Nacizmas (arba nacionalsocializmas; vok. Nationalsozialismus) - politinių įsitikinimų, susijusių su Vokietijos nacių partija, rinkinys. Jis prasidėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje. Partija į valdžią atėjo 1933 m., pradėdama Trečiąjį reichą. Vokietijoje jie gyvavo iki 1945 m., Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nacizmas yra fašizmo forma ir naudoja biologinį rasizmą. Didelė dalis šio judėjimo filosofijos buvo grindžiama idėja, kad "arijų rasė" - taip jie vadino žmones, kuriuos šiandien vadiname germanais, - yra geresnė už visas kitas rases ir turi didžiausią gebėjimą išlikti. Pagal rasistines ir gebėjimus ugdančias nacizmo idėjas, germanų tautos buvo Herrenvolk (valdančioji rasė). "Žemesnės" rasės ir žmonės - žydai, romai, slavai, neįgalieji ir kiti - buvo priskiriami Untermenschen (subžmonėms).

Siekiant įgyvendinti rasistines idėjas, 1935 m. Niurnbergo rasiniais įstatymais buvo uždrausta valstybės tarnyboje dirbti ne arijams ir nacių politiniams oponentams. Jais taip pat buvo draudžiami bet kokie "arijų" ir "ne arijų" lytiniai santykiai.

Naciai milijonus žydų, romų ir kitų žmonių išsiuntė į koncentracijos ir mirties stovyklas, kur jie buvo nužudyti. Šios žudynės dabar vadinamos holokaustu.

Žodis nacistas vokiečių kalboje reiškia Nationalsozialist (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei šalininkas). Tai reiškia "Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija".

Idėologijos pagrindai

Nacizmas jungė kelis pagrindinius elementus: ekstremalų nacionalizmą, autoritarišką valdymą (Führerprinzip — lyderio principas), totalitarinę kontrolę per partiją ir valstybinę propagandą, antikomunizmą, militarizmą ir agresyvią išsiplėtimo politiką (konceptas Lebensraum — "gyvenamosios erdvės" poreikis). Viena iš pagrindinių nacizmo ašinių buvo rasinis mokymas, pagal kurį tam tikros tautos ar grupės buvo laikomos aukštesnėmis už kitas. Tai pateisino diskriminaciją, persekiojimą ir galų gale masines žudynes.

Istorija ir svarbūs etapai

  • 1919–1920 m.: po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijoje kilo politinė ir ekonominė krizė, iš kurios išsivystė įvairios ekstremistinės jėgos, tarp jų ir NSDAP (Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija).
  • 1920–1929 m.: partija plėtė savo struktūras ir propagandą; Adolfas Hitleris tapo jos lyderiu.
  • 1933 m.: Hitleris tapo Vokietijos kancleriu, o nacistai greitai konsolidavo valdžią, uždraudė politinius oponentus, nutraukė demokratinius procesus ir įvedė diktatūrą.
  • 1935 m.: įvesti Niurnbergo rasiniai įstatymai, įtvirtinę rasinę diskriminaciją teisės aktais.
  • 1939–1945 m.: Antrojo pasaulinio karo metu nacių režimas vykdė agresyvias karines kampanijas ir sistemingą genocidą.

Holokaustas ir kiti nusikaltimai

Holokaustas — valstybinė, sisteminga žydų bendruomenių naikinimo programa — lėmė apytiksliai 6 milijonų žydų mirtį. Taip pat buvo persekiojamos ir žudomos kitos grupės, tarp jų:

  • romai;
  • neįgalieji (per eutanazijos programas, žinomas kaip T4);
  • politinių priešininkų, komunistų, socialdemokratų nariai;
  • homoseksualai;
  • slavų tautos ir civilių gyventojai okupuotose šalyse;
  • karų belaisviai, ypač sovietų kareiviai — daug jų žuvo dėl bado, prievartos ir masinių žudynių.

Nacių vykdyti nusikaltimai apėmė koncentracijos ir prieglobsčio vietų tinklą, getus, masines šaudynes (Einsatzgruppen), dujų kameras ir kitus naikintojo metodus. Didelės stovyklos, kur vykdytos pramoninio lygio žudynės, buvo tarp jų ir Auschwitzo-Birkenau, Treblinka, Sobibor, Belzec ir Majdanek.

Po karo: teismai, denacifikacija ir paveldas

Po 1945 m. karo nugalėtojos pradėjo teismo procesus prieš nacių vadus; žinomiausias — Nirnbergo teismai, kuriuose daug aukšto rango veikėjų buvo nuteisti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Pokariu Vokietijoje ir kitose šalyse vyko denacifikacija — bandymai pašalinti nacizmo įtaką iš politikos, švietimo, teisės sistemos ir visuomenės gyvenimo. Daugelyje šalių draudžiama viešai naudoti nacistinius simbolius, o kai kur draudžiama ir holokausto neigimo propaganda.

Nors formalus nacių režimas žlugo 1945 m., jo ideologiniai padariniai ir toliau veikia per ekstremistines grupes ir neonacių judėjimus. Modernioje visuomenėje nacizmas vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimų, genocido ir totalitarizmo pavyzdys, o jo studijos padeda suprasti, kaip kyla ir įsitvirtina agresyvios ideologijos.

Pagrindinės sąvokos

  • Nacizmas — politinė ideologija, derinanti rasizmą, ultranacionalizmą ir autoritarizmą.
  • NSDAP — Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija, nacių partijos oficialus pavadinimas.
  • Trečiasis reichas — nacistinės Vokietijos režimas (1933–1945).
  • Niurnbergo rasiniai įstatymai — 1935 m. priimti įstatymai, kurie legalizavo rasinę diskriminaciją prieš žydus ir kitas grupes.
  • Holokaustas — sistemingas žydų naikinimas nacių režimo metu.

Ši tema yra sudėtinga, skausminga ir turi ilgalaikį istorinį bei moralinį svorį. Supratimas apie nacizmą ir jo padarinius svarbus ne tik atminčiai, bet ir prevencijai prieš tokio tipo ideologijų atgimimą ateityje.