Graikija (gr. Ελλάδα [eˈlaða] arba Ελλάς [eˈlas]), oficialiai Graikijos Respublika (gr. Ελληνική Δημοκρατία [eliniˈkʲi ðimokraˈtia]), istoriškai vadinama Hellas (gr. Ελλάς), yra valstybė Pietryčių Europoje. Jos sostinė yra Atėnai. Graikija užima strategiškai svarbią padėtį tarp Europos, Azijos ir Afrikos, o jos istorija ir kultūra daro didelę įtaką Vakarų civilizacijai.

Geografija

Šiaurėje Graikija ribojasi su Albanija, Šiaurės Makedonija ir Bulgarija, o rytuose – su Turkija. Į rytus ir pietus nuo žemyninės dalies driekiasi Egėjo jūra, į vakarus – Jonijos jūra. Abi jūros priklauso rytinei Viduržemio jūros daliai. Šalyje yra tūkstančiai salų (dažnai nurodomas skaičius apie 6 000, iš kurių apie 200–300 yra apgyvendintos), iš jų didžiausios – Kreta, Euboja, Lesbas, Rodo ir kt. Apie 80 % teritorijos yra kalnuota; aukščiausia viršūnė yra Olimpo kalnas (2 918 m).

Istorija

Senovės Graikijoje susiformavo daug idėjų ir institucijų, kurių palikimas yra kertinis Vakarų kultūrai: demokratija, filosofija, mokslas ir matematika, drama, teatras ir olimpinės žaidynės. Vėliau Graikijos žemės tapo svarbia Bizantijos imperijos dalimi, o nuo XIV–XV a. žymią dalį šalies užvaldė Osmanų imperija. Moderni Graikijos valstybė susiformavo XIX a. pradžioje per Nepriklausomybės karą; nepriklausomybė buvo pripažinta 1830 m.

XX a. Graikiją formavo Balkanų karai, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Antrojo pasaulinio karo vokiečių okupacija ir po jos sekęs Graikijos pilietinis karas. 1967–1974 m. šalyje valdė karininkų diktatūra (junta), kurią pakeitė demokratijos atstatymas. Nuo XX a. antros pusės Graikija integravosi į Vakarų institucijas: buvo viena iš Jungtinių Tautų steigėjų, 1952 m. įstojo į NATO, 1981 m. tapo Europos Sąjungos nare, o 2001–2002 m. įsivedė eurą.

Valdymas ir politika

Graikija yra parlamentinė respublika. Valstybės vadovas yra prezidentas, kurio pareigos paprastai yra ceremoninės; jis renkamas išrinktu parlamentu, o ne tiesiogiai tauta. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas – paprastai yra didžiausios parlamente partijos arba daugumos koalicijos lyderis. Parlamentą sudaro vienas rūmas (Vouli), o partinė sistema yra daugialypė. Šalies politika yra aktyvi ir kartais kinta priklausomai nuo ekonominių bei regioninių iššūkių.

Ekonomika

Graikijos ūkis yra įvairus: svarbias vietas užima paslaugų sektorius (ypač turizmas), laivybos pramonė (Graikijos laivynas yra vienas didžiausių pasaulyje), žemės ūkis ir pramonė. Šalis turi didelę turizmo pramonę, kuri generuoja reikšmingą dalį BVP. Po 2009 m. kilusios finansų krizės Graikija patyrė rimtų ekonominių sunkumų, susijusių su Graikijos vyriausybės skolų krize, o tai lėmė tarptautines gelbėjimo programas ir taupymo priemones. Nors ekonomika iš dalies atsitiesė, iššūkiai – viešasis skolos lygis, nedarbas, demografinės tendencijos – išlieka.

Demografija ir kalbos

Oficiali šalies kalba yra graikų kalba, ja kalba didžioji dauguma gyventojų. Gyventojų skaičius svyruoja apie 10–11 milijonų.apie 90 % gyventojų save laiko krikščionimis ortodoksais, nors šalyje yra ir mažesnių religinių bei tautinių bendruomenių (pvz., musulmonų mažuma Vakarų Trakijoje). Daug gyventojų taip pat supranta arba kalba anglų, anglų, prancūzų arba vokiečių kalbas, kurios yra mokomos mokyklose ir plačiai naudojamos turizmo bei verslo sektoriuose.

Kultūra ir paveldas

Graikijos kultūrinis indėlis yra platus: nuo senovės filosofų (Sokratas, Platonas, Aristotelis) iki dramaturgų (Euripidas, Sofoklis), nuo klasikinės architektūros iki bizantiško paveldo. Šalyje yra daug UNESCO saugomų vietų, pavyzdžiui Atėnų Akropolis ir Meteora. Graikų literatūra, muzika (įskaitant tradicinį rebetiko), teatras ir kinas gyvi iki šiol. Tradicinė virtuvė garsėja alyvuogių aliejumi, feta sūriu, jūros gėrybėmis ir patiekalais kaip moussaka ar souvlaki; taip pat populiarūs vietiniai vynai ir likeriai (pvz., ouzo).

Turizmas

Turizmas yra viena svarbiausių ekonomikos šakų: kiekvienais metais Graikiją aplanko milijonai keliautojų dėl istorinių paminklų, paplūdimių ir salų. Populiarūs regionai ir salos – Atėnai, Kreta, Santorinis, Mykonos, Rodas, Korfis ir šiaurinės Graikijos kurortai. Krypčių įvairovė leidžia pritraukti tiek kultūros, tiek poilsio, tiek aktyvaus turizmo mėgėjus.

Transportas ir infrastruktūra

Didžiausias uostas yra Pirejas (Atėnuose), vienas svarbiausių jūrų transporto mazgų Viduržemio jūroje. Kiti svarbūs uostai – Salonikai ir Heraklionas. Oro susisiekimą aptarnauja tarptautinis Atėnų oro uostas "Eleftherios Venizelos" bei daug regioninių oro uostų. Salos yra susietos reguliariais keltais ir jūrų linijomis. Viešojo transporto struktūra apima geležinkelius, greitkelius ir miesto transportą didmiesčiuose.

Aplinkosauga ir iššūkiai

Graikija turi turtingą biologinę įvairovę ir įvairius kraštovaizdžius – nuo kalnų iki pakrančių ir salų. Klimato kaita, sausrų periodai ir miškų gaisrai tampa vis didesniais iššūkiais. Šalis taip pat dirba su Europos partneriais įgyvendindama tvarios energetikos ir aplinkos apsaugos programas.

Santrauka

  • Graikija – senovės civilizacijos lopšys, turinti didelį kultūrinį ir istorinių palikimą.
  • Strategiškai svarbi geografinė padėtis, daug salų ir kalnuota žemė.
  • Parlamentinė respublika su ceremoniniu prezidentu ir ministerių pirmininku kaip vyriausybės vadovu.
  • Ekonomika paremta paslaugomis (ypač turizmu), laivyba ir žemės ūkiu; šalį paveikė skolų krizė.
  • Tvirtos kultūrinės tradicijos, išskirtinė virtuvė ir gausybė lankytinų istorinių vietų.