Rytų Ortodoksų Bažnyčia (stačiatikybė) — apibrėžimas ir pagrindai
Rytų Ortodoksų Bažnyčia, oficialiai Ortodoksų Bažnyčia, yra krikščionių bažnyčia. Jų krikščionybės rūšis dar vadinama stačiatikybe arba ortodoksija. Jų nariai vadinami stačiatikiais krikščionimis, nors yra dar viena Bažnyčių grupė, vadinama Rytų stačiatikiais, kuri nėra bendrystėje su Ortodoksų Bažnyčia. Pasaulyje yra apie 300 mln. stačiatikių krikščionių. Daugiausia stačiatikių yra Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau stačiatikių yra visame pasaulyje.
Rytų Ortodoksų Bažnyčia moko, kad ji yra Bažnyčia, kurią pradėjo Jėzus Kristus, duodamas nurodymus apaštalams. Ji praktikuoja tai, ką supranta kaip pirminį krikščionių tikėjimą, ir palaiko šventąją tradiciją, perduotą iš apaštalų.
Pamaldos vadinamos Dieviškąja liturgija. Šios pamaldos tikėjimas ir ritualai panašūs į Romos Katalikų Bažnyčios Eucharistiją, tačiau jos išlaiko savitas liturgines formas, dažniausiai vadinamas Bizantijos apeigų sistema.
Istorija ir teologiniai pagrindai
Ortodoksų Bažnyčios mokymas remiasi Šventuoju Raštu ir apaštaline tradicija, kurią saugo sinodinė ir liturginė praktika. Svarbiausi teologiniai akcentai yra:
- Septyni ekumeniniai susirinkimai (nuo IV–VII a.), kurių sprendimai formavo daugumą dogminių klausimų;
- Šventoji Tradicija — liturgija, tėvų raštai, kanonai ir mišias formuojantys papročiai laikomi kartu su Biblija kaip tikėjimo šaltiniai;
- Ikonų reikšmė — ikonos (šventųjų paveikslais) naudojamos kaip maldos ir tikėjimo priemonė; ikonos garbinimas (veneration) skiriamas nuo dieviško garbinimo;
- Theosis (susivienijimas su Dievu) — dvasinis tikslas, kai žmogus dalyvauja dieviškoje malonėje ir keičiasi šventumu.
Liturgija ir sakramentai
Pagrindinė ortodoksų liturginė pamalda yra Dieviškoji liturgija, kurioje Eucharistija laikoma tikra Kristaus Kūno ir Kraujo dalimi. Liturgija dažniausiai vyksta pagal Bizantijos apeigas, tačiau yra ir kitų ritų tam tikrose vietinėse bažnyčiose. Svarbiausi "misterijos" (sakramentai) yra:
- Baptizmas (krikštas);
- Chrizma (konfirmacija, šventimas);
- Eucharistija (Švenčiausioji Komunija);
- Išpažintis (atgaila);
- Šventimai (kunigystė);
- Santuoka;
- Ligonių patepimas.
Liturgijoje svarbus elementas — ikonostas (ikonų siena), skirianti altarą nuo naos (pamaldų erdvės), taip pat ilgos maldos, procesijos, kryžiaus ženklo darymas ir dainuojamos, kartais lotyniškai neperrašytos, choralinės giesmės.
Organizacija ir bažnytinė tvarka
Ortodoksų Bažnyčia nėra vieninga pagal vieną hierarchiją, ji susideda iš kelių autocefalinių (savarankiškų) arba autonominių bažnyčių, kurios išlaiko liturginę ir dogminę vienybę, bet turi atskirą vadovybę. Svarbūs centrai yra Konstantinopolio (Ekumeninis) Patriarchatas, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, Graikijos, Rumunijos, Serbijos, Bulgarijos, Gruzijos ir kt. patriarchatai bei sinodai. Ekumeninis patriarchas Konstantinopolyje turi pirmumą garbe, bet neturi centro valdžios, kuri panaši į popiežiaus valdžią katalikybėje.
Skirtumai ir istorinis skilimas
Viena reikšmingų istorinių įvykių — Didysis Schizma (1054 m.), kai įvyko skydivimas tarp Rytų Ortodoksų ir Vakarų (Romos) Bažnyčių dėl teologinių, liturginių ir administracinių klausimų. Taip pat yra kitų istorinių atskilimų: pavyzdžiui, minėta grupė, vadinama Rytų stačiatikiais, nėra bendrystėje su Ortodoksų Bažnyčia dėl ankstesnių teologinių skirtumų.
