Iranas (Irano Islamo Respublika): geografinė, politinė ir kultūrinė apžvalga
Iranas: išsami geografinė, politinė ir kultūrinė apžvalga — istorija, etninės grupės, politika, ekonomika ir svarbiausi kultūros paminklai Vakarų Azijoje.
Iranas, oficialiai - Irano Islamo Respublika (persų k. ايران), istoriškai žinoma kaip Persija, yra šalis Vakarų Azijoje. Ji priklauso Artimųjų Rytų regionui. Ribojasi su Afganistanu, Armėnija, Azerbaidžanu, Iraku, Pakistanu, Turkija ir Turkmėnija.
Teheranas yra sostinė ir didžiausias miestas. Iranas yra aštuoniolikta pagal dydį pasaulio valstybė. Joje gyvena daugiau kaip 80 mln. žmonių. Iranas yra Jungtinių Tautų narys nuo 1945 m. Jis yra Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narys. Tai islamo respublika.
Irano tautinės mažumos - persai, azerbaidžaniečiai, kurdai, mazandaranai, gilakai, lurai ir bachtiarai.
Geografija ir gamta
Iranas užima didelę teritoriją tarp Kaspijos jūros šiaurėje ir Persijos įlankos bei Omano įlankos pietuose. Šalyje vyrauja įvairūs reljefo tipai: Alborzo ir Zagroso kalnų grandinės, didžiulės dykumos (pvz., Dasht-e Kavir ir Dasht-e Lut) bei žalios, drėgnos pakrantės prie Kaspijos jūros. Klimatas labai kinta priklausomai nuo regiono: nuo viduržemiojo jūros ir kontinentinio klimato iki karštų ir drėgnų pietinių pakrančių bei sausų vidaus dykumų.
Administracija ir gyventojai
Administraciniai vienetai: šalis padalinta į 31 provinciją (ostan), kurios savo ruožtu skirstomos į rajonus (shahrestan) ir miestelius. Urbanizacija auga — didieji miestai, ypač Teheranas, Mashhadas, Isfahanas ir Shirazas, sutraukia daug gyventojų.
Kalbos: oficiali kalba yra persų (farsi). Taip pat plačiai vartojamos azerių turkų, kurdų, gėlakių, mazandarani, luri ir arabų kalbos. Religija: didžioji dauguma gyventojų praktikuoja šiitų islamo šią dvyliktinę školą; šalyje yra ir saulėtųjų (sunitų) bei religinių mažumų — krikščionių, žydų, zoroastristų ir Bahajų bendruomenių.
Politika ir valdymas
Irano politinė sistema sukurta po 1979 m. islamo revoliucijos. Oficiali forma — islamo respublika: valdo derinys religinės ir pasaulietinės valdžios institucijų. Aukščiausiasis lyderis (rahbar) turi didelę įtaką gynybos, užsienio politikos ir teisėsaugos klausimams; prezidentas vadovauja vyriausybei ir vykdomajai valdžiai, bet jo įgaliojimai riboti.
Institucinė sistema apima ir tokias institucijas kaip Gardian Council (Sargų taryba), Teisminė valdžia bei parlamentas (Majlis). Teisė ir politikos kryptis stipriai lemia religiniai principai, o vidaus politika kartais apima svarbias ideologines ir ekonomines diskusijas.
Ekonomika
Iranas turi didelius energijos išteklius — vienas didžiausių pasaulyje naftos ir gamtinių dujų rezervų. Nafta ir dujos smarkiai prisideda prie eksporto ir valstybės pajamų. Be energetikos, svarbios pramonės šakos yra chemijos pramonė, metalurgija, automobilių gamyba ir žemės ūkis (kviečiai, vaisiai, pistacijos, ryžiai kai kuriose drėgnose zonose).
Ekonomika susiduria su struktūriniais iššūkiais: infliacija, bedarbystė tarp jaunimo ir tarptautinės sankcijos, kurios veikia užsienio investicijas bei prekybinius ryšius. Nacionalinė valiuta — Irano rialas.
Užsienio politika ir saugumas
Iranas aktyviai dalyvauja regioninėje politikoje ir turi sudėtingus santykius su kai kuriomis Vakarų valstybėmis, ypač su JAV ir Izraeliu. Taip pat palaiko glaudesnius saugumo ir politinius ryšius su kai kuriais kaimynais bei kitomis valstybėmis (pvz., su Rusija ir Kinija). Irano užsienio politika dažnai susijusi su regioninėmis įtakos varžybomis, dalyvavimu konfliktuose Sirijoje ir Irake per sąjungininkų tinklus bei parama kai kurioms grupėms regione.
