Nacionalizmas: reikšmė, formos ir poveikis visuomenei
Nacionalizmas – tai mąstymo būdas ir politinė idėja, kuri akcentuoja bendrą tautinę tapatybę ir teigia, kad tam tikros žmonių grupės, dažniausiai etninės ar kultūrinės bendruomenės, turėtų turėti autonomiją arba teisę į savą politinę valdymą. Nacionalistai dažnai mano, kad geriausias būdas apsaugoti tokių grupių interesus — kiekvienai grupei turėti savo tautą arba savo valstybę. Kai kurie nacionalistai teigia, kad taip galima apsaugoti mažas ir pažeidžiamas bendruomenes nuo asimiliacijos ar priespaudos. Kitas nacionalizmo apibrėžimas glaustai: „tapatinimasis su savo tauta ir jos interesų palaikymas, ypač atmetant ar kenkiant kitų tautų interesams“.
Formos ir tipai
- Etninis nacionalizmas – pabrėžia bendrą kilmę, kalbą, kultūrą ar kraują; dažnai nurodo į paveldą ir etninius kriterijus, kas priklauso tautai.
- Civilinis (pilietinis) nacionalizmas – grindžiamas bendru pilietiniu teisiniu pagrindu ir bendrais institucijų principais; narystė tautoje priklauso nuo pilietybės ir lojalumo, o ne nuo etninių požymių.
- Religinis ir kultūrinis nacionalizmas – akcentuoja bendras religines ar kultūrines vertybes kaip tautos kertinį bruožą.
- Ultranacionalizmas ir ekspansionizmas – radikalesnės formos, kurios gali skatinti agresiją, diskriminaciją prieš kitus ar vyriausybės centralizaciją.
- Ekoniminis nacionalizmas – pabrėžia ekonominę savarankiškumą, apsaugines priemones ar protekcionizmą, siekiant ginti „vietines“ interesų grupes.
Istorinis kontekstas
Nacionalizmo idėjos stipriai išsivystė XVIII–XIX a. Europoje, kai gimė modernios tautos ir valstybės koncepcija. Pramonės revoliucija, rašytinės kalbos standartizavimas, švietimas ir politiniai pokyčiai skatino tautiškumo jausmą. XX a. nacionalizmas pasireiškė įvairiais būdais: vienur jis tapo svarbiu dekolonizacijos ir savarankiškumo varikliu, kitur – priežastimi konfliktų, autoritarinių režimų ar etninių valymų. XXI a. nacionalistinės idėjos vėl sulaukia dėmesio globalizacijos, migracijos ir ekonominių krizių fone.
Poveikis visuomenei — teigiami ir neigiami aspektai
- Teigiami: nacionalizmas gali skatinti bendruomenės solidarumą, padėti kurti valstybės institucijas, remti kultūros ir kalbos išsaugojimą bei suteikti politinę platformą teisių siekimui (pvz., savivaldos, nepriklausomybės judėjimai).
- Neigiami: etninis arba ekskluzinis nacionalizmas gali vesti prie diskriminacijos, tautinės ar religijos pagrindo segregacijos, netolerancijos ir smurto. Radikalus nacionalizmas gali skatinti autoritarizmą, konfliktus tarp valstybių ar pilietinius karus.
Skirtumas tarp nacionalizmo ir patriotizmo
Patriotizmas paprastai reiškia meilę savo šaliai ir norą prisidėti prie jos gerovės, bet nebūtinai priešinasi kitoms tautoms. Nacionalizmas gali būti labiau politizuotas ir kartais — uždaras bei ekskluziškas; patriotizmas dažnai suvokiamas kaip platesnis ir civilizuotesnis lojalumo reiškimo būdas.
Kaip visuomenė gali spręsti nacionalizmo keliamas problemas
- Skatinti įtraukią pilietinę tapatybę, kurioje skirtingos grupės jaučiasi atstovaujamomis ir saugiomis.
- Vystyti švietimą apie žmogaus teises, daugiakultūrismą ir istorijos kontekstus, kurie paaiškina nacionalizmo priežastis ir pasekmes.
- Pritaikyti institucinius sprendimus — decentralizaciją, autonomiją, mažumų teisių apsaugą ar federacines struktūras — siekiant sumažinti įtampą.
- Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir dialogą, tuo pačiu gerbiant tautų teisę į savarankiškumą.
Nacionalizmo priešingybė dažnai laikoma internacionalizmu arba antinacionalizmu — idėjomis, pabrėžiančiomis tarptautinį bendradarbiavimą ir universalias žmogaus teises, o ne tautinę išskirtinę logiką.
"Laisvė, vedanti tautą" (Eugène Delacroix, 1830 m.) yra gerai žinomas nacionalistinio meno pavyzdys.
Nacionalizmas kairiojoje ir dešiniojoje politikoje
Daugelis ankstyvųjų socialistų taip pat buvo nacionalistai. Ankstyvosios nacionalizmo formos turėjo daug socialistinių bruožų. Šiuo laikotarpiu politiniai mąstytojai, kurie manė, kad etninės grupės neturėtų būti engiamos kitų etninių grupių, taip pat manė, kad "normalūs žmonės", visuomenės pagrindas, pavyzdžiui, darbininkai ir valstiečiai, neturėtų būti engiami aukštesnių socialinių klasių, pavyzdžiui, turtingųjų. Jie manė, kad negerai, jei kas nors gyvena didelėje gerovėje, kurią sukuria sunkus kitų darbas arba kitų engimas. Visos socialinės klasės turėtų dirbti kartu ir turėti bendrą tikslą, kuriuo siekiama visų gerovės. Šiuos tikslus galima pavadinti "nacionaliniais interesais". Nacionalinis interesas yra idealus ir jį ne visada lengva rasti. Nacionalinių interesų galima siekti įvairiais būdais, pavyzdžiui, politika.
