Kompjeno paliaubos 1918: Pirmojo pasaulinio karo pabaiga
Kompjeno paliaubos 1918: dramatiškas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos momentas — pasirašymas miške, Fochas, Erzbergeris ir istorinis susitarimas.
1918 m. lapkričio 11 d. geležinkelio vagone Kompjeno miške buvo pasirašyta Pirmojo pasaulinio karo metu su Vokietija kovojusių sąjungininkų ir paliaubų sutartis, kuri žymėjo Pirmojo pasaulinio karo Vakarų fronte pabaigą. Sąjungininkų vyriausiasis vadas maršalas Ferdinandas Fochas ir Vokietijos atstovas Matijas Erzbergeris buvo svarbiausi ją pasirašę asmenys.
Kontekstas prieš pasirašymą
Lapkričio 11 d. 5 val. ryto buvo susitarta dėl paliaubų, kurios turėjo įsigalioti 11 val. ryto Paryžiaus laiku. Paliaubos buvo pasiektos didelio politinio ir karinio spaudimo fone: Vokietijos fronte padėtis tapo nebevaldoma, kariuomenė buvo išsekusi, kariniai resursai sparčiai mažėjo, o vidaus padėtis – nestabili.
Lapkričio 7 d. laikinai einantis Vokietijos vado pareigas Paulas von Hindenburgas telegrama kreipėsi į Ferdinandą Fochą su prašymu surengti susitikimą. Jis patyrė spaudimą dėl gresiančios revoliucijos Berlyne, Miunchene ir kitose Vokietijos vietose.
Pagrindinės paliaubų sąlygos
Paliaubos nurodė nedelsiant nutraukti karo veiksmus Vakarų fronte ir apėmė griežtas sąlygas, kurios leido sąjungininkams užtikrinti, kad Vokietija nebegalėtų tęsti puolimo operacijų. Tarp svarbiausių punktų buvo:
- nedelsiant nutraukti šaudymą ir kariuomenės operacijas;
- Vokietijos kariuomenės išvedimas iš okupuotų teritorijų;
- pavesti didelį kiekį karo įrangos, amunicijos, artilerijos ir lėktuvų;
- povandeninių laivų (U‑laivų) perdavimas arba internavimas;
- laisvas karo belaisvių ir civilių nelaisvėje esančių asmenų grąžinimas;
- sąjungininkų teisė įtampos atveju įvesti okupaciją tam tikrose priežastiniuose zonose (pvz., prie Reino upės);
- paliaubos buvo nustatytos į pradinį terminą su galimybe pratęsti, tuo metu paruošiant platesnes taikos derybas.
Pasekmės ir reikšmė
Paliaubos 1918 m. lapkričio 11 d. praktiškai nutraukė mūšius Vakarų fronte ir ženkliai prisidėjo prie karo pabaigos Europoje. Jas pasirašius prasidėjo politinės permainos Vokietijoje – mėgta revoliucinė banga, kuri netrukus lėmė imperatoriaus Vilhelmo II (Kaiserio) tronavimo pabaigą ir Vokietijos pokyčius į respubliką. Paliaubos taip pat parengė kelią vėlesnėms taikos deryboms, kurios vyko Paryžiuje ir virto Versalio taikos sutartimi 1919 m.
Tarptautine prasme lapkričio 11 d. tapo atminimo diena — daugelyje šalių ši data minimas kaip pamaldos ir pagerbimo diena žuvusiems kare (angl. Armistice Day arba Remembrance Day).
Istorinės ir simbolinės peripetijos
Kompjeno geležinkelio vagonėlis, kuriame buvo pasirašytos 1918 m. paliaubos, tapo galingu simboliu. Antrajame pasauliniame kare Vokietijos vadovybė 1940 m. panaudojo tą patį vietą (ir vagonėlio kopiją arba jį patį, priklausomai nuo šaltinių) kaip simbolinę pergalę prieš Prancūziją — tai parodė, kiek simbolika gali viršyti praktinį susitarimą. Vagonėlis vėliau buvo nugabentas į Vokietiją ir galutinai sunaikintas karo metu, nors jo atminimas išliko istoriniuose pasakojimuose.