Pastaraisiais dešimtmečiais didelį dėmesį pasaulyje pritraukė Irano branduolinės programos klausimai, derybos dėl branduolinio susitarimo (JCPOA) ir sankcijos bei kontrolė, kurių tikslas — užtikrinti, kad Iranas neturėtų branduolinių ginklų.
Kultūra, paveldas ir mokslas
Iranas turi turtingą kultūrinį paveldą, kuris apima persų literatūrą, poetus (pvz., Ferdowsi, Hafez, Rumi), kaligrafiją, keramiką, kilimų mezgimą ir unikalią architektūrą (mėlyni mozaikų kupolai, karavanserajai, sodai). Nowruz (persų Naujieji metai) — vienas svarbiausių tradicinių švenčių, pažymimas pavasarį ir pripažintas UNESCO.
Išsilavinimo srityje Iranas turi stiprią mokslinių tyrimų bazę, ypač inžinerijos, medicinos ir fizinių mokslų srityse; universitete studijuoja daug studentų, ypač techninių specialybių srityse.
Turizmas
Turistus traukia istorinės vietos ir architektūra: Persepolis (Pasargadai), Isfahanas su savo kvadratais ir mečetėmis, Shirazas — literatūros ir sodų centras, senieji miestai Yazd ir Kashan. Dėl politinių ir saugumo rizikų bei vizų reikalavimų keliautojai turėtų pasitikrinti atnaujintą informaciją prieš vykti.
Svarbios pastabos apie žmogaus teises
Tarptautinės organizacijos reguliariai atkreipia dėmesį į žmogaus teisių padėtį Irane — įskaitant žodžio laisvės apribojimus, religinių mažumų teises, moterų teisių klausimus ir teismo procesų skaidrumą. Vidaus politinės ir socialinės protesto bangos kartais virsta platesnėmis diskusijomis apie reformų poreikį.
Santrauka
Iranas yra didelė ir įvairialypė šalis su giliu istoriniu bei kultūriniu paveldu, svarbiais gamtiniais ištekliais ir sudėtinga politine struktūra. Jis vaidina reikšmingą vaidmenį regioninėje geopolitikoje ir turi poresnę bei prieštaringą paveldą, kuris traukia tiek mokslininkų, tiek turistų dėmesį.
Khezr paplūdimys, Hormoz sala, Persijos įlanka, Iranas, 2008-09-02
Istorija
Anksčiau už šalies ribų gyvenantys žmonės Iraną vadino Persija. Ten gyvenantys žmonės šalį vadino Iranu. Oficialus pavadinimas buvo Persija - Irano regionas. Pavadinimas Persija buvo vartojamas bendraujant su kitomis šalimis ir valstybiniuose dokumentuose.
1935 m. Irano šachu tapo Reza Šahas Pahlavis. Jis oficialiai paprašė užsieniečių šalį vadinti Iranu. Tai buvo padaryta siekiant parodyti, kad Iranas priklauso ne tik persų kilmės iraniečiams, bet ir visiems neperų kilmės iraniečiams. Irano pavadinimas reiškia arijų žemę. Jis vartojamas senovinėje zoroastristų knygoje "Avesta". XIX a. ir XX a. pradžioje europiečiai arijų vardą vartojo reikšdami visus indoeuropiečius. "Arijų rasė" buvo terminas, kurį Hitleris vartojo apibūdindamas savo "aukštesniąją" arba "tobuląją" rasę, tačiau pirmiausia jis reiškė iraniečius. "Arijus" iraniečių kalbose reiškia "kilnus".
Persijos imperija
Apie 500 m. pr. m. e. dabartinio Irano teritorijoje buvo Achemenidų imperijos centras. Graikijos miestai-valstybės kovojo su persų kariuomene, vadovaujama Darijaus Didžiojo ir Kserkso. Tada Aleksandras Didysis užėmė šalį, kovodamas su Persijos Achemenidų dinastija. Jis valdė, kol mirė, tada graikų Seleukidai valdė, kol juos nugalėjo Partų imperija, kuri vėliau kovojo su Romos imperija.
Po partų valdžią perėmė Sasanidų dinastija (224-651 m.). Persiją užėmė ir kitos tautos, pavyzdžiui, arabai (VII a.), turkai (X a.) ir mongolai (XIII a.). Tačiau Iranas visada turėjo kitokią kultūrą ir toliau išliko.
