Irakas – Mesopotamijos šalis: istorija, geografija ir svarbiausi faktai
Atraskite Iraką – Mesopotamijos šaknis: įdomi istorija, geografija, Bagdadas, upės Tigro ir Eufratas, kultūros ir strateginiai faktai viename straipsnyje.
Irakas - šalis pietvakarių Azijoje. Pietuose Irakas ribojasi su Saudo Arabija ir Kuveitu, šiaurėje - su Turkija, šiaurės vakaruose - su Sirija, vakaruose - su Jordanija, o rytuose - su Iranu. Irako sostinė yra Bagdadas.
Irakas žinomas graikišku Mesopotamijos pavadinimu, kuris reiškia "Žemė tarp upių", ir nuo VI tūkstantmečio pr. m. e. jame nuolat gyveno viena po kitos sekusios civilizacijos. Regionas tarp Eufrato ir Tigro upių dažnai vadinamas civilizacijos lopšiu ir rašto gimimo vieta. Irakas priklausė kelioms imperijoms, kai kurios iš jų buvo Safavidų ir Afšaridų. Per Pirmojo pasaulinio karo Mesopotamijos kampaniją Britų imperijos kariai užkariavo Osmanų imperijos Basros ir Bagdado provincijas, o vėliau prie jų prijungė Mosulo provinciją ir sudarė Iraką.
Dauguma irakiečių yra musulmonai šiitai.
Geografija ir gamta
Irakas yra įvairialypė šalis: šiaurėje vyrauja kalnai ir kalvotos teritorijos, kuriose įsikūrusi ir Kurdistano autonominė sritis, centrinė dalis yra derlingos upių slėnio lygumos (Tigro ir Eufrato baseinas), o pietuose – lygumos ir dykumos bei pelkės prie Šatt al-Arab upės žiočių. Svarbiausios upės – Eufratas ir Tigris – sujungia į Šatt al-Arab estuariją, kuri nuteka į Persijos įlanką.
Pietų Mesopotamijos pelkės (kartais vadinamos Maršų pelkėmis) yra unikalus ekosistema, kurią XX a. pabaigoje buvo smarkiai paveikę dirbtiniai drenažo projektai. Po režimo pasikeitimų pradėtos atstatymo iniciatyvos, tačiau ekosistema vis dar yra pažeidžiama dėl vandens trūkumo ir klimato kaitos. Klima daugumoje šalies – sausai subtropinė arba dykuminė, su labai karštomis vasaromis ir vėsesnėmis žiemomis kalnuotose vietovėse.
Istorija (santrauka)
Irako teritorija buvo vieno seniausių pasaulio civilizacijos lopšių – Sumerų ir vėliau asirų, babiloniečių, akadiečių gimtinė. Per tūkstantmečius čia susiformavo raštas (klinikinis raštas), teisinės, astronominės ir literatūrinės tradicijos. Viduramžiais regionas buvo svarbi islamo mokslo ir kultūros centro dalis: Bagdadas XI–XIII a. buvo vienas svarbiausių mokslo, prekybos ir kultūros centrų.
Modernioji Irako valstybė formavosi XX a. pradžioje po Osmanų imperijos žlugimo ir Britų kariuomenės įsikišimo. 1932 m. Irakas tapo nepriklausoma valstybe. XX a. viduryje ir vėliau šalyje įvyko reikšmingi politiniai lūžiai – kariuomenės perversmai, Baaso partijos atėjimas į valdžią ir ilgalaikis Saddamo Huseino režimas. Po Irano–Irako karo (1980–1988) ir 1990–1991 m. Persijos įlankos karo, XX a. pabaigoje Irakas patyrė tarptautines sankcijas ir didžiulį ekonominį nuosmukį. 2003 m. koalicijos pajėgos nuvertė Saddamo režimą; po to šalis išgyveno ilgą periodą politinių pertvarkymų, smurto protrūkių, sekuliarinių ir sektantinių konfliktų bei vėlesnę kovą su teroristine organizacija ISIS.
Politika ir administracija
Oficialiai Irakas yra federacinė parlamentinė respublika. Konstitucija, priimta 2005 m., numatė federacinę struktūrą ir galimybę regionams įgyti platesnę autonomiją. Šiaurėje veikia Irako Kurdistano regionas (autonominė sritis) su savo parlamentu ir vyriausybe. Šalyje vyksta daugiapartinė politinė veikla, tačiau politinę sceną nuolat veikia etniniai ir religiniai skirtumai bei įtakos grupės.
