Graikija — valstybė Pietryčių Europoje: istorija, geografija, kultūra
Atraskite Graikiją: istorija, geografija ir kultūra nuo senovės demokratijos iki Olimpo, Atėnų, salų ir turizmo — viskas viename gide apie Pietryčių Europos perlą.
Graikija (gr. Ελλάδα [eˈlaða] arba Ελλάς [eˈlas]), oficialiai Graikijos Respublika (gr. Ελληνική Δημοκρατία [eliniˈkʲi ðimokraˈtia]), istoriškai vadinama Hellas (gr. Ελλάς), yra valstybė Pietryčių Europoje. Jos sostinė yra Atėnai. Graikija užima strategiškai svarbią padėtį tarp Europos, Azijos ir Afrikos, o jos istorija ir kultūra daro didelę įtaką Vakarų civilizacijai.
Geografija
Šiaurėje Graikija ribojasi su Albanija, Šiaurės Makedonija ir Bulgarija, o rytuose – su Turkija. Į rytus ir pietus nuo žemyninės dalies driekiasi Egėjo jūra, į vakarus – Jonijos jūra. Abi jūros priklauso rytinei Viduržemio jūros daliai. Šalyje yra tūkstančiai salų (dažnai nurodomas skaičius apie 6 000, iš kurių apie 200–300 yra apgyvendintos), iš jų didžiausios – Kreta, Euboja, Lesbas, Rodo ir kt. Apie 80 % teritorijos yra kalnuota; aukščiausia viršūnė yra Olimpo kalnas (2 918 m).
Istorija
Senovės Graikijoje susiformavo daug idėjų ir institucijų, kurių palikimas yra kertinis Vakarų kultūrai: demokratija, filosofija, mokslas ir matematika, drama, teatras ir olimpinės žaidynės. Vėliau Graikijos žemės tapo svarbia Bizantijos imperijos dalimi, o nuo XIV–XV a. žymią dalį šalies užvaldė Osmanų imperija. Moderni Graikijos valstybė susiformavo XIX a. pradžioje per Nepriklausomybės karą; nepriklausomybė buvo pripažinta 1830 m.
XX a. Graikiją formavo Balkanų karai, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Antrojo pasaulinio karo vokiečių okupacija ir po jos sekęs Graikijos pilietinis karas. 1967–1974 m. šalyje valdė karininkų diktatūra (junta), kurią pakeitė demokratijos atstatymas. Nuo XX a. antros pusės Graikija integravosi į Vakarų institucijas: buvo viena iš Jungtinių Tautų steigėjų, 1952 m. įstojo į NATO, 1981 m. tapo Europos Sąjungos nare, o 2001–2002 m. įsivedė eurą.
Valdymas ir politika
Graikija yra parlamentinė respublika. Valstybės vadovas yra prezidentas, kurio pareigos paprastai yra ceremoninės; jis renkamas išrinktu parlamentu, o ne tiesiogiai tauta. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas – paprastai yra didžiausios parlamente partijos arba daugumos koalicijos lyderis. Parlamentą sudaro vienas rūmas (Vouli), o partinė sistema yra daugialypė. Šalies politika yra aktyvi ir kartais kinta priklausomai nuo ekonominių bei regioninių iššūkių.
Ekonomika
Graikijos ūkis yra įvairus: svarbias vietas užima paslaugų sektorius (ypač turizmas), laivybos pramonė (Graikijos laivynas yra vienas didžiausių pasaulyje), žemės ūkis ir pramonė. Šalis turi didelę turizmo pramonę, kuri generuoja reikšmingą dalį BVP. Po 2009 m. kilusios finansų krizės Graikija patyrė rimtų ekonominių sunkumų, susijusių su Graikijos vyriausybės skolų krize, o tai lėmė tarptautines gelbėjimo programas ir taupymo priemones. Nors ekonomika iš dalies atsitiesė, iššūkiai – viešasis skolos lygis, nedarbas, demografinės tendencijos – išlieka.