Pamaldumo papročiai ir metai bažnyčioje
Ortodoksai laikosi liturginio kalendoriaus, kuriame svarbios šventės yra Velykos (centras — Kristaus prisikėlimas), Kalėdos, Didysis Gavėnis ir daugelis šventųjų minėjimų. Kai kurios bažnyčios naudoja Julijaus kalendorių, kitos — šiek tiek pataisytą (revised) ar Grigaliaus kalendorių, todėl šventės gali būti švenčiamos skirtingomis dienomis skirtingose jurisdikcijose.
Vienuolystė ir socialinė reikšmė
Vienuolystė turi svarbią vietą ortodoksų dvasinėje gyvatoje — vienuolynai dažnai būna dvasiniai, kultūriniai ir švietimo centrai. Istoriškai ortodoksų Bažnyčia turėjo didelę įtaką tautų kultūrai, raštijai ir švietimui Rytų Europoje, Balkanuose ir Artimuosiuose Rytuose.
Tarpbažnytiniai santykiai ir ekumenizmas
Šiuolaikinėje tikrovėje Ortodoksų Bažnyčia dalyvauja ekumeninėse diskusijose su kitomis krikščionių bendruomenėmis, tačiau požiūriai ir dalyvavimo mastas skiriasi tarp atskirų autokefalinių bažnyčių. Daugelis ortodoksų siekia dialogo, išlaikydami savo teologinį ir liturginį identitetą.
Apibendrinant: Rytų Ortodoksų Bažnyčia yra senas ir gausus krikščioniškas kamienas, pasižymintis giliosiomis liturginėmis tradicijomis, ikonos kultu, sinodine tvarka ir stipria vietine kultūrine įtaka daugelyje šalių.
Istorija
395 m. Romos imperija buvo padalinta į vakarinę ir rytinę dalis. Vakarinė dalis gyvavo iki V ar VI a. Dėl tikslių datų diskutuojama. Rytinė dalis, paprastai vadinama Bizantijos imperija, gyvavo iki XV a. Romos imperijos skilimas paveikė ir Bažnyčią, kuri abiejose dalyse vystėsi skirtingai. 1054 m. įvyko Rytų ir Vakarų schizma. Vakarinėje dalyje išsivystė tai, kas dabar vadinama Romos Katalikų Bažnyčia, o rytinė dalis dabar vadinama Rytų Ortodoksų Bažnyčia. Vakaruose yra Romos patriarchas, kuris paprastai vadinamas popiežiumi. Rytuose yra Konstantinopolio patriarchas. Dėl istorinės raidos daugelis Rytų Ortodoksų Bažnyčių taip pat turi vietinį patriarchą. Vakaruose popiežius yra absoliutus vadovas. Konstantinopolio patriarchas yra "pirmasis tarp lygiųjų"; jo galia nėra absoliuti, kaip matyti susitikus su kitais patriarchais. Jo valdžia yra tokia pati, kaip ir visų vyskupų, kurie ir yra patriarchai.
Svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti apie stačiatikių bažnyčias
Kai kurios šventės apima Kalėdas ir Velykas.
Stačiatikiai tiki viskuo, kas išdėstyta Nikėjos tikėjimo išpažinime:
Tikiu į vieną Dievą, Tėvą, Visagalį, dangaus ir žemės bei visų regimų ir neregimų dalykų Kūrėją.
Ir viename Viešpatyje Jėzuje Kristuje, viengimiame Dievo Sūnuje, Tėvo pagimdytame prieš visus amžius.
Šviesa iš Šviesos, tikras Dievas iš tikro Dievo, pradėtas, o ne sukurtas, vienos esybės su Tėvu, per kurį viskas sukurta.
Dėl mūsų, žmonių, ir dėl mūsų išganymo Jis nužengė iš dangaus, įsikūnijo su Šventąja Dvasia ir Mergele Marija ir tapo žmogumi.
Jis buvo nukryžiuotas už mus Poncijaus Piloto laikais, kentėjo ir buvo palaidotas.
Trečiąją dieną Jis prisikėlė pagal Raštus.
Jis įžengė į dangų ir sėdi Tėvo dešinėje.
