Apaštalų darbai: Naujojo Testamento knyga apie ankstyvąją krikščionybę
Apaštalų darbai – įtraukianti Naujojo Testamento knyga apie ankstyvąją krikščionybę, apaštalų ir Pauliaus tarnystę, atsivertimus, persekiojimus ir bažnyčios pradžią.
Apaštalų darbai (gr. Praxeis Apostolon) - Biblijos knyga, kuri yra penktoji Naujojo Testamento knyga. Ji dažnai vadinama tiesiog Apaštalų darbais.
Apaštalų darbuose pasakojama ankstyvosios krikščionių bažnyčios istorija, ypač daug dėmesio skiriant Dvylikos apaštalų ir Pauliaus iš Tarso tarnystei. Pirmuosiuose skyriuose pasakojama apie Jėzaus prisikėlimą, Jo žengimą į dangų, Sekminių dieną ir Dvylikos apaštalų tarnystės pradžią. Vėlesniuose skyriuose pasakojama apie Pauliaus atsivertimą, jo tarnystę ir galiausiai apie jo suėmimą, įkalinimą ir kelionę į Romą.
Turinys ir struktūra
Apaštalų darbai yra pasakojamojo pobūdžio istorinis naratyvas, kurį sudaro maždaug 28 skyriai. Knyga tradiciškai skirstoma į dvi dideles dalis:
- 1–12 skyriai: apaštalų (ypač Petro) veikla Jeruzalėje ir Judejoje, Šventyklos ir sinagogų ryšiai, pirmieji krikščionių misionieriai, jėgos veikimas per stebuklus bei persekiojimai.
- 13–28 skyriai: Pauliaus misionieriškos kelionės, jo pamokymai pogrindyje, teismai ir kelionė į Romą, kur baigiasi knyga jo buvimu po teismo, skelbiant Evangeliją.
Autorius ir datavimas
Dauguma tradicinių teologų mano, kad tame pačiame asmenyje parašytos Luko evangelija ir Apaštalų darbai; autorius dažnai tapatinamas su Luku — gydytoju ir Pauliaus bendražygiu. Apaštalų darbų pradžioje adresatas nurodytas kaip Teofilas (Teofiliau), kas atitinka Lukos evangelijos įžangą.
Dėl datavimo nėra vieningos nuomonės. Tradiciškai dauguma datuoja knygą apie I a. 60-uosius metus (prieš Pauliaus mirties laiką arba netrukus po jos). Kai kurie tyrėjai dėl stilistinių, geografinių ir istorinių nuorodų siūlo vėlesnį periodą (VIII–II a. dešimtmečiai po kr.). Svarbūs argumentai apima nuorodų į Jeruzalės šventyklos sunaikinimą 70 m. nebuvimą ir autoriaus santykį su pačių Pauliaus veiksmų aprašymais.
Pagrindinės temos ir svarbiausi epizodai
- Šventoji Dvasia ir misija: knyga pabrėžia, kaip Dvasia veda, įgalina ir nukreipia apaštalus (Sekminės, šventųjų dovanų veikimas, vizijos).
- Bažnyčios plėtra: krikščionybė plinta nuo Jeruzalės į Judėją ir Samariją bei iki pasaulio pakraščių (Romos), pabrėžiant universalumą.
- Petras ir Pauliaus vaidmenys: Petras dominuoja pirmojoje knygos dalyje (žydų auditorijai), o Paulius — antrojoje (pagoniams ir misijoms į užsienį).
- Krikščionių persekiojimas ir kankinystė: Stephenas — pirmasis kankinys; pasakojimai rodo, kaip persekiojimas kartais skatina evangelijos plitimą.
- Tarpininkavimas tarp žydų ir pagonių: epizodai su Kornelijumi ir Jerusalemo susirinkimu (Apaštalų darbai 15) sprendžia pagonių krikšto klausimą.