Demografija ir kalbos
Oficiali šalies kalba yra graikų kalba, ja kalba didžioji dauguma gyventojų. Gyventojų skaičius svyruoja apie 10–11 milijonų.apie 90 % gyventojų save laiko krikščionimis ortodoksais, nors šalyje yra ir mažesnių religinių bei tautinių bendruomenių (pvz., musulmonų mažuma Vakarų Trakijoje). Daug gyventojų taip pat supranta arba kalba anglų, anglų, prancūzų arba vokiečių kalbas, kurios yra mokomos mokyklose ir plačiai naudojamos turizmo bei verslo sektoriuose.
Kultūra ir paveldas
Graikijos kultūrinis indėlis yra platus: nuo senovės filosofų (Sokratas, Platonas, Aristotelis) iki dramaturgų (Euripidas, Sofoklis), nuo klasikinės architektūros iki bizantiško paveldo. Šalyje yra daug UNESCO saugomų vietų, pavyzdžiui Atėnų Akropolis ir Meteora. Graikų literatūra, muzika (įskaitant tradicinį rebetiko), teatras ir kinas gyvi iki šiol. Tradicinė virtuvė garsėja alyvuogių aliejumi, feta sūriu, jūros gėrybėmis ir patiekalais kaip moussaka ar souvlaki; taip pat populiarūs vietiniai vynai ir likeriai (pvz., ouzo).
Turizmas
Turizmas yra viena svarbiausių ekonomikos šakų: kiekvienais metais Graikiją aplanko milijonai keliautojų dėl istorinių paminklų, paplūdimių ir salų. Populiarūs regionai ir salos – Atėnai, Kreta, Santorinis, Mykonos, Rodas, Korfis ir šiaurinės Graikijos kurortai. Krypčių įvairovė leidžia pritraukti tiek kultūros, tiek poilsio, tiek aktyvaus turizmo mėgėjus.
Transportas ir infrastruktūra
Didžiausias uostas yra Pirejas (Atėnuose), vienas svarbiausių jūrų transporto mazgų Viduržemio jūroje. Kiti svarbūs uostai – Salonikai ir Heraklionas. Oro susisiekimą aptarnauja tarptautinis Atėnų oro uostas "Eleftherios Venizelos" bei daug regioninių oro uostų. Salos yra susietos reguliariais keltais ir jūrų linijomis. Viešojo transporto struktūra apima geležinkelius, greitkelius ir miesto transportą didmiesčiuose.
Aplinkosauga ir iššūkiai
Graikija turi turtingą biologinę įvairovę ir įvairius kraštovaizdžius – nuo kalnų iki pakrančių ir salų. Klimato kaita, sausrų periodai ir miškų gaisrai tampa vis didesniais iššūkiais. Šalis taip pat dirba su Europos partneriais įgyvendindama tvarios energetikos ir aplinkos apsaugos programas.
Santrauka
- Graikija – senovės civilizacijos lopšys, turinti didelį kultūrinį ir istorinių palikimą.
- Strategiškai svarbi geografinė padėtis, daug salų ir kalnuota žemė.
- Parlamentinė respublika su ceremoniniu prezidentu ir ministerių pirmininku kaip vyriausybės vadovu.
- Ekonomika paremta paslaugomis (ypač turizmu), laivyba ir žemės ūkiu; šalį paveikė skolų krizė.
- Tvirtos kultūrinės tradicijos, išskirtinė virtuvė ir gausybė lankytinų istorinių vietų.
Istorija
Graikijos istorija yra viena turtingiausių pasaulyje. Graikai buvo viena pažangiausių civilizacijų. Graikija garsėja daugybe filosofų, tokių kaip Platonas ir Aristotelis, ir karalių, tokių kaip Aleksandras Didysis ir Leonidas. Sakoma, kad Graikijoje gimė demokratija, nes tokie miestai-valstybės kaip Atėnai, dabar Graikijos sostinė, pirmieji rinko savo vadovus ir neturėjo karalių. Aleksandro Didžiojo valdymo metais buvo sukurta didžiulė Makedonijos imperija, kuri driekėsi nuo dabartinės Graikijos iki Egipto ir Irano, iki pat Indijos sienų. Dėl reikšmingo vaidmens, kurį tuo metu suvaidino graikų kultūra, šis laikotarpis vadinamas helenistiniu (arba graikų dominuojamu) laikotarpiu. Tuo laikotarpiu graikų kalba tapo Artimųjų Rytų "lingua franca", t. y. kalba, kuria bendrauja žmonės, nekalbantys ta pačia kalba, panašiai kaip šiandien tarptautine kalba vartojama anglų kalba.
