Fašizmas
Fašizmas yra dešiniojo sparno valdymo forma, kuri yra vienos partijos diktatūros rūšis. Jie siekia totalitarinės vienpartinės valstybės. Taip siekiama paruošti tautą ginkluotam konfliktui ir reaguoti į ekonominius sunkumus. Fašizmas iškelia tautą ir dažnai rasę aukščiau už individą. Jis pasisako už centralizuotą valdžią, kuriai vadovauja diktatorius. Istoriškai fašistinės vyriausybės paprastai būna autokratinės, militaristinės ir rasistinės. Trečiajame reiche, nacionalsocialistų partijoje, etninė vokiečių visuomenė buvo įsivaizduojama kaip rasiškai vieninga hierarchija - Volksgemeinschaft.
Fašizmas Italijoje atsirado 1926-ųjų pradžioje ir visiškai išsivystė 1930-aisiais. Nuo 1922 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Italiją valdė "didžioji taryba". Tačiau praktiškai ją ėmė valdyti pirmasis iš fašistų lyderių - Benito Musolinis (Benito Mussolini).
Hitleris Vokietijoje, Franco Ispanijoje ir Salazaras Portugalijoje savo šalyse valdžią perėmė 1930-aisiais. Po Antrojo pasaulinio karo fašizmas tęsėsi kaip karinės diktatūros Portugalijoje, Ispanijoje, kai kuriose Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos dalyse.
Fašizmas turėjo užtikrinti nacionalinę vienybę ir solidarumą, o ne susiskaldymą dėl klasių kovos ir partinės politikos. Fašizmas paprastai laikomas totalitarizmo atmaina, nors dažnai jį palaiko dauguma gyventojų (pvz., Vokietijoje ir Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą).
Benito Musolinis (kairėje) ir Adolfas Hitleris (dešinėje), du fašistų lyderiai.
Opozicija
Yra ne viena priežastis, kodėl demokratinėse valstybėse gyvenantys žmonės priešinasi fašizmui, tačiau pagrindinė priežastis yra ta, kad fašistinėje diktatūroje atskiram piliečiui nėra garantuojamos jokios teisės. Jei pasakysite netinkamą dalyką ar pasipriešinsite netinkamam asmeniui, galite būti suimtas ar nužudytas be teisingo teismo.
Fašizmas ir komunizmas
Fašistinės vyriausybės nuo komunistinių skiriasi tuo, kad fašistai teoriškai remia darbuotojų atstovų ir įmonių atstovų (generalinių direktorių, įmonių vadovų ir kt.) teisę derėtis - tai yra sistema, vadinama korporatyvizmu. Fašistai paprastai glaudžiai bendradarbiauja su korporacijomis ir ekonominiu elitu, o gautus išteklius naudoja kariuomenei ir kitoms fašistinės valstybės dalims kurti. Fašistinės valstybės perima mokyklas ir kitas pilietinės visuomenės dalis, kad skatintų nacionalizmą ir propagandą. Iš visų suaugusiųjų tikimasi, kad jie prisijungs prie fašistinės partijos arba rems ją kaip vyriausybę. Fašistinės vyriausybės, panašiai kaip naciai Vokietijoje, vykdo rasistinę segregacijos ir (arba) naikinimo politiką, priešindamosi kultūriniam ir etniniam pliuralizmui.
Kita vertus, komunizmas laikomas totalitariniu, nes reikalauja visiškos ekonomikos kontrolės ir bendros žmonių nuosavybės.
Fašistinėse šalyse kalbėti prieš lyderį ar valdančiąją partiją visada yra didelis nusikaltimas. Fašistų lyderiai dažnai suteikia sau aukštą karinį laipsnį arba viešumoje pasirodo su kariuomenės ar laivyno uniforma, nes fašistinės šalys laiko kariuomenę ir karybą svarbiausia kovos už išlikimą dalimi.
Pirmąją fašistinę vyriausybę Italijoje 1922-1943 m. valdė Benito Musolinis. Engelberto Dollfuso Austrijoje ir Adolfo Hitlerio Vokietijoje vyriausybės taip pat yra sektini fašizmo pavyzdžiai. Ispanijoje valdant Francisco Franco ir Portugalijoje, kai vyriausybei vadovavo António de Oliveira Salazaras. Visos šios vyriausybės buvo labai panašios į itališkąjį fašizmą, ypač prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu.