Literatūriniai bruožai ir šaltiniai
Apaštalų darbuose daugiausia ryški Hellenistinės istoriografijos tradicija: naratyvas gausiai remiasi tiesioginiais pasakojimais ir apaštalų kalbomis (pamokščių ar discursos stiliumi). Autorius naudoja graikų kalbą ir dažnai pateikia geografinius bei kultūrinius smulkmenis, kurie padeda sekti keliones bei susitikimus.
Istorinė patikimumas ir interpretacijos
Apaštalų darbai yra vienas svarbiausių šaltinių apie ankstyvąją bažnyčią ir Pauliaus misionierišką veiklą. Daugeliui istorikų knyga teikia vertingų faktų, tačiau kai kurie epizodai ir jų kronologija yra aptariami ir ginčijami akademinėje literatūroje. Kalbų, topografijos ir socio-religinių kontekstų analizė leidžia rekonstruoti dalį istorinių aplinkybių, tačiau interpretacijos skiriasi priklausomai nuo metodologijos (teologinės, istorikinių šaltinių kritikos ir pan.).
Teologinė reikšmė ir kanonas
Apaštalų darbai žymi perėjimą nuo Jėzaus gyvenimo prie bažnyčios istorijos, parodant, kaip Evangelija reiškiasi ir veikia bendruomenėje bei pasaulyje. Knyga yra kanoninė visoms pagrindinėms krikščionių tradicijoms ir nuoširdžiai naudojama bažnyčių mokyme, liturgijoje bei misionieriniuose apmąstymuose.
Baigiamosios pastabos
Apaštalų darbai — ne tik istorinis pasakojimas, bet ir teologinis liudijimas apie Dvasios veikimą, apaštalų liudijimą ir krikščionių bendruomenės formavimąsi. Skaitytojui ji siūlo tiek faktinę medžiagą apie ankstyvąją bažnyčią, tiek medžiagą teologiniams ir etiniams apmąstymams.
Jėzus apsuptas apaštalų
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Apaštalų darbai?
Atsakymas: Apaštalų darbai yra Biblijos knyga, kurioje pasakojama apie ankstyvąją krikščionių bažnyčią, ypač daug dėmesio skiriant dvylikos apaštalų ir Pauliaus iš Tarso tarnystei.
K: Kokie įvykiai aprašomi pirmuosiuose Apaštalų darbų knygos skyriuose?
A: Pirmuosiuose Apaštalų darbų skyriuose pasakojama apie Jėzaus prisikėlimą, Jo žengimą į dangų, Sekminių dieną ir Dvylikos apaštalų tarnystės pradžią.
K: Apie kokius įvykius rašoma vėlesniuose Apaštalų darbų skyriuose?
A: Vėlesniuose Apaštalų darbų skyriuose pasakojama apie Pauliaus atsivertimą, jo tarnystę ir galiausiai jo suėmimą, įkalinimą ir kelionę į Romą.
K: Kas, manoma, yra Apaštalų darbų autorius?
A: Dauguma žmonių mano, kad Apaštalų darbų autorius parašė ir Luko evangeliją, nes Apaštalų darbų 1, 1 kalbama apie "ankstesnį traktatą, Teofiliau, apie visa, ką Jėzus pradėjo ir daryti, ir mokyti". Tradicinė nuomonė yra ta, kad abi knygas apie 60 m. parašė Pauliaus bendražygis Lukas.
Klausimas: Ką kai kurie teologai mano apie Apaštalų darbų autorystę?
Atsakymas: Kai kurie teologai mano, kad šias knygas parašė nežinomas autorius vėliau, maždaug tarp 80 ir 150 metų.
K: Koks dėmesys Apaštalų darbų knygoje skiriamas Pauliui iš Tarso?
A: Apaštalų darbų knygos daugiausia dėmesio skiria Pauliui iš Tarso, aprašydamos jo atsivertimą, tarnystę, suėmimą, įkalinimą ir kelionę į Romą.
K: Koks yra pagrindinis Apaštalų darbų tikslas?
A: Pagrindinis Apaštalų darbų tikslas - pateikti istorinį pasakojimą apie ankstyvąją krikščionių Bažnyčią ir išsamiai aprašyti Dvylikos apaštalų ir Pauliaus iš Tarso tarnystę.
Ieškoti