Sirija – Artimųjų Rytų šalis: geografija, politika ir pilietinis karas
Sirija: Artimųjų Rytų geopolitika, geografinė įvairovė ir pilietinis karas — išsamus vadovas apie Damaską, Alepą, demografiją ir konflikto priežastis.
Sirija yra šalis Artimuosiuose Rytuose, vakarinėje Azijos dalyje. Iš pietų į šiaurę ji ribojasi su Libanu, Palestina, Jordanija, Iraku ir Turkija. Vakarinė jos dalis yra prie Viduržemio jūros. Rytinė ir šiaurinė dalys yra kalnuotos.
Dabartinis prezidentas ir valstybės vadovas yra Basharas al-Assadas. Sirijos sostinė yra Damaskas. Didžiausias miestas - Alepas. Sirijos pilietinis karas prasidėjo 2011 m.
Sirijoje gyvena 74 % sunitų, 12 % alavitų ir 10 % krikščionių.
Geografija ir klimatas
Sirija yra geografiškai įvairi: pakrantės lygumos rytinėje Viduržemio jūros dalyje pereina į kalnuotas zonas (pvz., Anti-Libano kalnai), o tolėliau į rytus plyti sausesnės lygumos ir dykumų sritys, per kurias teka svarbiausia šalies upė — Eufratas. Šalies klimatas prie jūros yra Viduržemio jūros tipo (švelnios, drėgnos žiemos ir karštos, sausos vasaros), o giliau į žemyną — žemų kritulių ir didesnių temperatūrų svyravimų.
Administracija ir gyventojai
Sirija suskirstyta į keletą administracinių vienetų (guvernoratų). Iki karo šalis turėjo apie 20–22 mln. gyventojų; karo ir migracijos pasekmėmis gyventojų skaičius pasikeitė dėl daug žmonių perkėlimo, priverstinės migracijos ir žmonių netekties. Be daugumos arabų, šalyje gyvena kurdų, armėnų, druzų, asirų/kaldejų ir kitų mažumų. Oficiali kalba — arabų, tačiau regionuose vartojamos ir kitos kalbos.
Istorinė ir politinė apžvalga
Modernioji Sirijos valstybė formavosi po Pirmojo pasaulinio karo ir Prancūzijos mandatų laikotarpio. XX a. Sirija patyrė kelis valdžios perversmus; ilgą laiką valdė Baath partija. Basharo al-Assado ir jo šeimos valdymas kartu su ankstesne Hafezo al-Assado ero kadencijomis sudarė ilgos trukmės autoritarinio valdymo kontekstą, kuriame egzistavo stipri centrinė valdžia, armija ir saugumo institucijos.
Sirijos pilietinis karas: priežastys ir eiga
2011 m. Arabų pavasario protestai Sirijoje prasidėjo nuo taikių demonstracijų prieš korupciją, politinį represavimą ir uždarą politinę sistemą. Grėsmingas valdžios atsakas, demonstrantų susidorojimai ir situacijos militarizacija lėmė plataus masto ginkluotą konfliktą. Konfliktas greitai išsiplėtė: jame dalyvavo režimo pajėgos, įvairios sukilėlių grupuotės, islamistiniai judėjimai, kurdų pajėgos ir tarptautiniai žaidėjai.
Per konfliktą teritorinis kontrolės žemėlapis keitėsi ne kartą. Kai kurias sritis kontroliavo Sirijos vyriausybė, kitose veikė opozicinės grupės, kurdų vadovaujamos autonominės struktūros (ypač šiaurės ir rytų Sirijoje), o Idlibo provincijoje ilgą laiką stiprėjo įvairios islamistinės grupuotės. Prie konflikto sprendimo prisidėjo užsienio valstybės: Rusija ir Irano remiamos pajėgos palaikė režimą, Turkija įsikišo šiaurėje, Jungtinės Valstijos ir koalicijos pajėgos veikė kai kuriose rytinėse teritorijose prieš ekstremistines grupes.