Tuomet Graikiją valdė Romos imperija ir daugelis teigia, kad Roma užkariavo Graikiją savo kariuomene, o Graikija užkariavo Romą savo kultūra. Romos imperija, užkariavusi Graikiją, tapo civilizacija, vadinama graikų-romėnų (arba graikų-romėnų) civilizacija. Žlugus Romos imperijai, graikai tapo Bizantijos imperijos valdančiąja klase, o graikų kalba tapo oficialia imperijos, kuriai priklausė visos teritorijos aplink rytinę Viduržemio jūros dalį, kalba. Vėliau 400 metų ją okupavo Osmanų imperija. Kai kurios Graikijos teritorijos, pavyzdžiui, antras pagal dydį šalies miestas Salonikų miestas, buvo okupuotos 500 metų ir XX a. pradžioje tapo Graikijos dalimi.
1821 m. prasidėjo Graikijos nepriklausomybės karas, o 1828 m. Graikija tapo nepriklausoma šalimi (respublika). 1832 m. Jungtinė Karalystė ir Rusija, valdant vokiečių Vitelsbachų dinastijai, Graikiją pavertė karalyste.
1912 m. Graikija dalyvavo Balkanų karuose, per kuriuos gavo daug teritorijų, kurios dabar sudaro šalį, pavyzdžiui, Graikijos Makedoniją ir Egėjojūros salas. Tiek Pirmajame, tiek Antrajame pasauliniame kare Graikija kovojo sąjungininkų pusėje. Per Pirmąjį pasaulinį karą Graikija buvo padalyta į dvi valstybes: Salonikų valstybę šiaurėje ir Atėnų valstybę pietuose. Abi šalys pretendavo būti teisėta Graikijos vyriausybe, tačiau Salonikų valstybė sulaukė sąjungininkų paramos. Šalis buvo suvienyta 1917 m., kai karalius atsisakė sosto. 1920 m. Graikija vėl išsiplėtė ir trumpam pasiekė didžiausią savo dydį. 1923 m. Lozanos sutartimi Turkijai buvo grąžintos Turkijoje įgytos teritorijos, tačiau Graikija pasiliko Vakarų Trakiją. Karalius grįžo 1935 m., o nuo 1936 m. iki 1941 m. Graikijoje buvo fašistinė diktatūra, draugiška sąjungininkams, kai ją užpuolė nacistinė Vokietija.
1940 m. Graikiją užpuolė Italija, bet ji įveikė invaziją. Tai buvo pirmoji sąjungininkų šalies pergalė prieš Ašies galybę. Po to Hitleris nusprendė užpulti Graikiją anksčiau, nei planavo. Vokietija įsiveržė 1940 m. balandžio 6 d. ir balandžio 9 d. užėmė antrą pagal dydį Graikijos miestą Salonikus, o balandžio 27 d. - Atėnus. Dauguma kovų baigėsi mūšiu prie Kretos. Per karą Graikija patyrė didelių nuostolių.
1946-1949 m. graikai kariavo pilietinį karą. Kovos vyko tarp komunistų ir žmonių, rėmusių karalių, kurį taip pat rėmė Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Dėl karo šalis buvo nuniokota, o žmonės labai nuskurdinti.
1967 m. kariuomenė perėmė šalies kontrolę ir apribojo demokratiją. Po septynerių metų vėl buvo surengti laisvi rinkimai, o 1974 m. graikai nubalsavo už karaliaus išsiuntimą ir paskelbė respubliką. 1981 m. Graikija tapo Europos Sąjungos nare. Dešimtajame dešimtmetyje Graikija sparčiai augo, tačiau kai kurie šalies ekonominiai statistiniai duomenys buvo pakeisti, kad atrodytų teisingesni, nei buvo iš tikrųjų, nes vyriausybė melavo padedama Jungtinių Amerikos Valstijų bankų. 2004 m. Graikijoje antrą kartą vyko olimpinės žaidynės. Nuo 2009 m. Graikija išgyvena ekonominę krizę, kuri tampa ir politine krize.