Nacionalistai ėmė palaikyti ir žavėtis paprastais žmonėmis[] , ypač valstiečiais, kurie, skirtingai nei aukštuomenė, buvo laikomi nesugadintais, galantiškais ir teisingais. Pavyzdžiui, normalūs žmonės dažnai pasižymėjo originalesne ir vietine etnine kultūra nei aukštuomenė, kurios kultūra buvo laikoma neturinčia šaknų. Nacionalinis romantizmas daug rėmėsi nekorumpuotos liaudies idealu.
Socializmas ir nacionalizmas augo kartu, tačiau kai kuriose teorijose jie taip pat buvo supriešinami. Labiausiai žinoma šių ideologijų priešprieša buvo Sovietų Sąjungoje. Sovietinė propaganda nacionalizmą pavertė įžeidžiančiu žodžiu, kuris buvo siejamas su tokiomis priešingomis ideologijomis kaip kapitalizmas, liberalizmas, imperializmas ar fašizmas. Vis dėlto net Sovietų Sąjungoje ir kitose komunistinėse ar socialistinėse šalyse nacionalizmo būta labai daug (net jei jis nebuvo vadinamas šiuo vardu)[] . Labiausiai kapitalistinėse šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo labiau patriotinės nei nacionalistinės. Šiaurės šalys, kurios buvo vienos gryniausių nacionalinių valstybių (šalių, kurios vadovaujasi nacionalistiniu principu), nebuvo labai kapitalistinės ar dešiniosios; jos buvo sukurtos remiantis socialdemokratine idėja, kuri yra kairioji. Tik po to, kai Šiaurės šalys tapo daugiakultūrėmis, jų politika tapo labiau dešinioji.
Šiandien nacionalizmas neturi bendros pozicijos tose politikos srityse, kurios nesusijusios su jo pagrindiniais tikslais, pavyzdžiui, kairioji-dešinioji politika. Tačiau nacionalizmas gali būti didesnės politinės ideologijos ar darbotvarkės, kuri gali būti kairioji, dešinioji arba kažkas už šios klasifikacijos ribų, dalis.
Nacionalizmas vis dar paprastai siejamas su tikslais, kurie priešinasi stipriai visuomenės socialinių klasių hierarchijai. Nacionalistiškai nusiteikę žmonės paprastai daugiau ar mažiau pasisako prieš stipriausias kapitalizmo formas, kurios, jų nuomone, suteikia per daug galios turtingiems žmonėms ir didelėms bendrovėms.
Nacionalizmas ir imperializmas
Nacionalizmas atliko svarbų vaidmenį nutraukiant kolonijinį valdymą. Nacionalizmas išplito kolonijose ir privertė jų gyventojus trokšti nepriklausomybės. Nacionalizmas taip pat privertė metropolijų (šalių, kurios kolonizavo kitas šalis) gyventojus labiau pritarti kitų tautų norui patiems save valdyti. Tačiau nacionalistai mano, kad Afrikos kolonizacijos pabaiga nebuvo padaryta gerai. Jie mano, kad Afrikoje nebūtų buvę tiek daug konfliktų, jei Afrikos valstybės būtų kuriamos nacionalistiškai (kad kiekviena etninė grupė būtų atskira tauta). Imperialistams palikus savo Afrikos kolonijas, naujos valstybės buvo kuriamos su sienomis, kurios nesutapo su etninėmis sienomis. Naujos tautos tapo valstybėmis su daugybe etninių grupių, kurios nenori arba negali taikiai gyventi vienoje visuomenėje su kitomis.
Susiję puslapiai
- Patriotizmas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nacionalizmas?
Atsakymas: Nacionalizmas - tai idėja remti tam tikros tautos interesus.
Klausimas: Ką dažniausiai apima konkrečios tautos interesų propagavimas?
A: Konkrečios tautos interesų propagavimas dažniausiai apima masių interesus dėl savo šalies ar tėvynės suverenumo.
K: Kaip, nacionalistų nuomone, geriausia įgyvendinti savo interesus ir išvengti kitų kontrolės ar priespaudos?
A: Nacionalistai mano, kad geriausias būdas įgyvendinti savo interesus ir išvengti kitų kontrolės ar priespaudos yra tai, kad kiekviena grupė turėtų savo tautą.
K: Koks yra kitas nacionalizmo apibrėžimas?
Atsakymas: Kitas nacionalizmo apibrėžimas yra "susitapatinimas su savo tauta ir jos interesų palaikymas, ypač išstumiant ar kenkiant kitų tautų interesams".
K: Ką gali reikšti nacionalizmas?
A: Nacionalizmas gali reikšti proto būseną, susijusią su socialiniu ir politiniu reiškiniu, kylančią iš jo sąmonės, kuria dalijasi tam tikros šalies ar teritorijos žmonės (nacionaliniai).
K: Kas yra nacionalizmo priešingybė?
A: Nacionalizmo priešingybė yra internacionalizmas ir antinacionalizmas.
K: Kodėl kai kurie nacionalistai mano, kad turėti savo tautą yra geriausias būdas išgelbėti mažas ir silpnas grupes?
A: Kai kurie nacionalistai mano, kad turėti savo tautą yra geriausias būdas išgelbėti mažas ir silpnas grupes, kurioms gresia etninių grupių maišymasis.