Humanitarinė krizė ir pabėgėliai
Karo metu kilo didžiulė humanitarinė krizė: milijonai žmonių prarado namus, daug civilių žuvo arba buvo sužeisti, infrastruktūra (sveikatos apsauga, švietimas, energetika, vandentiekis) buvo smarkiai pažeista. Tarptautinės organizacijos (Jungtinės Tautos, Raudonasis Kryžius ir kt.) teikia humanitarinę pagalbą, tačiau prieigos, finansavimo ir saugumo iššūkiai trukdo efektyviam pagalbos pasiekimui visų reikalingų vietų.
Daugelis Sirijos gyventojų tapo pabėgėliais arba vidaus perkeltomis asmenimis. Pagal įvairius vertinimus milijonai žmonių išvyko į kaimynines šalis (pvz., Turkiją, Libaną, Jordaniją) ar į Europą, o milijonai liko šalies viduje kaip perkeltieji asmenys.
Saugumo padėtis ir užsienio įtaka
Konflikto metu Sirijoje veikė ne tik vietiniai dalyviai, bet ir užsienio valstybės bei nevalstybinės grupės. Rusija suteikė karinę ir diplomatiją paramą Sirijos vyriausybei, Iranas ir su juo susijusios grupės (pvz., Hezbollah) taip pat dalyvavo remiant režimą. Turkija ėmėsi karinių operacijų šiaurėje, siekdama sumažinti kurdų jėgą prie savo sienų. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Vakarų valstybės kariavo ar remdavo grupes kovojančias su ekstremistinėmis organizacijomis, pvz., su ISIS, ir palaikė dalies kurdų vadovaujamų pajėgų.
Humanitarinės teisės ir karo nusikaltimų klausimai
Per karą buvo pranešimų apie civilių aukas, prievartavimus, areštus be teismo, prievartinius perkėlimus ir kitus pažeidimus. Tarptautinės organizacijos ir tyrimo institucijos nagrinėjo pranešimus apie cheminio ginklo panaudojimą ir kitus rimtus pažeidimus. Tokie tyrimai paskatino tarptautinį pasipiktinimą, sankcijas ir diplomatinius veiksmus.
Ekonomika ir atstatymas
Konfliktas smarkiai paveikė Sirijos ekonomiką: pramonė, žemės ūkis ir prekyba patyrė didelius nuostolius, valiuta smuko, nedarbas ir skurdas išaugo. Atstatymas po karo reikalauja didelių investicijų, politinio susitarimo dėl saugumo ir tarptautinės paramos. Tačiau sankcijos, nežinojimas dėl ilgalaikės politinės padėties ir saugumo problemos apsunkina investicijų pritraukimą ir plataus masto rekonstrukciją.
Kultūra ir paveldas
Sirija turi turtingą kultūrinį paveldą: senovės miestai (pvz., Alepas, Damaskas), archeologiniai paminklai ir istorinės vietos atspindi regiono ilgą istoriją. Deja, kai kurie kultūros objektai per karą buvo sugadinti arba sunaikinti. Nepaisant to, šalies literatūra, muzika, virtuvė ir tradicijos išlieka svarbiu tautos identiteto pagrindu.
Ateities iššūkiai ir tarptautinis kontekstas
Sirijos ateitis priklauso nuo kelių veiksnių: politinio sprendimo ir taikos procesų pažangos, saugumo stabilizavimo, humanitarinės pagalbos užtikrinimo ir ekonominio atsigavimo. Tarptautinis bendradarbiavimas ir derybos tarp regioninių bei pasaulinių jėgų yra svarbūs siekiant ilgalaikio konfliktų sprendimo. Kol kas situacija lieka kompleksiška — kai kuriose zonose ramu, kitur periodiškai atsinaujinantys susirėmimai ir toliau kelia grėsmę civiliams.
Pastaba: dėl konflikto dinamikos ir politinių pokyčių faktai gali keistis. Konkretūs skaičiai apie gyventojų srautus, teritorijų kontrolę ir humanitarines reikmes skiriasi priklausomai nuo šaltinio ir laiko, todėl visada verta tikrinti naujausius tarptautinių organizacijų ataskaitas.