Po Antrojo pasaulinio karo
Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) dirbo Irane, kad sukeltų 1953 m. neramumus, po kurių buvo nušalintas ministras pirmininkas Mosaddeghas. Tada Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija vėl padarė šachą MohammadąRezą Pahlavį galingiausiu asmeniu Irane. 1979 m. šachas pasitraukė iš Irano kilus sukilimui. Islamo revoliucija pakeitė Irano vyriausybę į Islamo respubliką. Netrukus po to Irano studentų judėjimas (Tahkim Vahdat), remiamas naujosios valdžios, užėmė JAV ambasadą Teherane. Jie 444 dienas įkaitais laikė daugumą diplomatų.
Nuo to laiko abiejų šalių santykiai nebuvo geri. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Iranas remia teroristines grupuotes, nukreiptas prieš Izraelį. Iranas nelaiko Izraelio šalimi. Iranas, kaip ir dauguma arabų šalių, mano, kad Izraelis neturi teisės egzistuoti. Tačiau Iranas kartais bendradarbiavo su Vakarais. Šie susitarimai buvo susiję su energetika arba kova su terorizmu.
Aštuntajame dešimtmetyje Iranas kariavo Irano ir Irako kare. Daugelis užsienio šalių rėmė Iraką.
Dabar Vakarai stengiasi neleisti Iranui naudotis branduolinėmis technologijomis, nors Iranas yra prisijungęs prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ne kartą pranešė, kad nėra įrodymų, jog Iranas kuria branduolinį ginklą. Tačiau ji taip pat teigia, kad negali tvirtai pasakyti, ar Iranas to nedaro slapta.
2007 m. gruodžio mėn. CŽV ataskaitoje apie branduolinę veiklą Irane teigiama, kad slapta Irano branduolinių ginklų technologijų įsigijimo programa buvo sustabdyta 2003 m. Joje teigiama, kad Iranas tikriausiai greitai nesugebės pasigaminti branduolinio ginklo.
Ekonomika
Iranas turi gamtos išteklių - naftos. Jis yra OPEC narys. Nafta yra vienas iš pagrindinių jo eksporto produktų. Ryžiai, rankdarbiai, kilimai ir krokusai yra svarbūs vietos produktai. Iranas yra didžiausias pasaulyje ikrų eksportuotojas ir gamintojas. Iranas taip pat yra vienas didžiausių pasaulyje pistacijų riešutų eksportuotojų.
Iranas turi gamyklų, kuriose gaminami pramonės produktai. Iranas taip pat dirba biomedicinos mokslų srityje.
Irane naudojami pinigai - rialai.
Religija Irane
Apie 90 % Irano gyventojų yra musulmonai. Valstybinė religija yra šiitų islamas. Tai valstybinė religija nuo Safavidų dinastijos valdymo pradžios XVI a. Šią religiją išpažįsta apie 75 % iraniečių. Jie priklauso Twelverų atšakai. Apie 9 % Irano musulmonų priklauso sunitų islamo šakai. 9 % iraniečių, kurie nėra musulmonai, yra bahajų, mandeaniečių, zoroastriečių, krikščionių ir žydų. Manoma, kad yra nuo 300 000 iki 350 000 Persijos (Irano) žydų.
Regionai ir provincijos
|
|
Hafezo kapo stogas
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra oficialus Irano pavadinimas?
A: Oficialus Irano pavadinimas yra Irano Islamo Respublika (persų kalba: ַםַׁה).
K: Kokiam regionui priklauso Iranas?
A: Iranas priklauso Artimųjų Rytų regionui.
K: Su kokiomis šalimis Iranas ribojasi?
A: Iranas ribojasi su Afganistanu, Armėnija, Azerbaidžanu, Iraku, Pakistanu, Turkija ir Turkmėnija.
K: Koks miestas yra Irano sostinė ir didžiausias miestas?
A: Teheranas yra Irano sostinė ir didžiausias miestas.
K: Kiek žmonių gyvena Irane?
Atsakymas: Irane gyvena daugiau kaip 84,9 mln. žmonių.
K: Kada Iranas tapo Jungtinių Tautų nariu?
Atsakymas: Iranas yra Jungtinių Tautų narys nuo 1945 m.
K: Ar tai islamo respublika?
Atsakymas: Taip, tai islamo respublika.
Ieškoti