Fašizmas pavadintas pagal fasces - senovės romėnų pavadinimą, reiškiantį surištų lazdų grupę. Vieną lazdą lengva perlaužti per pusę. Labai sunku perlaužti daug per pusę surištų lazdelių. Fašistai mano, kad visi griežtai laikydamiesi to paties lyderio ir nacionalistinių idėjų daro šalį stiprią taip pat, kaip ir lazdos.
Fašistinių vyriausybių vadovaujamose šalyse valdžia stengiasi kontroliuoti visas gyvenimo sritis, įskaitant darbą, mokyklą ir šeimą. Fašistinės idėjos labiausiai paplito Antrojo pasaulinio karo metais. Daug žmonių fašistinės vyriausybės nužudė, nes jie valdžiai nepatiko arba priešinosi fašizmui. Dar daugiau žmonių žuvo fašistinių vyriausybių pradėtuose karuose. Tačiau Portugalijos ir Ispanijos fašistinės vyriausybės nedalyvavo Antrajame pasauliniame kare, o valdžioje išbuvo iki XX a. septintojo dešimtmečio. Daugelis mokslininkų mano, kad šios vyriausybės buvo arba evoliucionavo į tradicionalistines ir konservatyvias, o ne fašistines. Fašizmas, remdamas tvarką ir stabilumą, kaip ir konservatizmas, nori naujai pertvarkyti visuomenę.
Po Antrojo pasaulinio karo fašizmas prarado didelę dalį savo įtakos, nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, fašizmo įkvėpti judėjimai ir politikai sulaukė sėkmės.
A fasces
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra fašizmas?
A: Fašizmas - tai kraštutinės dešinės valdymo forma, kai didžiąją dalį šalies valdžios turi vienas valdovas arba nedidelė grupė, vadovaujama vienos partijos. Fašistinės vyriausybės paprastai yra totalitarinės ir autoritarinės vienos partijos valstybės.
Klausimas: Kaip valdžia kontroliuoja visuomenę fašizmo laikais?
A: Fašizmo sąlygomis vyriausybė stipriai ir glaudžiai kontroliuoja ekonomiką ir kitas visuomenės gyvenimo sritis, paprastai taikydama autoritarinio korporatyvizmo formą, kai įmonės ir darbuotojai turi dirbti kartu, vadovaudamiesi nacionaline vienybe. Valdžia naudoja smurtą ir policijos galią, kad suimtų, nužudytų ar sustabdytų visus, kurie jai atrodo nenaudingi.
Klausimas: Kas buvo trys didelės fašistinės šalys?
A: Trys didelės fašistinės šalys buvo Benito Musolinio vadovaujama Italija, Adolfo Hitlerio vadovaujama nacistinė Vokietija ir Francisco Franco vadovaujama Ispanija.
K: Kada Musolinis Italijoje sugalvojo fašizmą?
A: Musolinis Italijoje fašizmą išrado XX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o visiškai išplėtė XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Jis atėjo į valdžią 1922 m. pabaigoje, o XX a. viduryje įvedė visišką diktatūrą, pašalindamas visas kitas partijas ir pakeisdamas rinkimų įstatymą, kad jo fašistų partija gautų daugiausia vietų.
Klausimas: Kaip Hitleris, atėjęs į valdžią, kopijavo Musolinį?
A: Kai Hitleris atėjo į valdžią Vokietijoje 1930-aisiais, jis kopijavo Musolinį, pašalindamas visas kitas partijas ir pakeisdamas rinkimų įstatymą taip, kad jo fašistų partija gautų daugiausia vietų.
K: Ką Giovanni Gentile parašė Musoliniui?
A: Giovanni Gentile parašė Musoliniui skirtą "Fašizmo doktriną", kuri buvo išleista 1932 m. Didžiąją jos dalį tikriausiai parašė Giovanni Gentile, kuris prisijungė prie fašizmo ir padarė didelę įtaką jo raidai.
K: Kada Musolinis pradėjo rašyti "Fašizmo doktriną"?
Atsakymas: Musolinis pradėjo rašyti "Fašizmo doktriną" 1927 m., bet ji buvo išleista tik po penkerių metų, 1932 m.
