Nacionalizmas

Nacionalizmas kairiojoje ir dešiniojoje politikoje

Daugelis ankstyvųjų socialistų taip pat buvo nacionalistai. Ankstyvosios nacionalizmo formos turėjo daug socialistinių bruožų. Šiuo laikotarpiu politiniai mąstytojai, kurie manė, kad etninės grupės neturėtų būti engiamos kitų etninių grupių, taip pat manė, kad "normalūs žmonės", visuomenės pagrindas, pavyzdžiui, darbininkai ir valstiečiai, neturėtų būti engiami aukštesnių socialinių klasių, pavyzdžiui, turtingųjų. Jie manė, kad negerai, jei kas nors gyvena didelėje gerovėje, kurią sukuria sunkus kitų darbas arba kitų engimas. Visos socialinės klasės turėtų dirbti kartu ir turėti bendrą tikslą, kuriuo siekiama visų gerovės. Šiuos tikslus galima pavadinti "nacionaliniais interesais". Nacionalinis interesas yra idealus ir jį ne visada lengva rasti. Nacionalinių interesų galima siekti įvairiais būdais, pavyzdžiui, politika.

Nacionalistai ėmė palaikyti ir žavėtis paprastais žmonėmis^[] , ypač valstiečiais, kurie, skirtingai nei aukštuomenė, buvo laikomi nesugadintais, galantiškais ir teisingais. Pavyzdžiui, normalūs žmonės dažnai pasižymėjo originalesne ir vietine etnine kultūra nei aukštuomenė, kurios kultūra buvo laikoma neturinčia šaknų. Nacionalinis romantizmas daug rėmėsi nekorumpuotos liaudies idealu.

Socializmas ir nacionalizmas augo kartu, tačiau kai kuriose teorijose jie taip pat buvo supriešinami. Labiausiai žinoma šių ideologijų priešprieša buvo Sovietų Sąjungoje. Sovietinė propaganda nacionalizmą pavertė įžeidžiančiu žodžiu, kuris buvo siejamas su tokiomis priešingomis ideologijomis kaip kapitalizmas, liberalizmas, imperializmas ar fašizmas. Vis dėlto net Sovietų Sąjungoje ir kitose komunistinėse ar socialistinėse šalyse nacionalizmo būta labai daug (net jei jis nebuvo vadinamas šiuo vardu)^[] . Labiausiai kapitalistinėse šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo labiau patriotinės nei nacionalistinės. Šiaurės šalys, kurios buvo vienos gryniausių nacionalinių valstybių (šalių, kurios vadovaujasi nacionalistiniu principu), nebuvo labai kapitalistinės ar dešiniosios; jos buvo sukurtos remiantis socialdemokratine idėja, kuri yra kairioji. Tik po to, kai Šiaurės šalys tapo daugiakultūrėmis, jų politika tapo labiau dešinioji.

Šiandien nacionalizmas neturi bendros pozicijos tose politikos srityse, kurios nesusijusios su jo pagrindiniais tikslais, pavyzdžiui, kairioji-dešinioji politika. Tačiau nacionalizmas gali būti didesnės politinės ideologijos ar darbotvarkės, kuri gali būti kairioji, dešinioji arba kažkas už šios klasifikacijos ribų, dalis.

Nacionalizmas vis dar paprastai siejamas su tikslais, kurie priešinasi stipriai visuomenės socialinių klasių hierarchijai. Nacionalistiškai nusiteikę žmonės paprastai daugiau ar mažiau pasisako prieš stipriausias kapitalizmo formas, kurios, jų nuomone, suteikia per daug galios turtingiems žmonėms ir didelėms bendrovėms.

Nacionalizmas ir imperializmas

Nacionalizmas atliko svarbų vaidmenį nutraukiant kolonijinį valdymą. Nacionalizmas išplito kolonijose ir privertė jų gyventojus trokšti nepriklausomybės. Nacionalizmas taip pat privertė metropolijų (šalių, kurios kolonizavo kitas šalis) gyventojus labiau pritarti kitų tautų norui patiems save valdyti. Tačiau nacionalistai mano, kad Afrikos kolonizacijos pabaiga nebuvo padaryta gerai. Jie mano, kad Afrikoje nebūtų buvę tiek daug konfliktų, jei Afrikos valstybės būtų kuriamos nacionalistiškai (kad kiekviena etninė grupė būtų atskira tauta). Imperialistams palikus savo Afrikos kolonijas, naujos valstybės buvo kuriamos su sienomis, kurios nesutapo su etninėmis sienomis. Naujos tautos tapo valstybėmis su daugybe etninių grupių, kurios nenori arba negali taikiai gyventi vienoje visuomenėje su kitomis.

Susiję puslapiai

• Patriotizmas