Jis vėl ateis šlovėje teisti gyvųjų ir mirusiųjų. Jo karalystė neturės pabaigos.
Ir Šventojoje Dvasioje, Viešpatyje, gyvybės Davėjoje, kuri kyla iš Tėvo, kuri kartu su Tėvu ir Sūnumi yra garbinama ir šlovinama, kuri kalbėjo per pranašus.
Vienoje, šventoje, katalikiškoje ir apaštališkoje Bažnyčioje.
Pripažįstu vieną krikštą nuodėmėms atleisti.
Tikiuosi mirusiųjų prisikėlimo.
Ir ateinančių amžių gyvenimas. Amen.
Apibendrinant galima pasakyti, kad jie tiki į vieną Dievą. Jį sudaro trys dalys (Tėvas, Sūnus ir Dvasia), kurios yra vienos ir tos pačios (vienos esmės). Kaip Sūnus (Jėzus) Jis atėjo iš dangaus, mirė ir prisikėlė. Galiausiai Jis sugrįš kaip visos žmonijos Teisėjas, kaip minima Biblijoje.
Bažnyčia šiandien
Daugybė Ortodoksų Bažnyčios bažnyčių skiriasi savo administracija ir vietos kultūra, tačiau dažniausiai jos gyvena visiškoje bendrystėje. Daugumai šių bažnyčių vadovauja patriarchai. Dauguma patriarchų savo dvasiniu vadovu pripažįsta Konstantinopolio patriarchą.
Toliau pateikiamas Rytų ortodoksų bažnyčių sąrašas. Jei nenurodyta kitaip, jos yra bendrystėje:
- Atono kalnas (vienuolynų bendruomenė)
- Albanų stačiatikių bažnyčia
- Antiochijos stačiatikių bažnyčia
- Bulgarijos stačiatikių bažnyčia
- Graikų ortodoksų bažnyčia
- Aleksandrijos graikų ortodoksų bažnyčia
- Sinajaus kalno bažnyčia (vienas vienuolynas)
- Rusų Ortodoksų Bažnyčia
- Rusų Ortodoksų Bažnyčia už Rusijos ribų
- Rumunijos stačiatikių bažnyčia
XVII a. grupė žmonių atsiskyrė nuo Rytų Ortodoksų Bažnyčios, nes nepritarė kai kuriems įvestiems pakeitimams. Šiandien šie žmonės vadinami senovės tikinčiaisiais. Yra dvi didelės senovės tikinčiųjų grupės ir kelios mažesnės. Senovės tikintieji nėra bendrystėje su kitomis Rytų Ortodoksų Bažnyčiomis.


Rytų ortodoksų pasiskirstymas pasaulyje pagal šalis
Susiję puslapiai
- Krikščionybė
- Rytų krikščionybė
- Krikščionybės istorija
- Senieji kalendoristai
- Rytų Ortodoksų Bažnyčia
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Rytų stačiatikių bažnyčia?
A: Rytų Ortodoksų Bažnyčia, oficialiai - Ortodoksų Bažnyčia, yra krikščionių bažnyčia.
K: Kokį krikščionybės tipą išpažįsta Rytų stačiatikių bažnyčia?
A: Rytų Ortodoksų Bažnyčios praktikuojamas krikščionybės tipas dar vadinamas stačiatikybe arba ortodoksija.
K: Kaip vadinami Rytų Ortodoksų Bažnyčios nariai?
A: Rytų Ortodoksų Bažnyčios nariai vadinami stačiatikiais.
K: Ar yra kitų Bažnyčių grupių, kurios nėra bendrystėje su Ortodoksų Bažnyčia?
A: Taip, yra dar viena Bažnyčių grupė, vadinama Rytų stačiatikiais, kuri nėra bendrystėje su Ortodoksų Bažnyčia.
K: Kur yra daugiausia stačiatikių?
A: Daugiausia stačiatikių krikščionių yra Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau stačiatikių krikščionių yra visame pasaulyje.
K: Ko Rytų Ortodoksų Bažnyčia moko apie savo kilmę?
A: Rytų Ortodoksų Bažnyčia moko, kad ji yra Bažnyčia, kurią pradėjo Jėzus Kristus savo nurodymuose apaštalams.
K: Kaip vadinamos Rytų Ortodoksų Bažnyčios pamaldos?
A: Rytų Ortodoksų Bažnyčioje pamaldos vadinamos Dieviškąja liturgija.