Sirija
Sirija
Sirijos žemėlapis
Sirijos žemėlapis
Istorija
Sirija turi labai ilgą istoriją. Tai buvo finikiečių kraštas. Vėliau ji tapo Achemenidų imperijos, Romos imperijos, o vėliau - Rytų Romos imperijos dalimi. Tais laikais žmonės kalbėjo sirų kalba. Antiochijos miestas buvo didelis ir vienas svarbiausių krikščionybės miestų. VII a. Siriją kontroliavo Umajadų kalifatas. Šioje arabų imperijoje žmonės pradėjo kalbėti arabų kalba. Šiandien dauguma Sirijos gyventojų tiki islamą, tačiau vis dar yra ir krikščionių.
Kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, Osmanų imperija valdė Siriją ir daugelį kitų vietų. Jam pasibaigus Prancūzija kontroliavo Libaną ir Siriją. Didžioji Britanija valdė Iraką, Jordaniją ir Palestiną. 1920 m. jie nubrėžė sieną tarp Irako ir Sirijos. Prancūzija kontroliavo Siriją iki 1946 m., kai Sirija tapo atskira valstybe.
1958-1961 m. Sirija kartu su Egiptu priklausė Jungtinei Arabų Respublikai. Sirija kariavo su Izraeliu, o kai kurias teritorijas, pavyzdžiui, Golano plynaukštę, buvo okupavęs Izraelis.
2012 m., prasidėjus Arabų pavasariui, prasidėjo kruvinas pilietinis karas prieš prezidentą Bašarą al Asadą.
Žemėlapio viduryje esanti linija yra 1920 m. nubrėžta siena, skirianti Iraką ir Siriją.
Istorija
Sirija turi labai ilgą istoriją. Tai buvo finikiečių kraštas. Vėliau ji tapo Achemenidų imperijos, Romos imperijos, o vėliau - Rytų Romos imperijos dalimi. Tais laikais žmonės kalbėjo sirų kalba. Antiochijos miestas buvo didelis ir vienas svarbiausių krikščionybės miestų. VII a. Siriją kontroliavo Umajadų kalifatas. Šioje arabų imperijoje žmonės pradėjo kalbėti arabų kalba. Šiandien dauguma Sirijos gyventojų tiki islamą, tačiau vis dar yra ir krikščionių.
Kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, Osmanų imperija valdė Siriją ir daugelį kitų vietų. Jam pasibaigus Prancūzija kontroliavo Libaną ir Siriją. Didžioji Britanija valdė Iraką, Jordaniją ir Palestiną. 1920 m. jie nubrėžė sieną tarp Irako ir Sirijos. Prancūzija kontroliavo Siriją iki 1946 m., kai Sirija tapo atskira valstybe.
1958-1961 m. Sirija kartu su Egiptu priklausė Jungtinei Arabų Respublikai. Sirija kariavo su Izraeliu, o kai kurias teritorijas, pavyzdžiui, Golano plynaukštę, buvo okupavęs Izraelis.
2012 m., prasidėjus Arabų pavasariui, prasidėjo kruvinas pilietinis karas prieš prezidentą Bašarą al Asadą.
Žemėlapio viduryje esanti linija yra 1920 m. nubrėžta siena, skirianti Iraką ir Siriją.
Geografija
Sirija yra tarp 32-38° šiaurės platumos ir 35-43° rytų ilgumos. Teritorija, besiribojanti su Viduržemio jūra, yra gana žalia. Eufratas, svarbiausia Sirijos upė, kerta šalį rytuose.
Sirijos klimatas sausas ir karštas. Žiemos būna švelnios.
Geografija
Sirija yra tarp 32-38° šiaurės platumos ir 35-43° rytų ilgumos. Teritorija, besiribojanti su Viduržemio jūra, yra gana žalia. Eufratas, svarbiausia Sirijos upė, kerta šalį rytuose.
Sirijos klimatas sausas ir karštas. Žiemos būna švelnios.
