AlegsaOnline.com

Versalio taikos sutartis (1919) – sąlygos, reparacijos ir pasekmės

Versalio taikos sutartis (1919): išsamus sąlygų, reparacijų ir pasekmių tyrimas — Vokietijos nuostoliai, Tautų Lyga ir kelias į Antrąjį pasaulinį karą.

Autorius: Leandro Alegsa

04-01-2026

Versalio sutartis (pranc. Traité de Versailles) – tai 1919 m. sudaryta taikos sutartis, kuri oficialiai užbaigė kovas tarp Vokietijos ir sąjungininkių po Pirmojo pasaulinio karo. Ji buvo pasirašyta 1919 m. birželio 28 d. Versalyje (netoli Paryžiaus) ir nustatė sąlygas, kuriomis Vokietija turėjo atsakyti sąjungininkėms. Sutartį rengė pergalės šalys; Vokietija nebuvo kviečiama dalyvauti rengiant galutinius sprendimus ir privalėjo pasirašyti pateiktą tekstą, kitaip laukė okupacijos grėsmė ir priverstinis sankcionavimas.

Sąlygos ir karinės ribos

Ginkluotųjų pajėgų apribojimai: Vokietijos sausumos kariuomenė buvo ribojama iki 100 000 karių, draudžiama privalomoji kariuomenė (konskripcija), uždrausta turėti karinį oro pajėgų tinklą (karinius lėktuvus), povandeninius laivus ir daugumos rūšių sunkiąją artileriją. Jos jūrinės pajėgos apribotos tik kelių kovinių laivų skaičiumi – tradiciškai minima, kad koviniai laivai apsiribojo keletu laivų.
Okupacija ir demilitarizacija: sutartyje numatyta Ruhro srities ir Reno žemių demilitarizacija bei kitų zonų kontrolė, o Vokietijai uždrausta prijungti Austriją (Anschluss).
Teritoriniai perrašymai ir kolonijų praradimas: Vokietija turėjo grąžinti okupuotas Prancūzijos teritorijas, atiduoti dalį žemių Lenkijai (tarp jų vadinamąjį Lenkų koridorių) ir perduoti savo užjūrio kolonijų valdymą pagal Tautų Sąjungos mandatų sistemą.
Karo kaltės nuostata: sutartyje buvo įtraukta vadinamoji „karo kaltės“ nuostata (Article 231), kuria Vokietija pripažinta atsakinga už karą – tai tapo teisiniu pagrindu reikalauti Pirmojo pasaulinio karo reparacijas už padarytą žalą.

Reparacijos

Reparacijų suma iš pradžių nebuvo galutinai nustatyta sutartyje, bet Vokietija buvo pripažinta atsakinga už kompensacijas. Vėliau, 1921 m., reparacijų suma buvo fiksuota, o mokėjimo planai keitėsi (pvz., Dawes plano ir Young plano sprendimai). Dėl sunkių mokėjimo įsipareigojimų ir vidaus politinių problemų Vokietijoje kilo ekonominės krizės, tarp jų – 1920–ųjų pradžios ir 1923 m. hiperinfliacija; dalis šių problemų susijusios su Vokietijos valiuta, kuri tuo metu buvo stipriai išpūsta.

Tautų Lyga

Sutartimi įsteigta Tautų Lyga, kurios tikslas buvo tarptautinių ginčų sprendimas taikiomis priemonėmis ir kolektyvinė sauga. Lyga turėjo tam tikrų sėkmių sprendžiant tarptautinius ginčus, tačiau negalėjo užkirsti kelio dideliems politiniams ir kariniams procesams, kurie vėliau vedė į platesnį konfliktą.

Poleminiai vertinimai ir politinės pasekmės

Tarptautiniai kritikai: angų ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas savo knygoje kritikavo sutartį kaip per griežtą ir žalingą Europos ekonomikai, teigdamas, kad privalomosios sankcijos ir didžiulės reparacijos sukurs nepriteklių ir politinę įtampą.
Vokietijos vidaus politinė situacija: po karo Vokietijoje susikūrė Veimaro Respublika – demokratinė valstybė, bet silpnėjusi dėl ekonominių sunkumų, socialinių protestų ir politinės radikalizacijos. Ekonominis žlugimas ir gili visuomeninė nepasitenkinimo banga padėjo kraštutinėms partijoms stiprėti.
Nacistų kilimas ir sutarties paneigimas: XX a. 30-aisiais politinė bei ekonominė krizė prisidėjo prie radikalios partijos prieaugio; Adolfas Hitleris ir nacionalsocialistų partija panaudojo visuomenės nepasitenkinimą, atsisakė Versalio sąlygų, 1933 m. išvedė Vokietiją iš Tautų Lyga, pradėjo slaptą ir vėliau atvirą ginklavimąsi, remilitariaciją (pvz., Reino demilitarizuotos zonos pažeidimas) ir teritorinius veiksmus, kurie galiausiai lėmė Antrąjį pasaulinį karą.

