Antiochija
Antiochija prie Oronto buvo senovinis miestas rytinėje Oronto upės pusėje (kairiajame krante), dabartinio Antakijos miesto Turkijoje vietoje.
Jį IV a. pr. m. e. pabaigoje įkūrė Seleukas I Nikatorius, vienas iš Aleksandro Didžiojo generolų. Antiochija tapo Aleksandrijos, kaip svarbiausio artimųjų Rytų miesto, konkurente ir pagoniškosios krikščionybės lopšiu. Tai buvo vienas iš keturių Sirijos tetrapilio miestų.
Dėl geografinių ypatybių rajonas į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Oronto alkūnės yra puikus natūralus Sirijos centras, kol ši šalis priklauso Vakarų galybei, ir tik Azijos, ypač arabų, dinastijos jį apleido dėl Damasko oazės. Per kryžiaus žygius krikščionių kryžiuočiai apgulė Antiochiją. Antiochijos apgulties metu žuvo vienas Vijerdo Jelckamo protėvių iš tėvo pusės. Antiochijos apgultis (kurią kryžiuočiai iš pradžių pralaimėjo) buvo lūžis kryžiaus žygiuose.
Antiochijos vieta.
Antiochijos istorija
Pasakojama, kad Aleksandras Didysis stovyklavo Antiochijos vietoje ir pastatė Dzeusui Bottijui skirtą aukurą.
Po Aleksandro mirties 323 m. pr. m. e. jo generolai pasidalijo užkariautą teritoriją. Seleukas I Nikatorius laimėjo Sirijos teritoriją ir šiaurės vakarų Sirijoje įkūrė keturis "seseriškus miestus" - Antiochiją, Seleukiją Pirėją, Apamėją ir Laodikėją prie jūros. Nors iš pradžių Seleucija Pjerija buvo Seleukidų sostinė šiaurės vakarų Sirijoje, netrukus Antiochija iškilo aukščiau ir tapo Sirijos sostine.
Pradinį Seleuką suplanavo architektas Ksenarijus, imituodamas Aleksandrijos planą. Naujajame mieste gyveno vietiniai gyventojai, iš netoliese esančio Antigonijos miesto atvežti atėniečiai, makedoniečiai ir žydai (jiems nuo pat pradžių buvo suteiktas visavertis statusas). Apskaičiuota, kad Antiochijoje įkūrimo metu gyveno nuo 17 000 iki 25 000 laisvų gyventojų, neskaitant vergų ir vietinių kolonistų. Vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu ir ankstyvuoju romėnų laikotarpiu gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią tašką - daugiau kaip 500 000 gyventojų (vertinimai svyruoja nuo 400 000 iki 600 000), ir tai buvo trečias pagal dydį miestas pasaulyje po Romos ir Aleksandrijos. IV a. Antiochijos gyventojų skaičius mažėjo ir, pasak A. Chrizostomo, siekė apie 200 000. Į šį skaičių vėlgi neįtraukti vergai.
Antiochija tapo vakarų Seleukidų imperijos sostine ir teismo miestu valdant Antiochui I, o jos atitikmuo rytuose buvo Seleukija prie Tigro.
Romėnai jautė ir reiškė begalinę panieką hibridiniams Antiochėnams, tačiau jų imperatoriai nuo pat pradžių palankiai vertino šį miestą, nes matė jame tinkamesnę sostinę rytinei imperijos daliai nei Aleksandrija, kuri dėl izoliuotos Egipto padėties niekuomet negalėjo būti. Tam tikru mastu jie stengėsi paversti jį Rytų Roma. Pagrindinis Antiochijos interesas imperijos laikais buvo jos ryšys su krikščionybe.
Galbūt Petro, pagal tradiciją, kuria Antiochijos patriarchatas iki šiol grindžia savo pirmenybę (plg. Apd xi), ir, žinoma, Barnabo bei Pauliaus, kuris čia sinagogoje pasakė savo pirmąjį krikščionišką pamokslą, evangelizuoti, jos atsivertusieji buvo pirmieji vadinami krikščionimis (Apd 11, 26).
638 m., valdant Bizantijos imperatoriui Heraklijui, Antiochiją per Geležinio tilto mūšį užkariavo musulmonai arabai, ir ji tapo žinoma arabų kalba kaip أنطاكيّة Antakija.
Pastaraisiais metais romėnų ir vėlyvosios antikos miesto liekanos smarkiai nukentėjo dėl statybų, susijusių su Antakijos plėtra. XX a. septintajame dešimtmetyje buvo nugriautas paskutinis išlikęs romėnų tiltas, kad būtų galima pastatyti modernų dviejų eismo juostų tiltą. Pastaraisiais metais šiaurinis Antakijos pakraštys sparčiai plečiasi, ir šios statybos pradėjo atidengti dideles senovinio miesto dalis, kurios dažnai nugriaunamos buldozeriu ir retai saugomos vietos muziejaus.
Antiochijos pylimai, kylantys į Mons Silpius kryžiaus žygių metu (žemėlapyje apačioje kairėje, viršuje kairėje)
Klausimai ir atsakymai
K: Kur buvo įsikūrusi Antiochija?
A: Antiochija buvo įsikūrusi rytinėje Oronto upės pusėje (kairiajame krante), dabartinio Antakijos miesto Turkijoje vietoje.
K: Kas ir kada įkūrė Antiochiją?
A: Antiochiją netoli IV a. pr. m. e. pabaigos įkūrė Seleukas I Nikatorius, vienas iš Aleksandro Didžiojo generolų.
K: Kuo garsėjo Antiochija?
A.: Antiochija tapo Aleksandrijos, kaip svarbiausio artimųjų Rytų miesto, konkurente ir pagoniškosios krikščionybės lopšiu. Jis taip pat buvo vienas iš keturių Sirijos tetrapolio miestų.
K: Kodėl Antiochija buvo laikoma natūraliu Sirijos centru?
Atsakymas: Dėl geografinio rajono į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Oronto upės alkūnės pobūdžio Antiochija yra puikus natūralus Sirijos centras tol, kol tą šalį valdo Vakarų galybė; tik azijiečių, ypač arabų, dinastijos ją apleido dėl Damasko oazės.
Klausimas: Kas apgulė Antiochiją per kryžiaus žygius?
A: Per kryžiaus žygius Antiochiją apgulė krikščionių kryžiuočiai.
K: Kuo baigėsi Antiochijos apgultis?
A: Iš pradžių kryžiuočiai pralaimėjo Antiochijos apgultį, tačiau ji tapo lūžio tašku kryžiaus žygiuose.
Klausimas: Ar Vijerdas Jelckamas turėjo protėvių, žuvusių Antiochijos apgulties metu?
A: Taip, Wijerdas Jelckamas turėjo protėvį iš tėvo pusės, kuris žuvo Antiochijos apgulties metu.
