Deuterokanoninės knygos
Deuterokanoninės knygos graikiškai reiškia "antrasis kanonas". Paprastai tai reiškia Biblijos dalis, kuriomis naudojasi tik kai kurios krikščionių bažnyčios (daugiausia Romos katalikų ir stačiatikių). Šios knygos iš pradžių buvo parašytos graikų kalba ir datuojamos maždaug 250-150 metų prieš Kristų.
Šios knygos nėra žydų Tanacho (dar vadinamo Hebrajų Biblija) dalis, nes jų originalo kalba yra graikų, o ne hebrajų. Kai kurios knygos, kurias katalikai laiko deuterokanoninėmis, yra šios:
- Tobito knyga
- Juditos knyga
- Pirmoji Makabiejų knyga, dar vadinama 1 Makabėjų knyga
- Antroji Makabiejų knyga, dar vadinama 2 Makabėjų knyga
- Saliamono išmintis, dar vadinama Išminties knyga
- Siracho knyga, dar vadinama Ecclesiasticus
- Barucho knyga, kurios paskutinis skyrius yra Jeremijo laiškas
Danieliaus knyga ir Esteros knyga katalikiškose Biblijose yra ilgesnės nei protestantiškose, nes jose yra daugiau istorijų.
Dauguma protestantų krikščionių bažnyčių nemano, kad deuterokanoninės knygos buvo įkvėptos Dievo. Jos šias knygas vadina apokrifais. Martynas Liuteris šias knygas laikė labai geru ir naudingu skaitiniu, o Jonas Kalvinas - šėtono kūriniu.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Ką reiškia "deuterokanoninis"?
A: Deuterokanoninis graikiškai reiškia "antrasis kanonas" ir paprastai reiškia Biblijos dalis, kuriomis naudojasi tik kai kurios krikščionių bažnyčios (daugiausia Romos katalikų ir stačiatikių).
K: Kada buvo parašytos deuterokanoninės knygos?
A: Deuterokanonines knygas, kaip ir visas Senojo Testamento knygas, 250-50 m. pr. m. e. graikų kalbos rankraščiuose parašė žydai, gyvenę graikiškai kalbančiuose Viduržemio jūros regionuose.
Klausimas: Kada žydų ir protestantų religijose žinomas Senasis Testamentas buvo parašytas hebrajų kalba?
A: Tik apie 900 m. po Kr. žydų ir protestantų religijose žinomas Senasis Testamentas buvo parašytas hebrajų kalba ir apsiribojo tuo, kas dabar vadinama "kanonais".
Klausimas: Ar deuterokanoninės knygos yra žydų Tanacho (Hebrajų Biblijos) dalis?
Atsakymas: Ne, jos nėra žydų Tanacho (dar vadinamo Hebrajų Biblija) dalis, nors jos buvo cituojamos kaip Šventasis Raštas iki pat viduramžių, kaip randama žydų Mišnoje ir vėlesniuose rabinų raštuose, net iki VI mūsų eros amžiaus. Dabartinis žydų kanonas buvo užbaigtas X mūsų eros amžiuje.
Klausimas: Kokie yra deuterokanoninių knygų pavyzdžiai?
A: Deuterokanoninių knygų pavyzdžiai: Tobito knyga, Juditos knyga, Pirmoji Makabėjų knyga (1 Makabėjų knyga), Antroji Makabėjų knyga (2 Makabėjų knyga), Saliamono išmintis (Išminties knyga), Siracho knyga (Ekleziastikas), Barucho knyga, kurios paskutinis skyrius yra Jeremijo laiškas, Danielius, Estera.
Klausimas: Kodėl šios knygos ilgesnės už protestantiškose Biblijose esančias knygas? Atsakymas: Šios knygos ilgesnės už protestantiškose Biblijose esančias knygas todėl, kad jose yra daugiau istorijų.
K: Kaip šias knygas vertina protestantai? A: Daugelis protestantų nepripažįsta šių knygų kaip Dievo įkvėptų ir vadina jas menkinamu terminu - apokrifai. Martynas Liuteris manė, kad jas verta skaityti, o Jonas Kalvinas jas skaitė ir studijavo, bet nemanė, kad jos turėtų būti Biblijos dalis.