Atėnų Partenonas.
1920 m. Graikija buvo didesnė nei šiandien.
Graikijos topografija
Politika
Graikija yra ne federacinė valstybė, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, o unitarinė valstybė, kaip Jungtinė Karalystė. Ją valdo 300 narių parlamentas, vadinamas Graikijos parlamentu (Graikijos parlamentas, paprasčiau - Graikijos parlamentas). Tai parlamentinė respublika, o tai reiškia, kad, kitaip nei Jungtinėse Valstijose, prezidentas turi labai mažai galių. Graikijos vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas.
Didžiąją nepriklausomos Graikijos istorijos dalį ji buvo karalystė. Oficialiai Trečiąja Graikijos Respublika (arba paprasčiau - Trečiąja Graikijos Respublika) ji tapo 1975 m., kai visuotiniu balsavimu buvo panaikinta monarchija.
1966-1975 m. Graikijoje buvo karinė diktatūra. 1973 m. visoje Graikijoje vyko universitetų studentų demonstracijos, tačiau režimas jas numalšino ir jėga nutraukė. Diktatūra žlugo po invazijos į Kiprą ir perdavė valdžią Konstantinui Karamanliui.
Graikijoje yra daug politinių partijų, tačiau tik septynios iš jų yra Graikijos parlamente. Iki 2015 m. tik dvi politinės partijos formavo vyriausybes: PASOK (socialdemokratų partija) ir Naujoji demokratija (ND, konservatyvi partija). Per 2015 m. rinkimus nušalintai vyriausybei vadovavo PASOK, DIMAR IR ND. Kitos partijos - Komunistų partija, kairioji partija SYRIZA, nacionalistų partija ir kitos. 2015 m. sausio 25 d. vykusius parlamento rinkimus laimėjo Alexio Tsipro vadovaujama SYRIZA, kuri sudarė koalicinę vyriausybę su nedidele dešiniąja Graikijos nepriklausomųjų partija.
Skyriai
Graikijos padalijimai vadinami periferijomis. 2011 m. sausio mėn. duomenimis, Graikijoje yra 13 periferijų. Periferijos skirstomos į "periferinius vienetus", anksčiau jos buvo vadinamos "prefektūromis", tačiau 2011 m. prefektūros buvo panaikintos. Labiausiai apgyvendintos Graikijos periferijos yra Atika, kurioje yra Graikijos sostinė Atėnai, ir Centrinė Makedonija, kurioje yra antras pagal dydį Graikijos miestas Salonikai. Visos periferijos ir jų sostinės yra šios:
| 1. Atika - Atėnai2 | 8. Šiaurės Egėjo jūra - Mitilėnė9 |
Graikijos periferijos.
Graikijos parlamentas yra Atėnuose.
Demografiniai duomenys
Žmonės
Graikija yra maža šalis, palyginti su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Ispanija, Italija ir Jungtine Karalyste. Apskaičiuota, kad Graikijoje gyvena daugiau kaip 10 mln. gyventojų. Dauguma Graikijos gyventojų yra graikai, jie sudaro 94 % šalies gyventojų. Graikijoje taip pat gyvena daug albanų, jie sudaro 4 % šalies gyventojų. Kitos tautybės sudaro dar 2 % šalies gyventojų.
Graikijos vyriausybė šalyje pripažįsta tik vieną mažumą - turkų, gyvenančių Trakijos regione. Dėl Graikijos ir Makedonijos Respublikos ginčo Graikija atsisako pripažinti makedonų mažumos egzistavimą. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Graikijoje gyvena tik 747 Makedonijos Respublikos piliečiai. Makedonijos Respublika teigia, kad Graikijoje gyvena ne daugiau kaip 300 000 etninių makedonų, tačiau Graikija teigia, kad jei šalyje ir yra mažuma, tai ne daugiau kaip 30 000 žmonių, gyvenančių šiaurinėje šalies dalyje, netoli sienos su Makedonijos Respublika. Tam pritaria ir tarptautinės organizacijos.
