Romos imperija

Imperijos valdymas

Kad galėtų kontroliuoti savo didelę imperiją, romėnai sukūrė svarbių teisės ir valdymo idėjų. Jie sukūrė tuo metu geriausią pasaulyje kariuomenę ir valdė jėga. Jie turėjo puikią inžineriją, tiesė kelius, statė miestus ir išskirtinius pastatus. Imperija buvo suskirstyta į provincijas, kurių kiekviena turėjo savo valdytoją ir civilinę bei karinę paramą. Į Romą ir iš jos nuolat keliaudavo oficialūs ir privatūs laiškai.

Prekyba buvo svarbiausia Romai, daugiau nei milijoną gyventojų turinčiam miestui, didžiausiam pasaulio miestui. Jiems reikėjo kviečių iš Egipto, alavo iš Britanijos, vynuogių iš Galijos ir t. t., ir jie jų gaudavo. Mainais už tai romėnai provincijų sostines pavertė puikiais miestais, saugojo jas nuo barbarų antpuolių, o provincijų jaunimui teikė išsilavinimą ir karjeros galimybes, pavyzdžiui, darbą Romos kariuomenėje.

Iš esmės imperatoriai turėjo absoliučią kontrolę ir galėjo daryti, ką panorėję. Praktiškai jie susidurdavo su daugybe sudėtingų problemų. Jie turėjo personalą, kurį vadiname valstybės tarnautojais, ir Romos senato patarimus. Imperatorius turėjo nuspręsti, kokie yra svarbiausi imperijai kylantys klausimai ir ką dėl jų reikėtų daryti. Dauguma jų stengėsi daryti dviejų rūšių dalykus. Viena jų - taikos metu pagerinti romėnų gyvenimą. Kitas - kovoti su Romos priešais ir juos nugalėti. Turtinga imperija visada turi priešų.

Karalių ir imperatorių atveju didelė problema yra paveldėjimo tvarka. Karalius kartais pakeisdavo vyriausias sūnus, jei jis buvo pajėgus valdyti. Romos imperatorių atveju dažniau tai būdavo įvaikintas sūnus. Tai buvo daroma taip. Imperatorius pastebėdavo išskirtinį jaunuolį iš vienos geriausių šeimų. Jis įsivaikindavo jį kaip savo sūnų. Prieš mirtį jis aiškiai nurodydavo, kas, jo manymu, turėtų tapti jo įpėdiniu, paskirdamas jį Romos konsulu arba testamente įrašydamas, kad jaunėlis turėtų jį pakeisti. Kartais tai pavykdavo, kartais ne. Kartkartėmis tarp pretendentų į sostą kildavo pilietinis karas.

Įvaikintas sūnus ar du sūnūs suteikė imperatoriui daugiau pasirinkimo galimybių. Kai kurie imperatoriai neturėjo nė vieno sūnaus, kai kurie turėjo sūnų, kurie neišgyveno. Vėliau imperatoriai tapo tokie silpni, kad Romos kariuomenė tiesiog išrinkdavo vieną iš jų generolų kitu imperatoriumi. Dėl to dažnai kildavo pilietinis karas. Imperatorių gyvenimo istorijas rasite Romos imperatorių sąraše.

Romėnai kariavo daugybę karų su kitomis šalimis ir mėgo stebėti žiaurų sportą. Jiems patiko stebėti žirgų traukiamų vežimų lenktynes ir ginkluotų vyrų kovas (gladiatorių). Skirtingai nei šiuolaikiniame sporte, kovotojai kovose dažnai žūdavo. Romėnai mėgavosi šiais pasirodymais Koliziejuje.

Romėnai pasižymėjo puikia civiline inžinerija. Jie pastatė daug didelių visuomeninių pastatų ir vilų, akvedukų vandeniui tiekti, akmeninių tiltų ir kelių. Kai kuriuos iš jų galima pamatyti ir šiandien. Daugelis garsių rašytojų, tarp jų Ciceronas ir Vergilijus, buvo romėnai.

Naujajame Biblijos Testamente pasakojama apie romėnus Jėzaus Kristaus gyvenime. Jėzaus gyvenimo metu jo šalį valdė romėnai, kurie buvo pagonys. Vėliau keli imperatoriai bandė sunaikinti krikščionybę, tačiau jiems nepavyko. 312 m. imperatorius Galerijus leido žmonėms laisvai išpažinti krikščionybę, o kitais metais imperatoriumi tapo generolas Konstantinas, kuris atsivertė į krikščionybę.

Romos miestą kelis kartus buvo užėmę barbarai, ypač 410 m., kai gotai apiplėšė miestą (plėšikavo). Paskutinis Vakarų Romos imperatorius Romulas Augustas 476 m. atsistatydino. Romos imperija gyvavo dar 1000 metų kaip Bizantijos imperija rytuose.

Pagrindinė Romos imperijos moneta buvo sidabrinis denaras. Vėlesni denarai buvo mažesni.

Romos žlugimo priežastys buvo įvardytos įvairios. Edvardas Gibonas parašė knygą "Romos imperijos nuosmukis ir žlugimas", kurioje nagrinėjo įvairias idėjas. Pagrindinė iš jų (jo nuomone) buvo krikščionybės poveikis imperijos gebėjimui apsiginti kariniu būdu.

Kiti istorikai kaltina nestabilią vadovavimo sistemą. Per 50 metų laikotarpį tik 2 iš 22 imperatorių mirė natūralia mirtimi. Dauguma imperatorių buvo nužudyti.