Gyventojai, kalbos ir religijos
Irako gyventojų skaičius siekia apie 40 mln., tačiau dėl ilgamečių konfliktų, migracijų ir vidaus perkėlimų skaičiai kinta. Daugiausia gyventojų sudaro arabai ir kurdai; taip pat gyvena turkmėnai, asirai (kalbantys neoaramaikiškai), krikščionys (Chaldejų, Asirijos, kitų konfesijų), jazidai, mandejai ir kitos mažumos.
Oficialios kalbos yra arabų ir kurdų. Vietinėse bendruomenėse taip pat vartojamos turkų, asiriškos ir kitos kalbos. Dauguma gyventojų yra musulmonai: dauguma yra šiitų musulmonai, tačiau reikšminga dalis – sunnių musulmonų, ypač tarp kurdų ir kai kurių arabų bendruomenių. Be to, yra įvairių etninių ir religinio paveldo mažumų, kurios prisideda prie Irako kultūrinės įvairovės.
Ekonomika
Irakas yra vienas iš pagrindinių naftos eksportuotojų pasaulyje ir turi vienas didžiausių įrodytų naftos išteklių. Nafta sudaro didžiąją dalį valstybės pajamų ir eksporto. Be naftos, svarbios ekonomikos sritys – žemės ūkis (pvz., datulių auginimas), žuvininkystė pietų pelkėse ir ribotas pramonės sektorius. Ekonomika yra pažeidžiama naftos kainų svyravimams, politiniam nestabilumui ir infrastruktūros trūkumui.
Kultūra ir paveldas
Irakas turi itin turtingą kultūrinį ir archeologinį paveldą: Senovės Mesopotamijos miestai (pvz., Uruk, Ur, Mari, Babilonas, Asur) davė pradžią raštui, teisės tradicijoms, literatūrai ir matematikai. Šalyje yra keletas UNESCO pasaulio paveldo vietovių, kurios liudija apie šią ilgą istoriją. Islamiškoji architektūra, švietimo ir mokslo tradicijos viduramžiais dar labiau praturtino regiono palikimą.
Aplinkos iššūkiai
Irakas susiduria su keliais reikšmingais aplinkos iššūkiais: vandens išteklių mažėjimu ir tarptautiniais vandens konfliktais (ypač dėl Turkijos ir Sirijos žemupių projektų), dykumėjimu, dirvožemio druskingumu, oro užterštumu ir pažeistomis ekosistemomis (pvz., Maršų pelkės). Klimato kaita gali dar labiau padidinti potvynių, sausros ir karščio bangų dažnį.
Svarbūs miestai ir lankytinos vietos
- Bagdadas – sostinė ir didžiausias šalies miestas, istorinis kultūros ir administracijos centras.
- Basra – pietuose, svarbus uostas ir naftos pramonės centras.
- Mosulas – šiaurėje, svarbus istorinis ir pramoninis miestas; netoli senovinių vietovių.
- Erbil – Kurdistano regiono administracinis centras su senovine pilimi (Erbil Citadel).
- Svarbios archeologinės vietos: Babilonas, Samarra, Hatra, Asur ir kitos – liudijančios pasaulio civilizacijų ištakas.
Kelios praktinės pastabos
- Saugumas ir kelionės: dėl besikeičiančios saugumo situacijos rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti atnaujintus patarimus iš oficialių šaltinių.
- Transportas ir infrastruktūra: kai kuriose regionuose infrastruktūra atstatoma ir modernizuojama, tačiau vis dar egzistuoja dideli skirtumai tarp centrinių miestų ir jaunesnių ar konflikto nuniokotų teritorijų.
- Vandens ištekliai ir žemės ūkis išlieka jautrūs tarptautinei politikai ir klimato veiksniams – tai svarbus aspektas planuojant vystymąsi ir tarptautinę bendradarbiavimą.
Irakas yra šalis su labai senomis civilizacijos tradicijomis, reikšmingais gamtiniais ištekliais ir sudėtinga moderniąja istorija. Jo ateitis priklausys nuo politinio stabilumo, ekonominių reformų, tarptautinio bendradarbiavimo dėl vandens resursų ir gebėjimo saugoti bei atkurti kultūrinį bei gamtinį paveldą.
Politika
Nuo 1968 iki 2003 m. Irakui vadovavo Ba'ath partija. Nuo 1979 m. iki Ba'ath partijos išformavimo prezidentu buvo Sadamas Huseinas.