Santrauka

Versalio sutartis paliko kompleksinį ir prieštaringą palikimą: ji formaliai užbaigė Pirmąjį pasaulinį karą ir įkūrė institucijas (pvz., Tautų Lyga,) bandančias užkirsti kelią naujiems konfliktams, bet tuo pačiu paliko daug Vokietijoje ir kitose šalyse nesutaikytų nuoskaudų. Griežtos sankcijos, teritoriniai nuostoliai ir ekonominiai įsipareigojimai stiprino politinę nestabilumą, kuris galiausiai prisidėjo prie naujo didelio karo išsiveržimo.

Žiniasklaida Versalio taikos sutarties pasirašymas

Sąlygos

Vokietija turėjo grąžinti Prancūzijos teritorijas (Elzasą-Lotaringiją), kurias Vokietija užėmė per Prancūzijos-Prūsijos karą, o tai vis dar kėlė nepatogumų Prancūzijai. Prancūzai privertė Vokietiją išvesti savo karius iš Reino žemės (ilgas žemės ruožas Vokietijos pasienyje su Prancūzija, kur teka Reino upė), kuri Vokietijai buvo svarbi, nes joje buvo daug gamyklų ir įmonių. Jei Vokietija būtų sugrąžinusi savo karius į Reino žemę, prancūzams buvo leista įsiveržti į Vokietiją.

Vokietija taip pat turėjo atiduoti Lenkijai, šaliai, sudarytai iš Rusijos ir Austrijos dalių bei jose gyvenusių lenkų ir lietuvių. Prieš kelis šimtus metų Lenkija buvo didelė karalystė, bet Austrija, Prūsija ir Rusija ją pasidalijo Lenkijos padalijimais.

Belgijai buvo leista turėti Moresnetą, Eupeną ir Malmedį - tai pagrindinė priežastis, dėl kurios Belgijoje gyvena vokiškai kalbanti bendruomenė.

Versalis taip pat suskaldė daug didelių imperijų, kurios buvo pralaimėjusios. JAV prezidentas Vudro Vilsonas manė, kad tai labai gera idėja, nes daugelis žmonių Europoje norėjo išsivaduoti iš didžiųjų imperijų, tačiau dėl to taip pat kilo problemų, pvz., daug mažų šalių atsidūrė šalia daug didesnės Vokietijos.

Tais pačiais metais sudarytoje atskiroje Sen Žermen-en-Lajė sutartyje. Austrija-Vengrija buvo padalinta į daugelį valstybių. Viena iš jų buvo Austrija, kuri turėjo būti austrų, kalbėjusių vokiškai ir daugiausia valdžiusių Austriją-Vengriją, tėvynė. Jos sostinė buvo Viena. Viena iš Versalio problemų buvo ta, kad dauguma austrų, kaip ir Adolfas Hitleris, manė, kad Austrija turėtų tapti Vokietijos dalimi, o tai vėliau lėmė Vokietijos invaziją į Austriją.

Taip pat buvo sukurta Vengrija. Kaip ir Lenkija, tai buvo prieš šimtmečius savarankiškai stipri šalis. Jos sostinė buvo Budapeštas. Dar viena nauja valstybė - Čekoslovakija - buvo sukurta kaip čekų ir slovakų tėvynė. Čekijos dalį sudarė šalis, kadaise vadinta Bohemija ir Moravija. Šalies sostinė buvo Praha. Netoli jos sienų Sudetų krašte gyveno daug vokiečių, todėl vėliau Hitleris reikalavo, kad šis kraštas priklausytų Vokietijai, o to norėjo daugelis jo gyventojų.

Bosnija, Slovėnija, Kroatija (Austrijos-Vengrijos dalis), Šiaurės Makedonija (Bulgarijos dalis), Serbija ir Juodkalnija buvo sujungtos į vieną šalį, pavadintą Jugoslavija (išvertus iš pietų slavų kalbos). Ji buvo sukurta kaip pietų slavų tėvynė, tačiau joje buvo daug religinių, kalbinių ir tautinių skirtumų.

