Irano ir Irako karas
Irano-Irako karas - karas tarp Irako ir Irano ginkluotųjų pajėgų, trukęs nuo 1980 m. rugsėjo mėn. iki 1988 m. rugpjūčio mėn. Jis paprastai buvo vadinamas Persijos įlankos karu, kol 1990 m. Irakas įsiveržė į Kuveitą. Irako ir Kuveito karas, į kurį įsitraukė Jungtinės Valstijos, vėliau buvo vadinamas Persijos įlankos karu arba Persijos įlankos karu.
Karas prasidėjo, kai Irakas 1980 m. rugsėjo 22 d. įsiveržė į Iraną po ilgai trukusių ginčų dėl sienų ir reikalavimų nuversti Saddamo Husseino režimą. Karo pradžioje Irako pajėgoms sekėsi gerai, jos užėmė Irano Chuzestaną, tačiau netrukus buvo sustabdytos ir išstumtos iš Irano. Karas tęsėsi ne vienerius metus, o dėl to kilusiame tranšėjiniame kare nė viena pusė neįgijo didelių pozicijų. Žuvo apie milijoną karių ir panašus skaičius civilių gyventojų. Abi pusės naudojo blokadą, kuriai kitos šalys priešinosi. Nepaisant kelių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos raginimų nutraukti kovas, abi šalys kariavo iki 1988 m. rugpjūčio 20 d.; paskutiniais karo belaisviais apsikeista 2003 m. Karas pakeitė Artimųjų Rytų ir viso pasaulio politiką.
Irano ir Irako karas taip pat pažymėtas tuo, kad Irakas prieš Irano karius ir civilius gyventojus naudojo cheminius ir biologinius ginklus. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos vaidmuo buvo labai svarbus, siekiantis Šaltojo karo laikus. 1953 m. JAV paskatino perversmą prieš Irano ministrą pirmininką Mohammadą Mosaddeghą. Į valdžią grįžo šachas Mohammadas Reza Pahlavi, rėmęs savo kariuomenę ir vyriausybę. Jungtinės Valstijos šacho vyriausybei pardavė daug ginklų. Tuo tarpu Arabų socialistų partijos Ba'ath revoliucionieriai nuvertė Irako karalių ir, padedami SovietųSąjungos, sukūrė savo kariuomenę. Pradėję kurti Jungtinę Arabų Respubliką, jie siekė suvienyti visus arabus į vieną valstybę, įskaitant arabų mažumą Irane.
Prasidėjus karui (ypač 1983-1988 m.) Jungtinės Valstijos pardavė irakiečiams ginklų. Šį žingsnį daugiausia lėmė Amerikos interesas sulaikyti revoliucionierių ajatolą Chomeinį. Taigi tiek Sovietų Sąjunga, tiek Jungtinės Valstijos tiekė Irakui ginklus, kad šis juos panaudotų prieš Iraną. Jungtinės Valstijos prieš karą buvo pardavusios daug ginklų Iranui. buvo manoma, kad sovietų sąjunga karo metu pardavinėjo ginklus abiem pusėms.
Susiję puslapiai
- Persijos įlanka
- Persijos įlankos karas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Irano ir Irako karas?
A: Irano-Irako karas buvo karas tarp Irako ir Irano ginkluotųjų pajėgų, trukęs nuo 1980 m. rugsėjo mėn. iki 1988 m. rugpjūčio mėn.
K: Kada prasidėjo karas?
A: Karas prasidėjo, kai Irakas įsiveržė į Iraną 1980 m. rugsėjo 22 d. po ilgai trukusių ginčų dėl sienų ir po to, kai Iranas pareikalavo nuversti Sadamo Huseino režimą.
K: Kiek aukų pareikalavo konfliktas?
Atsakymas: Žuvo apie milijoną karių ir panašus skaičius civilių.
K: Kokių priemonių konflikto metu ėmėsi abi pusės?
A: Abi pusės naudojo blokadą, kuriai kitos šalys priešinosi.
K: Kaip į šį konfliktą įsitraukė tarptautinės jėgos?
A: Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos vaidmuo buvo labai svarbus, nes prasidėjo šaltasis karas. 1953 m. JAV paskatino perversmą prieš Irano ministrą pirmininką Mohammadą Mosaddeghą. Į valdžią grįžo šachas Mohammadas Reza Pahlavi, rėmęs savo kariuomenę ir vyriausybę. JAV pardavė šacho vyriausybei daug ginklų. Tuo tarpu Arabų socialistų partijos Ba'ath revoliucionieriai nuvertė Irako karalių ir, padedami Sovietų Sąjungos, sukūrė savo kariuomenę. Pradėję kurti Jungtinę Arabų Respubliką, jie siekė suvienyti visus arabus į vieną valstybę, įskaitant arabų mažumą Irane. Prasidėjus karui (ypač 1983-1988 m.) JAV pardavė ginklų irakiečiams daugiausia dėl to, kad Amerika buvo suinteresuota sulaikyti revoliucionierių ajatolą Chomeinį, todėl Sovietų Sąjunga ir JAV tiekė Irakui ginklus prieš Iraną.
Klausimas: Ar buvo koks nors šio konflikto sprendimas arba pabaigos data?
A: Nepaisant kelių JT Saugumo Tarybos raginimų nutraukti kovas, abi šalys kariavo iki 1988 m. rugpjūčio 20 d.; paskutiniais karo belaisviais apsikeista 2003 m.
