Senovės Roma: kilmė, valstybė ir Romos imperijos istorija
Atraskite Senovės Romą: nuo legendinės įkūrimo istorijos ir karalystės per Respubliką iki imperijos žlugimo — politinė, kultūrinė ir karinė Romos raida.
Senovės Roma - tai Italijos civilizacijos pavadinimas. Ji prasidėjo kaip nedidelė žemdirbių bendruomenė VIII a. pr. m. e. Ji tapo miestu ir nuo savo įkūrėjo Romulo gavo Romos vardą. Ji išaugo ir tapo didžiausia senovės pasaulio imperija. Ji prasidėjo kaip karalystė, paskui tapo respublika, o vėliau - imperija.
Kilmė ir legenda
Pasak senų legendų, Roma buvo įkurta 753 m. pr. m. e. balandžio 21 d.; šią datą romėnai švęsdavo kaip miesto gimtadienį. Romulo ir Remo istorija, jų išaugimą kartu su vilke ir Romulo veiksmai tapti miesto įkūrėju – tai pagrindinės romėnų mitologijos istorijos, aiškinančios Romos kilmę. Iš tiesų Roma pradžioje buvo viena iš daugelio mažų Italijos bendruomenių, tačiau palankus geografinis padėtis, upės (Tibras) ir geros žemės padėjo miestui plėstis.
Karalystė (VIII–VI a. pr. m. e.)
Pirmieji Romos gyventojai valdė karaliai. Per karališkąjį laikotarpį formavosi miesto institucionalūs pagrindai: teritorijų valdymas, religija, kariuomenės organizacija ir pradinės teisės normos. Tradiciškai laikoma, kad nuo maždaug 509 m. pr. m. e. Romos gyventojai nuvertė paskutinį karalių ir įkūrė respubliką.
Respublika (509–27 pr. m. e.)
Respublikos laikotarpiu Romos politinę sistemą sudarė rinktini pareigūnai (konsulai, senatas) ir įstatymų priėmimo procesai, kuriuose dalyvavo tam tikros piliečių grupės. Šis laikotarpis pasižymėjo spartaus teritorinio augimo pradžia – Roma palaipsniui užvaldė Italiją, vėliau Balkanus, Graikiją ir dalis Viduržemio jūros pakrančių. Respublikos pabaigą lėmė vidaus konfliktai, politinių ir karinių lyderių ambicijos (pvz., diktatoriaus įtaka, pilietiniai karai) ir galiausiai kertinis perėjimas į autoritarinę valdžią, kai vienas žmogus konsolidavo valdžią ir tapo pirmuoju imperatoriumi.
Imperija (nuo I a. pr. m. e.)
Imperijos laikotarpiu Roma tapo pasauline galybe. Imperatoriai centralizavo valdžią, išplėtė administracinius mechanizmus ir įtvirtino kariuomenės discipliną. Romos imperija apėmė didžiules teritorijas – nuo Britanijos iki Artimųjų Rytų. Tokiu mastu užvaldytose žemėse romėnų teisė, infrastruktūra (keliai, akvedukai), miestų planavimas ir ekonominė sistema turėjo ilgalaikį poveikį vietinėms tautoms.
Padalijimas ir Vakarų žlugimas
Valdant imperatoriui Diokletianui (III–IV a.) imperija 293 m. laikinai organizuotai padalinta, siekiant geriau valdyti didžiules teritorijas — jis įvedė tetrarchiją. Po kelių dešimtmečių, 395 m., imperija faktiškai pasidalijo į Vakarų Romos imperiją ir Rytų Romos imperiją. Vakarų imperija susidūrė su nuolatiniais išoriniais spaudimais ir vidaus krizėmis: įvairios germanų gentys, tokios kaip vizigotai, 410 m. puldinėjo ir net surengė Romos grobimus, o galutinis politinis lūžis tradiciškai datuojamas 476 m., kai paskutinysis Vakarų imperatoriaus tituluojamas Romulus Augustulus buvo nuverstas — tai žymi Vakarų Romos imperijos pabaigą. Rytinė imperijos dalis išliko gyvybinga ir vėliau plačiai žinoma kaip Bizantijos imperija, kuri gyvavo iki 1453 m., kada ją užėmė Osmanų imperija.
Administracija, kariuomenė ir teisė
Romos imperija išsiskyrė efektyvia administracija: provincijų valdymu, kelių tinklu, muitų sistemomis ir rinkliavomis. Romos kariuomenė buvo profesionali, griežtai organizuota ir disciplinuota — legionai leido imperijai tiek plėstis, tiek apsaugoti sienas. Romėnų teisė, ypač Romos civilinė teisė, tapo vienu svarbiausių palikimų Europai; daugelyje šiuolaikinių teisės sistemų matome romėniškų teisės principų įtaką.
Kultūra ir paveldas
Romos kultūra jungė lotynų tradicijas su įtakomis iš Graikijos ir kitų Viduržemio jūros regionų. Romėnai paliko ryškų architektūrinį paveldą (kolonados, amfiteatrai, forumai, akvedukai), taip pat raiškos formas: literatūrą, teisę, inžineriją ir kalbas (lotynų kalba tapo pagrindu daugeliui vakarų Europos kalbų). Romėnų urbanistikos sprendimai ir inžineriniai pasiekimai turėjo ilgalaikį poveikį vėlesnei civilizacijai.
