinio Irano teritorijoje buvo Achemenidų imperijos centras. Graikijos miestai-valstybės kovojo su persų kariuomene, vadovaujama Darijaus Didžiojo ir Kserkso. Tada Aleksandras Didysis užėmė šalį, kovodamas su Persijos Achemenidų dinastija. Jis valdė, kol mirė, tada graikų Seleukidai valdė, kol juos nugalėjo Partų imperija, kuri vėliau kovojo su Romos imperija.

Po partų valdžią perėmė Sasanidų dinastija (224-651 m.). Persiją užėmė ir kitos tautos, pavyzdžiui, arabai (VII a.), turkai (X a.) ir mongolai (XIII a.). Tačiau Iranas visada turėjo kitokią kultūrą ir toliau išliko.

Po Antrojo pasaulinio karo

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) dirbo Irane, kad sukeltų 1953 m. neramumus, po kurių buvo nušalintas ministras pirmininkas Mosaddeghas. Tada Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija vėl padarė šachą MohammadąRezą Pahlavį galingiausiu asmeniu Irane. 1979 m. šachas pasitraukė iš Irano kilus sukilimui. Islamo revoliucija pakeitė Irano vyriausybę į Islamo respubliką. Netrukus po to Irano studentų judėjimas (Tahkim Vahdat), remiamas naujosios valdžios, užėmė JAV ambasadą Teherane. Jie 444 dienas įkaitais laikė daugumą diplomatų.

Nuo to laiko abiejų šalių santykiai nebuvo geri. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Iranas remia teroristines grupuotes, nukreiptas prieš Izraelį. Iranas nelaiko Izraelio šalimi. Iranas, kaip ir dauguma arabų šalių, mano, kad Izraelis neturi teisės egzistuoti. Tačiau Iranas kartais bendradarbiavo su Vakarais. Šie susitarimai buvo susiję su energetika arba kova su terorizmu.

Aštuntajame dešimtmetyje Iranas kariavo Irano ir Irako kare. Daugelis užsienio šalių rėmė Iraką.

Dabar Vakarai stengiasi neleisti Iranui naudotis branduolinėmis technologijomis, nors Iranas yra prisijungęs prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ne kartą pranešė, kad nėra įrodymų, jog Iranas kuria branduolinį ginklą. Tačiau ji taip pat teigia, kad negali tvirtai pasakyti, ar Iranas to nedaro slapta.

2007 m. gruodžio mėn. CŽV ataskaitoje apie branduolinę veiklą Irane teigiama, kad slapta Irano branduolinių ginklų technologijų įsigijimo programa buvo sustabdyta 2003 m. Joje teigiama, kad Iranas tikriausiai greitai nesugebės pasigaminti branduolinio ginklo.

Ekonomika

Iranas turi gamtos išteklių - naftos. Jis yra OPEC narys. Nafta yra vienas iš pagrindinių jo eksporto produktų. Ryžiai, rankdarbiai, kilimai ir krokusai yra svarbūs vietos produktai. Iranas yra didžiausias pasaulyje ikrų eksportuotojas ir gamintojas. Iranas taip pat yra vienas didžiausių pasaulyje pistacijų riešutų eksportuotojų.

Iranas turi gamyklų, kuriose gaminami pramonės produktai. Iranas taip pat dirba biomedicinos mokslų srityje.

Irane naudojami pinigai - rialai.

Religija Irane

Apie 90 % Irano gyventojų yra musulmonai. Valstybinė religija yra šiitų islamas. Tai valstybinė religija nuo Safavidų dinastijos valdymo pradžios XVI a. Šią religiją išpažįsta apie 75 % iraniečių. Jie priklauso Twelverų atšakai. Apie 9 % Irano musulmonų priklauso sunitų islamo šakai. 9 % iraniečių, kurie nėra musulmonai, yra bahajų, mandeaniečių, zoroastriečių, krikščionių ir žydų. Manoma, kad yra nuo 300 000 iki 350 000 Persijos (Irano) žydų.

Regionai ir provincijos

Susiję puslapiai

• Senovės Armėnija