Trumpas apibendrinimas
1918 m. Kompjeno paliaubos ženklino ne tik mūšių pabaigą Vakarų fronte, bet ir pradžią platesnių politinių pokyčių Europoje bei ilgamečių pasekmių tarptautinei tvarkai. Paliaubos leido pereiti nuo karo prie taikos derybų, kurių rezultatai formavo pokario Europos žemėlapį ir politiką.
Ši nuotrauka buvo padaryta po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl paliaubų, kuriomis buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas. Tai paties Ferdinando Focho geležinkelio vagonas, o vieta - Kompjeno miškas. Fochas yra antras iš dešinės.
Pirmasis "New York Times" puslapis 1918 m. lapkričio 11 d., paliaubų dieną.
Pagrindiniai asmenys
Sąjungininkų personalas buvo tik karinis:
- Prancūzijos maršalas Ferdinandas Fochas, vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas
- Pirmasis jūrų lordas admirolas Rosslynas Wemyssas, Didžiosios Britanijos atstovas
- Fošo štabo viršininkas generolas Maxime'as Weygand'as
Vokietijai:
- Matthiasas Erzbergeris, civilis politikas;
- Grafas Alfredas von Oberndorffas iš Užsienio reikalų ministerijos;
- Generolas majoras Detlevas von Winterfeldtas, kariuomenės generolas;
- Karinio jūrų laivyno kapitonas Ernstas Vanselovas.
Generolas Weygandas ir generolas von Gruenelis (prancūzų kalba) dokumente neminimi.
Po šių paliaubų sudaryta taika tarp sąjungininkų ir Vokietijos buvo 1919 m. Versalio sutartis.
Susiję puslapiai
- Atminimo diena
- Versalio sutartis (1919 m.)
Koordinatės: 49°25′38″N 2°54′23″E / 49.427361°N 2.906420°E / 49.427361; 2.906420
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo paliaubos?
Atsakymas: Paliaubos - tai susitarimas tarp Sąjungininkų ir Vokietijos, kuriuo buvo nutrauktos kovos Pirmojo pasaulinio karo metais Vakarų fronte.
K: Kada ji įsigaliojo?
A: Paliaubos įsigaliojo 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. ryto Paryžiaus laiku.
K: Kas buvo svarbiausi ją pasirašę asmenys?
A: Svarbiausi ją pasirašę asmenys buvo vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas maršalas Ferdinandas Fochas ir Vokietijos atstovas Matijas Erzbergeris.
K: Kur jis buvo pasirašytas?
Atsakymas: Jis buvo pasirašytas geležinkelio vagone Kompjeno miške.
K: Kokios buvo kai kurios jos sąlygos?
A: Tarp jos sąlygų buvo karo veiksmų nutraukimas, Vokietijos pajėgų atitraukimas už Reino upės, sąjungininkų Reino krašto ir toliau į rytus esančių tiltų užėmimas, lėktuvų, karo laivų ir karinės technikos atidavimas, sąjungininkų karo belaisvių ir internuotų civilių paleidimas, galimas Vokietijos reparacijų išmokėjimas sąjungininkų šalims už Pirmojo pasaulinio karo padarytą žalą, vokiečių belaisvių nepaleidimas ir jūrų blokados Vokietijai nesušvelninimas.
Klausimas: Kiek laiko užtruko, kol buvo pasiektas visiškas susitarimas?
Atsakymas: Po to, kai buvo susitarta dėl paliaubų, prireikė daug daugiau laiko, kad būtų pasiektas visiškas susitarimas.
K: Kada įsigaliojo Versalio sutartis?
A:Versalio sutartis įsigaliojo 1920 m. sausio 10 d.
Ieškoti