Po 1990 m. invazijos į Kuveitą daugelis šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Saudo Arabiją, Prancūziją, Italiją, Pakistaną ir kitas šalis, kovojo už Kuveito išlaisvinimą. Vėliau kai kurie agentai, kurie, kaip manoma, buvo pasiųsti Sadamo Huseino, bandė Kuveite sunkvežimiu bomba nužudyti buvusį prezidentą Džordžą Bušą (George H. W. Bush).
2003 m. kovo mėn. invazijai į Iraką vadovavo Amerikos, Didžiosios Britanijos, Australijos, Danijos ir Lenkijos pajėgos. Jos privertė Ba'ath partiją pasiduoti. Viešai paskelbta invazijos priežastis buvo ta, kad Sadamas Huseinas atsisakė leisti Jungtinių Tautų inspektoriams ieškoti įtariamų branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų. Anksčiau Irakas naudojo cheminius ginklus žmonėms žudyti. Irakas vykdė biologinių ir branduolinių ginklų gamybos tyrimus.
Iš pradžių šalis buvo padalinta į 3 zonas: Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos, panašiai kaip 1945 m. buvo padalinta Vokietija. Danijos pajėgos kontroliavo Didžiosios Britanijos zonos teritorijas. 2004 m. birželio 28 d. buvo sudaryta nauja laikinoji vyriausybė. Šalyje veikė koalicijos pajėgos.
Iki 2011 m. gruodžio 15 d., kai baigėsi Irako karas, šalyje buvo daug JAV, Didžiosios Britanijos ir tarptautinių pajėgų. Įtampa tarp religinių grupių (musulmonų šiitų ir sunitų, taip pat krikščionių) lėmė didelį nestabilumą šalyje.
Geografija
Šalies teritorija yra tarp dviejų upių, todėl senovėje ji buvo vadinama Mesopotamija. Eufrato ir Tigro upės riboja vadinamąjį Derlingąjį pusmėnulį. Irakas taip pat turi nedidelę pakrantę palei Persijos įlanką, ir ši pakrantė prieš Pirmąjį Persijos įlankos karą buvo laikoma Irako naftos prekybos centru. Orai čia itin karšti ir sausi, nes Irakas yra toli nuo jūrų ir vandenynų, o net ir artimiausius užstoja kalnai, todėl lietingas vėjas nepasiekia žemyno gilumos. Šiame regione derlingos žemės, nes čia teka dvi upės.
Irakas suskirstytas į 18 provincijų (muhafazah).
|
|
Irako provincijos
Ekonomika
Irakas turi daug naftos. Pagal naftos gavybą Irakas yra ketvirtoje vietoje pasaulyje, o pagal naftos atsargas - antroje. Anksčiau Irakas daug šios naftos parduodavo kitoms šalims. Po to, kai 1990 m. rugpjūtį Irakas įsiveržė į Kuveitą, Jungtinės Tautos sustabdė Irako naftos pardavimą. Vėliau Jungtinės Tautos leido Irakui parduoti dalį naftos, kad už ją būtų galima nusipirkti maisto produktų, drabužių ir vaistų ir kad žmonės ne taip smarkiai kentėtų. Tai buvo vadinama programa "Nafta už maistą".
Susiję puslapiai
- Irakas olimpinėse žaidynėse
- Irako futbolo rinktinė
- Irako upių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Irakas?
A: Irakas yra pietvakarių Azijoje.
K: Su kuriomis šalimis Irakas ribojasi?
A: Irakas ribojasi su Saudo Arabija, Kuveitu, Turkija, Sirija, Jordanija ir Iranu.
K: Kokia yra Irako sostinė?
A: Irako sostinė yra Bagdadas.
K: Ką reiškia graikiškas pavadinimas Mesopotamija?
A: Graikiškas pavadinimas Mesopotamija reiškia "Žemė tarp upių".
K: Kodėl regionas tarp Eufrato ir Tigro upių dažnai vadinamas civilizacijos lopšiu ir rašto gimimo vieta?
A: Regionas tarp Eufrato ir Tigro upių dažnai vadinamas civilizacijos lopšiu ir rašto gimimo vieta, nes nuo VI tūkstantmečio pr. m. e. čia nepertraukiamai gyveno viena po kitos sekusios civilizacijos.
K: Kokioms imperijoms priklausė Irakas?
A: Irakas priklausė kelioms imperijoms, įskaitant Safavidų ir Afšaridų.
K: Kurios žmonių grupės sudaro šiaurinės Irako dalies gyventojus?
A: Daugumą šiaurinės Irako dalies gyventojų sudaro etniniai kurdai.
Ieškoti