Pabaigos nuoroda
Pasak legendos, Roma buvo įkurta 753 m. balandžio 21 d. pr. m. e. ir Vakarų Romos politinė galia tradiciškai laikoma suirusi 476 m. po Kr.; realybėje romėnų civilizacija ir jos institucinės tradicijos gyvavo daug ilgiau per Rytų (Bizantijos) imperiją bei per teisės, kalbos ir kultūros paveldą, kuris formavo Europos raidą dar šimtmečiais po politinio Vakarų imperijos žlugimo. Dėl to Roma yra viena ilgiausiai gyvavusių ir labiausiai įtakingų civilizacijų senovėje.
Didžiausias Romos imperijos dydis valdant Trajanui 117 m. po Kr.
100-500 m. po Kr. į Romos imperiją įsiveržė germanų ir hunų gentys. Šie įsiveržimai galiausiai lėmė Vakarų Romos imperijos žlugimą V mūsų eros amžiuje.
Kultūra
Romėnų kultūra paplito Vakarų Europoje ir Viduržemio jūros apylinkėse. Jos istorija ir šiandien daro didelę įtaką pasauliui. Pavyzdžiui, romėnų idėjos apie įstatymus, valdžią, meną, literatūrą ir kalbą yra svarbios Europos kultūrai. Romėnų kalba, lotynų, pamažu evoliucionavo ir tapo šiuolaikinėmis prancūzų, ispanų, italų ir rumunų kalbomis. Lotynų kalba taip pat turėjo įtakos daugeliui kitų kalbų, pavyzdžiui, anglų kalbai.
Religija
Pradedant imperatoriumi Neronu pirmajame mūsų eros amžiuje, Romos valdžiai nepatiko krikščionybė. Tam tikrais istorijos tarpsniais žmonės galėjo būti baudžiami mirtimi už tai, kad buvo krikščionys. Valdant imperatoriui Diokletianui krikščionių persekiojimas tapo stipriausias. Tačiau valdant kitam imperatoriui Konstantinui I krikščionybė tapo oficialiai remiama Romos imperijos religija. 313 m. pasirašius Milano ediktą, ji greitai tapo didžiausia religija. Vėliau 391 m. imperatoriaus Teodosijaus I ediktu krikščionybė tapo oficialia Romos religija.
Rytų imperija
Bizantijai grėsmę kėlė islamas, kurio pasekėjai užėmė Sirijos, Armėnijos ir Egipto teritorijas ir netrukus grasino užimti Konstantinopolį. Kitame šimtmetyje arabai taip pat užėmė Pietų Italiją ir Siciliją.
Bizantija išliko VIII a., o nuo IX a. atsiėmė dalį užkariautų žemių. 1000 m. Rytų imperija buvo pasiekusi didžiausią tašką, klestėjo kultūra ir prekyba. Tačiau 1071 m. per Manzikerto mūšį ekspansija buvo netikėtai sustabdyta. Dėl to imperija galutinai ėmė silpnėti. Po kelis šimtmečius trukusių kovų ir turkų įsiveržimų 1095 m. imperatorius Aleksijus I Komenskis paprašė pagalbos iš Vakarų.
Vakarai į tai atsakė kryžiaus žygiais, kurie galiausiai baigėsi Ketvirtuoju kryžiaus žygiu, 1204 m. užkariavusiu Konstantinopolį. Naujos šalys, įskaitant Nikėją, užėmė mažesnės imperijos dalis. Imperijos pajėgoms atgavus Konstantinopolį, imperija buvo tik graikų valstybė, apsiribojusi Egėjo jūros pakrante. Rytų imperija baigėsi, kai 1453 m. gegužės 29 d. Mehmedas II užkariavo Konstantinopolį.
Archeologija
Romėnų darbų ir architektūros liekanų rasta tolimiausiuose vėlyvosios imperijos kampeliuose.
- Romos imperijos ribos
- Romėnų namai
- Romėnų keliai Britanijoje
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra senovės Romos apibrėžimas?
Atsakymas: Senovės Roma reiškia senovės Romos civilizacijos istoriją iki viduramžių, kuri prasidėjo Vakarų Romos imperijos žlugimu V mūsų eros amžiuje.
K: Kur buvo Senovės Roma?
A: Senovės Roma buvo įsikūrusi Italijos pusiasalyje ir kontroliavo didelę teritoriją nuo Didžiosios Britanijos iki Arabijos pusiasalio.
K: Kaip Senovės Roma paveikė vėlesnes civilizacijas?
A: Senovės Roma padarė didelę įtaką vėlesnėms civilizacijoms, nes įnešė kitų kultūrų idėjų, ypač Senovės Graikijos ir helenistinių karalysčių, taip pat savo lotynų kalbos, kuri paplito Vakarų Europoje ir yra romanų kalbų protėvė. Be to, vėlyvosios Antikos laikais jie savo imperijoje paskleidė krikščionybę ir daug patobulino karybą, raštą, inžineriją, architektūrą, drėkinimą ir transportą.
K: Kokią religiją išpažino romėnai?
A: Romos imperatoriai buvo atsakingi už tai, kad krikščionybė tapo valstybine romėnų religija. Ji pakeitė anksčiau jų praktikuotas tradicines religijas.
K: Kada vyko klasikinė Antika?
A: Klasikinė Antika vyko III a. pr. m. e. pabaigoje iki V mūsų eros amžiaus, kai dėl Vakarų Romos imperijos žlugimo Vakarų Europoje ji perėjo į viduramžius.
K: Kaip romėnai skolinosi idėjas iš kitų kultūrų?
A: Romėnai perėmė idėjų iš kitų kultūrų, pavyzdžiui, Senovės Graikijos ir graikų karalysčių helenizmo laikotarpiu, ir tai labai padėjo formuoti jų kultūrą.
Ieškoti