Graikijos vėliava
Graikijos vėliava oficialiai patvirtinta 1828 m. kaip civilinė ir valstybinė vėliava (vėliava, skirta naudoti tik laivuose ir valtyse) ir kaip nacionalinė vėliava, kai ji keliama už Graikijos ribų, pavyzdžiui, ant ambasadų. Kita vėliava (baltas kryžius mėlyname lauke) nuo 1828 m. iki 1969 m. ir nuo 1975 m. iki 1978 m. buvo naudojama kaip sausumos vėliava Graikijos teritorijoje. 1978 m. dabartinė vėliava tapo nacionaline vėliava, o senoji žemės vėliava buvo panaikinta.
Yra daug teorijų apie vėliavos spalvos kilmę. Viena jų teigia, kad mėlyna spalva simbolizuoja jūros spalvą, o balta - bangas, kitos - kad balta spalva reiškia bangas, mėlyna - dangų, balta - tyrumą ir išsivadavimą iš tironijos, o mėlyna - Graikiją. Vėliavoje yra devynios juostos, kurios, pasak legendos, simbolizuoja devynis frazės "Ελευθερία ή Θάνατος", kuri reiškia "laisvė arba mirtis", skiemenis. Kryžius reiškia krikščionybę.
Graikijos vėliava yra mėlyna ir balta.
Ekonomika
Graikija, kaip ir Jungtinės Valstijos bei Prancūzija, yra kapitalistinė šalis. Graikija turi daugiausiai prekybos laivų ("prekybinį laivyną") pasaulyje. Turizmas taip pat yra pagrindinis Graikijos pajamų šaltinis. XX a. Graikija turėjo savo valiutą, tačiau dabar, kaip ir dauguma kitų Europos bendrijos šalių, naudoja eurą.
Graikija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, ėmėsi tam tikros gerovės valstybės politikos, pavyzdžiui, viešosios sveikatos priežiūros ir nemokamo švietimo. Tačiau Graikija nesurinko pakankamai mokesčių, kad galėtų už jas sumokėti. Ypač brangi pensijų sistema.
Dėl to Graikija atsidūrė labai sunkioje padėtyje, kai šalies skola siekia apie 350 mlrd. eurų, arba 170 proc. viso šalies BVP. Graikija taip pat turi prekybos deficitą, t. y. ji daugiau perka nei parduoda. Šalis mažina išlaidas ir prašo paskolų, kad išvengtų bankroto.
Graikijoje naudojami pinigai vadinami eurais.
Turizmas
Kasmet Graikiją aplanko apie 30 mln. turistų. Tai daugiau nei visi šalies gyventojai. Kad galėtų aptarnauti daugybę turistų, Graikija turi daug tarptautinių oro uostų. Turizmas taip pat sudaro daugiau kaip 20 % Graikijos BVP.
Susiję puslapiai
- Graikija olimpinėse žaidynėse
- Graikijos nacionalinė futbolo rinktinė
- Graikijos salų sąrašas
- Graikijos upių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra Graikijos sostinė?
A: Graikijos sostinė yra Atėnai.
Klausimas: Kokios šalys ribojasi su Graikija?
A: Graikija ribojasi su Albanija, Šiaurės Makedonija ir Bulgarija šiaurėje ir Turkija rytuose.
K: Kokios jūros ribojasi su žemynine Graikija?
A: Egėjo jūra yra į rytus ir pietus nuo žemyninės Graikijos, o Jonijos jūra - į vakarus. Abi priklauso rytinei Viduržemio jūros daliai.
K: Kokia Graikijos dalis yra kalnuota?
A: 80 % šalies teritorijos yra kalnuota.
K: Kas buvo Aleksandras Didysis?
A: Aleksandras Didysis buvo senovės Makedonijos karalius, antikos laikais įkūręs imperiją, kuri apėmė didžiąją Europos ir Azijos dalį.
K: Kiek kalbų moka graikai?
A: 99 % graikų gimtoji kalba yra graikų, o 90 % graikų taip pat supranta anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas, kurių mokoma mokyklose.
K: Kada Graikija tapo NATO nare?
A:Graikija įstojo į NATO 1952 m.
Ieškoti