Luko evangelija: apibrėžimas, autorius ir pagrindinis turinys

Luko evangelija: apibrėžimas, autorius ir pagrindinis turinys — išsami apžvalga apie Luką, jo autorystę, mokymus, istorijas ir įtaką Naująjam Testamentui.

Luko evangelija yra Biblijos knyga. Kaip ir kitose evangelijose, Luko evangelijoje pasakojama apie Jėzaus gyvenimą ir mokymą. Tai trečioji ir ilgiausia Naujojo Testamento knyga, einanti po Mato ir Morkaus evangelijų. Manoma, kad Evangeliją parašė Lukas, kuris buvo apaštalo Pauliaus draugas.

Lukas buvo gydytojas. Evangeliją jis parašė žmogui, kurį vadina "puikiausiu Teofiliumi" (1, 3). Lukas parašė dar vieną knygą, kuri yra penktoji Naujajame Testamente - Apaštalų darbus, kuriuose pasakojama, ką veikė Jėzaus mokiniai po Jo sugrįžimo į dangų.

Kitaip nei evangelijų autoriai Matas, Morkus ir Jonas, Lukas tikriausiai nebuvo žydas, o graikas. Jis rašė Evangeliją daugiausia nežydams (kuriuos žydai vadino pagonimis). Lukas rašė norėdamas įrodyti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Luko evangelijoje yra daug panašių pasakojimų apie Jėzų. Apie Jėzaus gimimą iš Mergelės jis pasakoja daugiau nei kiti evangelijų autoriai.

Autorius, data ir vieta

Tradiciškai Luko evangeliją sieja su Luku, kuris buvo apaštalo Pauliaus bendrakeleivis ir gydytojas. Evangelija parašyta graikiškai, labai tikėtina literatūrine, glausta ir gerai struktūruota kalba. Dauguma mokslininkų datuoja Luko-Apaštalų darbų ciklą į vėlesnį I a. laikotarpį (apie 80–90 m.), nors yra ir kitokių nuomonių, kurios siūlo rašymo laikotarpį jau 60–70 m. Galimos rašymo vietos – Sirijos Antiochija arba kažkur Graikijoje.

Tikslas ir auditorija

Luko evangelija skirta plačiai, ypač nežydams, paaiškinti, kas yra Jėzus ir kuo Jis svarbus visiems žmonėms. Teksto pradžioje autorius tiesiogiai kreipiasi į „puikiausiąjį Teofilijų“, kas rodo, kad knyga buvo skirta suteikti aiškų, remiamą įrodymais pasakojimą ir sustiprinti tikėjimą. Lukas pabrėžia, kad krikščionybė yra skirta visiems – žydams ir pagonims.

Struktūra ir pagrindinės temos

• Gimimo ir vaikystės pasakojimai: Lukoje gausu detalių apie Jėzaus gimimą, Marijos aplankymą (Anunciacija), gimusio Kūdikėlio lankymąsi piemenų ir šlovinimą.
• Pokalbiai ir mokymai: ilgos Jėzaus kalbos, palyginimai ir pamokymai apie malonę, atleidimą ir Dievo karalystę.
• Parabolių gausa: Lukas pateikia daug žinomų palyginimų, skirtų parodyti Dievo gailestingumą ir išgelbėjimą visiems.
• Socialinis jautrumas: paryškintas rūpinimasis vargšais, našlėmis, atstumtais – tai viena ryškiųjų temų.
• Dvasinė dinamika: Šventosios Dvasios veikimas, malda ir žmogiškos reakcijos į Dievo pašaukimą.

Unikalūs pasakojimai ir medžiaga

Luko evangelijoje yra daug unikalios medžiagos, kuri nerandama kituose evangelijose. Svarbiausi pavyzdžiai:

• Gimimo istorijos detalės: Marijos lankymas, gimimo aplinkybės ir piemenų lankymas.
• Parabolės: „Gerasis samarietis“, „Pamalonusių jaunasis prodigalas“ (Prarastas sūnus), „Prarastas avis“ ir „Prarasta drachma“ – visos jos pabrėžia Dievo gailestingumą ir atsidavimą prarastiems.
• Lazaras ir turtingasis: palyginimas apie pomirtinį teisingumą ir gailestingumo trūkumą.
• Emmauso kelias: pasakojimas apie susitikimą su prisikėlusiu Jėzumi po Jo prisikėlimo.

Stilius ir šaltiniai

Lukas rodo didelį susidomėjimą istorine tvarka ir šaltinių rinkimu: mokslininkai mano, jog jis naudojo Morkaus evangeliją, bendrą tradiciją, vadinamą Q šaltiniu, ir savo unikalią medžiagą (vadinamą L-šaltiniu). Jo rašymo stilius laikomas gerai išlavintu graikų kalbos stiliumi, dažnai su aiškiais kronologiniais ženklais ir paaiškinimais, skirtais ne žydų skaitytojui.

Santykis su Apaštalų darbais

Apaštalų darbai tradiciškai laikomi Luko tęsinys: kartu jos sudaro dviejų tomų istoriją apie Kristaus gyvenimą, mirtį, prisikėlimą ir ankstyvąją Bažnyčią. Tai leidžia skaitytojui matyti nuoseklų judėjimą nuo Jėzaus tarnystės iki Bažnyčios plėtros ir apaštalų misijų.

Teologinė reikšmė

Luko evangelija pabrėžia Dievo gailestingumą, atpirkimą ir universalią išgelbėjimo žinią. Joje ypatingas dėmesys skiriamas moterų vaidmeniui, socialinei teisingumui, maldai ir Šventosios Dvasios veikimui. Lukas siekia parodyti, kad Evangelija keičia ne tik asmens santykį su Dievu, bet ir socialinius ryšius bei požiūrį į atstumtuosius.

Istorinė ir dvasinė svarba

Luko evangelija yra pagrindinis šaltinis apie Jėzaus gyvenimą ir mokymą, ypač apie gimimo pasakojimus ir daug žinomų palyginimų. Ji teikia pamokų apie atjautą, moralę ir Dievo karalystės esmę bei padeda suprasti krikščionybės plitimą per Apaštalų darbus. Dėl savo aiškaus pasakojimo ir plačios auditorijai suprantamos žinios Lukas ilgą laiką buvo ir lieka vienu iš svarbiausių Evangelijos tekstų.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas parašė Luko evangeliją?

K: Apie ką pasakojama Luko evangelijoje?

K: Kokią dar knygą parašė Lukas?

Klausimas: Lukas buvo žydas ar graikas?

K: Kodėl jis parašė savo Evangeliją?

Klausimas: Ar šioje evangelijoje yra panašių istorijų kaip ir kitose evangelijose?

K: Apie ką ši evangelija pasakoja daugiau nei kitos?

Paieška pagal raidę