Naujos šalys prie Baltijos jūros (Estija, Suomija, Latvija ir Lietuva) taip pat buvo sukurtos pagal kitas sutartis po Pirmojo pasaulinio karo. Per karą prasidėjo Rusijos revoliucija, buvo nužudytas Rusijos caras Nikolajus II ir sukurta komunistinė valstybė. Rusijoje vyko pilietinis karas tarp antikomunistinių baltųjų rusų ir komunistinių raudonųjų rusų. Rusija neteko vakarinių savo teritorijų (Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir dalies Lenkijos) kontrolės. Vėliau per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga užėmė Estiją, Latviją, Lietuvą ir pusę Lenkijos.

Kita sutartis - Sevro sutartis - įvairioms nugalėtojoms atidavė nugalėtos Osmanų imperijos dalis. Tačiau netrukus Graikijos ir Turkijos kariuomenės pradėjo naują karą.

Vokietija 1919 m. žemėlapis pagal Versalio sutartį

Ilgalaikės problemos

Vokietijos imperija tapo Veimaro Respublika. Didelė Vokietijos problema buvo grąžinti milžinišką pinigų sumą už visą Pirmojo pasaulinio karo metu padarytą žalą sąjungininkų šalims, daugiausia Prancūzijai. Dėl to Vokietija beveik 20 metų buvo viena skurdžiausių Europos šalių ir Vokietijoje kilo politinė kova. Dvi svarbios partijos - Komunistų partija, kuri norėjo komunistinės revoliucijos, panašios į Rusijos, ir naciai, kurie manė, kad Vokietija turi tapti galingiausia Europos šalimi, - kovojo daugelį metų.

Kadangi Vokietija buvo skolinga sąjungininkams didžiulę pinigų sumą, JAV pradėjo jai teikti paskolas (pvz., pagal Daweso planą). 1932 m. prasidėjus Didžiajai depresijai, JAV pareikalavo grąžinti visus pinigus. Vokietija atsisakė mokėti ir spausdino vis daugiau pinigų skoloms padengti. Tai sukėlė hiperinfliaciją ir Reichsmarkė tapo bevertė. Vokietijos ekonomika buvo sugriauta. Daugelis vokiečių nekentė šios sutarties, o kai kurie net norėjo kariauti dar vieną karą, kad jos atsikratytų.

Be to, po Versalio susitarimo sukurta Tautų Lyga paprastai nebuvo pakankamai galinga, kad sustabdytų karus. Japonija užėmė Mandžiūriją, ir Lyga to nesustabdė. Italija įsiveržė į Etiopiją, ir nors Etiopijos imperatorius maldavo Lygos jam padėti, ji to nepadarė. Vokietija, Japonija ir Italija pasitraukė iš Lygos ir tapo Ašies galybėmis, o įsiveržusios į daugelį taikių šalių sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Jungtinės Valstijos ir kurį laiką Sovietų Sąjunga net neprisijungė prie Lygos, nors pirmiausia tai buvo JAV prezidento Vudro Vilsono (Woodrow Wilson) idėja. Į Lygą niekada nebuvo žiūrima rimtai, nors viena iš priežasčių, kodėl ji buvo sukurta, buvo ta, kad būtų užtikrinta, jog būtų laikomasi sutarties.

Ši sutartis galiausiai nesugebėjo užtikrinti taikos ir tapo priežastimi nacistinei Vokietijai, vadovaujamai Adolfo Hitlerio, laimėti daugelio vokiečių paramą, kad atsikratytų "Versalio grandinių", o tai paskatino Antrąjį pasaulinį karą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas pasirašė Versalio sutartį?

A: 1919 m. Versalio sutartį pasirašė Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės valstybės.

K: Kurios šalys nedalyvavo rašant sutartį?

A: Vokietija, Austrija ir Vengrija nedalyvavo rašant Versalio sutartį.

K: Su kokiais kariniais apribojimais turėjo sutikti Vokietija?

A: Vokietija turėjo sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas nuo 6 mln. iki 100 000 žmonių, atsikratyti povandeninių laivų ir karinių lėktuvų bei daugumos artilerijos. Jai buvo leista pasilikti tik karo laivyno kovinius laivus.

K: Kokių teritorijų turėjo atsisakyti Vokietija?

A: Pagal sutartyje išdėstytas sąlygas Vokietija turėjo grąžinti Prancūzijos teritorijas, kurias buvo okupavusi, taip pat dideles teritorijas Lenkijai ir kitoms kaimynėms bei visas savo kolonijas.

K: Kokių reparacijų iš Vokietijos reikalavo sąjungininkų šalys?

A: Kaip atlyginimo už Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių karių padarytą žalą sąjungininkų šalys, ypač Prancūzija, pareikalavo iš Vokietijos didžiulių reparacijų; nors iš pradžių tiksli suma nebuvo nurodyta, daug aukso markių turėjo būti sumokėta tik kaip dalis to, ką pagal sutarties nuostatas turėjo sumokėti Vokietijos skolininkai.