Politika ir valdžia
Sirija yra respublika. Senoji Sirijos konstitucija pradėta taikyti 1971 m. kovo 13 d. Pagal ją Sirija tapo pasaulietine socialistine valstybe. Daugumos religija buvo islamas. Nuo 2012 m. įsigaliojo nauja konstitucija.
Valdžios šakos
Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas, du viceprezidentai, ministras pirmininkas ir Ministrų taryba. Pagal Konstituciją prezidentas turi būti musulmonas. Joje nėra nustatyta, kad islamas yra valstybinė religija. Pagal 2012 m. konstituciją prezidentą renka Sirijos žmonės tiesioginiuose rinkimuose.
Liaudies taryba yra įstatymų leidžiamoji valdžia.
Valstybės kontrolė
Beveik visos Sirijos radijo ir televizijos stotys priklauso valstybei. Ba'ath partija kontroliuoja beveik visus laikraščius.
Žmogaus teisės
Žmogaus teisių organizacijų, tokių kaip "Human Rights Watch", duomenimis, žmogaus teisės Sirijoje yra vienos blogiausių pasaulyje. Valdžios institucijos areštuoja demokratijos ir žmogaus teisių aktyvistus, cenzūruoja interneto svetaines, sulaiko tinklaraštininkus ir draudžia keliauti.
Gubernijos
Sirijoje yra keturiolika gubernijų, arba muhafazatų. Gubernijos suskirstytos į šešiasdešimt rajonų. Gubernijos yra šios:
- Al Hasakah
- Al Ladhiqiyah
- Al Qunaytirah
- Ar Raqqah
- Kaip Suwayda
- Dara
- Dayr az Zawr
- Dimashq
- Halab
- Hamah
- Homsas
- Idlibas
- Rifas Dimašekas
- Tartusas
Karinis
Sirijos prezidentas yra vyriausiasis Sirijos ginkluotųjų pajėgų vadas. Sirijoje yra apie 400 000 karių. Vyrai privalo eiti į kariuomenę sulaukę 18 metų.
Politika ir valdžia
Sirija yra respublika. Senoji Sirijos konstitucija pradėta taikyti 1971 m. kovo 13 d. Pagal ją Sirija tapo pasaulietine socialistine valstybe. Daugumos religija buvo islamas. Nuo 2012 m. įsigaliojo nauja konstitucija.
Valdžios šakos
Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas, du viceprezidentai, ministras pirmininkas ir Ministrų taryba. Pagal Konstituciją prezidentas turi būti musulmonas. Joje nėra nustatyta, kad islamas yra valstybinė religija. Pagal 2012 m. konstituciją prezidentą renka Sirijos žmonės tiesioginiuose rinkimuose.
Liaudies taryba yra įstatymų leidžiamoji valdžia.
Valstybės kontrolė
Beveik visos Sirijos radijo ir televizijos stotys priklauso valstybei. Ba'ath partija kontroliuoja beveik visus laikraščius.
Žmogaus teisės
Žmogaus teisių organizacijų, tokių kaip "Human Rights Watch", duomenimis, žmogaus teisės Sirijoje yra vienos blogiausių pasaulyje. Valdžios institucijos areštuoja demokratijos ir žmogaus teisių aktyvistus, cenzūruoja interneto svetaines, sulaiko tinklaraštininkus ir draudžia keliauti.
Gubernijos
Sirijoje yra keturiolika gubernijų, arba muhafazatų. Gubernijos suskirstytos į šešiasdešimt rajonų. Gubernijos yra šios:
- Al Hasakah
- Al Ladhiqiyah
- Al Qunaytirah
- Ar Raqqah
- Kaip Suwayda
- Dara
- Dayr az Zawr
- Dimashq
- Halab
- Hamah
- Homsas
- Idlibas
- Rifas Dimašekas
- Tartusas
Karinis
Sirijos prezidentas yra vyriausiasis Sirijos ginkluotųjų pajėgų vadas. Sirijoje yra apie 400 000 karių. Vyrai privalo eiti į kariuomenę sulaukę 18 metų.
Ekonomika
Sirija yra vidutines pajamas gaunanti šalis. Ekonomika grindžiama žemės ūkiu, nafta, pramone ir turizmu.
Transportas
Sirijoje yra trys tarptautiniai oro uostai (Damaske, Alepe ir Latakijoje). Jie yra "Syrian Air" oro uostai. Į juos taip pat skraidina užsienio oro linijų bendrovės. Didžiąją dalį Sirijos krovinių gabena Sirijos geležinkelių bendrovė "Chemins de Fer Syriens".
Ekonomika
Sirija yra vidutines pajamas gaunanti šalis. Ekonomika grindžiama žemės ūkiu, nafta, pramone ir turizmu.
Transportas
Sirijoje yra trys tarptautiniai oro uostai (Damaske, Alepe ir Latakijoje). Jie yra "Syrian Air" oro uostai. Į juos taip pat skraidina užsienio oro linijų bendrovės. Didžiąją dalį Sirijos krovinių gabena Sirijos geležinkelių bendrovė "Chemins de Fer Syriens".
Demografiniai duomenys
| Gyventojų skaičius Sirijoje | |||
| Metai | Milijonas | ||
| 1971 | 6.6 | ||
| 1990 | 12.7 | ||
| 2009 | 21.9 | ||
| Šaltinis: EBPO / Pasaulio bankas / JTO | |||
Dauguma žmonių gyvena Eufrato slėnyje ir pakrantės lygumoje, derlingoje juostoje tarp pakrantės kalnų ir dykumos.
6-12 metų amžiaus vaikams mokslas yra nemokamas. Visi šio amžiaus vaikai privalo lankyti mokyklą.
Demografiniai duomenys
| Gyventojų skaičius Sirijoje | |||
| Metai | Milijonas | ||
| 1971 | 6.6 | ||
| 1990 | 12.7 | ||
| 2009 | 21.9 | ||
| Šaltinis: EBPO / Pasaulio bankas / JTO | |||
Dauguma žmonių gyvena Eufrato slėnyje ir pakrantės lygumoje, derlingoje juostoje tarp pakrantės kalnų ir dykumos.
6-12 metų amžiaus vaikams mokslas yra nemokamas. Visi šio amžiaus vaikai privalo lankyti mokyklą.
Sportas
Populiariausios sporto šakos Sirijoje yra futbolas, krepšinis, plaukimas ir tenisas. Damaske vyko penktosios ir septintosios Panarabų žaidynės. Damaske, Alepe, Homse ir Latakijoje įsikūrę daug populiarių futbolo komandų.
Sportas
Populiariausios sporto šakos Sirijoje yra futbolas, krepšinis, plaukimas ir tenisas. Damaske vyko penktosios ir septintosios Panarabų žaidynės. Damaske, Alepe, Homse ir Latakijoje įsikūrę daug populiarių futbolo komandų.
Susiję puslapiai
- Sirijos upių sąrašas
- Sirija olimpinėse žaidynėse
- Sirijos nacionalinė futbolo rinktinė
Susiję puslapiai
- Sirijos upių sąrašas
- Sirija olimpinėse žaidynėse
- Sirijos nacionalinė futbolo rinktinė
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra Sirijos vietovė?
A: Sirija yra Artimuosiuose Rytuose, vakarinėje Azijos dalyje.
K: Su kokiomis šalimis Sirija ribojasi?
A: Sirija ribojasi su Libanu, Izraeliu, Jordanija, Iraku ir Turkija.
K: Koks yra Sirijos geografinis kraštovaizdis?
A: Rytinė ir šiaurinė Sirijos dalys yra kalnuotos, o vakarinė dalis yra prie Viduržemio jūros.
K: Kas yra dabartinis Sirijos prezidentas?
A: Dabartinis Sirijos prezidentas ir valstybės vadovas yra Bašaras al Asadas.
K: Kokia yra Sirijos sostinė?
A: Sirijos sostinė yra Damaskas.
K: Kuris yra didžiausias Sirijos miestas?
A: Didžiausias Sirijos miestas yra Alepas.
K: Kada prasidėjo Sirijos pilietinis karas?
A: Sirijos pilietinis karas prasidėjo 2011 m.
Ieškoti