Versalio sutartis

Sąlygos

Vokietija turėjo grąžinti Prancūzijos teritorijas (Elzasą-Lotaringiją), kurias Vokietija užėmė per Prancūzijos-Prūsijos karą, o tai vis dar kėlė nepatogumų Prancūzijai. Prancūzai privertė Vokietiją išvesti savo karius iš Reino žemės (ilgas žemės ruožas Vokietijos pasienyje su Prancūzija, kur teka Reino upė), kuri Vokietijai buvo svarbi, nes joje buvo daug gamyklų ir įmonių. Jei Vokietija būtų sugrąžinusi savo karius į Reino žemę, prancūzams buvo leista įsiveržti į Vokietiją.

Vokietija taip pat turėjo atiduoti Lenkijai, šaliai, sudarytai iš Rusijos ir Austrijos dalių bei jose gyvenusių lenkų ir lietuvių. Prieš kelis šimtus metų Lenkija buvo didelė karalystė, bet Austrija, Prūsija ir Rusija ją pasidalijo Lenkijos padalijimais.

Belgijai buvo leista turėti Moresnetą, Eupeną ir Malmedį - tai pagrindinė priežastis, dėl kurios Belgijoje gyvena vokiškai kalbanti bendruomenė.

Versalis taip pat suskaldė daug didelių imperijų, kurios buvo pralaimėjusios. JAV prezidentas Vudro Vilsonas manė, kad tai labai gera idėja, nes daugelis žmonių Europoje norėjo išsivaduoti iš didžiųjų imperijų, tačiau dėl to taip pat kilo problemų, pvz., daug mažų šalių atsidūrė šalia daug didesnės Vokietijos.

Tais pačiais metais sudarytoje atskiroje Sen Žermen-en-Lajė sutartyje. Austrija-Vengrija buvo padalinta į daugelį valstybių. Viena iš jų buvo Austrija, kuri turėjo būti austrų, kalbėjusių vokiškai ir daugiausia valdžiusių Austriją-Vengriją, tėvynė. Jos sostinė buvo Viena. Viena iš Versalio problemų buvo ta, kad dauguma austrų, kaip ir Adolfas Hitleris, manė, kad Austrija turėtų tapti Vokietijos dalimi, o tai vėliau lėmė Vokietijos invaziją į Austriją.

Taip pat buvo sukurta Vengrija. Kaip ir Lenkija, tai buvo prieš šimtmečius savarankiškai stipri šalis. Jos sostinė buvo Budapeštas. Dar viena nauja valstybė - Čekoslovakija - buvo sukurta kaip čekų ir slovakų tėvynė. Čekijos dalį sudarė šalis, kadaise vadinta Bohemija ir Moravija. Šalies sostinė buvo Praha. Netoli jos sienų Sudetų krašte gyveno daug vokiečių, todėl vėliau Hitleris reikalavo, kad šis kraštas priklausytų Vokietijai, o to norėjo daugelis jo gyventojų.

Bosnija, Slovėnija, Kroatija (Austrijos-Vengrijos dalis), Šiaurės Makedonija (Bulgarijos dalis), Serbija ir Juodkalnija buvo sujungtos į vieną šalį, pavadintą Jugoslavija (išvertus iš pietų slavų kalbos). Ji buvo sukurta kaip pietų slavų tėvynė, tačiau joje buvo daug religinių, kalbinių ir tautinių skirtumų.

Naujos šalys prie Baltijos jūros (Estija, Suomija, Latvija ir Lietuva) taip pat buvo sukurtos pagal kitas sutartis po Pirmojo pasaulinio karo. Per karą prasidėjo Rusijos revoliucija, buvo nužudytas Rusijos caras Nikolajus II ir sukurta komunistinė valstybė. Rusijoje vyko pilietinis karas tarp antikomunistinių baltųjų rusų ir komunistinių raudonųjų rusų. Rusija neteko vakarinių savo teritorijų (Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir dalies Lenkijos) kontrolės. Vėliau per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga užėmė Estiją, Latviją, Lietuvą ir pusę Lenkijos.

Kita sutartis - Sevro sutartis - įvairioms nugalėtojoms atidavė nugalėtos Osmanų imperijos dalis. Tačiau netrukus Graikijos ir Turkijos kariuomenės pradėjo naują karą.

Vokietija 1919 m. žemėlapis pagal Versalio sutartį

Ilgalaikės problemos

Vokietijos imperija tapo Veimaro Respublika. Didelė Vokietijos problema buvo grąžinti milžinišką pinigų sumą už visą Pirmojo pasaulinio karo metu padarytą žalą sąjungininkų šalims, daugiausia Prancūzijai. Dėl to Vokietija beveik 20 metų buvo viena skurdžiausių Europos šalių ir Vokietijoje kilo politinė kova. Dvi svarbios partijos - Komunistų partija, kuri norėjo komunistinės revoliucijos, panašios į Rusijos, ir naciai, kurie manė, kad Vokietija turi tapti galingiausia Europos šalimi, - kovojo daugelį metų.

Kadangi Vokietija buvo skolinga sąjungininkams didžiulę pinigų sumą, JAV pradėjo jai teikti paskolas (pvz., pagal Daweso planą). 1932 m. prasidėjus Didžiajai depresijai, JAV pareikalavo grąžinti visus pinigus. Vokietija atsisakė mokėti ir spausdino vis daugiau pinigų skoloms padengti. Tai sukėlė hiperinfliaciją ir Reichsmarkė tapo bevertė. Vokietijos ekonomika buvo sugriauta. Daugelis vokiečių nekentė šios sutarties, o kai kurie net norėjo kariauti dar vieną karą, kad jos atsikratytų.

Be to, po Versalio susitarimo sukurta Tautų Lyga paprastai nebuvo pakankamai galinga, kad sustabdytų karus. Japonija užėmė Mandžiūriją, ir Lyga to nesustabdė. Italija įsiveržė į Etiopiją, ir nors Etiopijos imperatorius maldavo Lygos jam padėti, ji to nepadarė. Vokietija, Japonija ir Italija pasitraukė iš Lygos ir tapo Ašies galybėmis, o įsiveržusios į daugelį taikių šalių sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Jungtinės Valstijos ir kurį laiką Sovietų Sąjunga net neprisijungė prie Lygos, nors pirmiausia tai buvo JAV prezidento Vudro Vilsono (Woodrow Wilson) idėja. Į Lygą niekada nebuvo žiūrima rimtai, nors viena iš priežasčių, kodėl ji buvo sukurta, buvo ta, kad būtų užtikrinta, jog būtų laikomasi sutarties.

Ši sutartis galiausiai nesugebėjo užtikrinti taikos ir tapo priežastimi nacistinei Vokietijai, vadovaujamai Adolfo Hitlerio, laimėti daugelio vokiečių paramą, kad atsikratytų "Versalio grandinių", o tai paskatino Antrąjį pasaulinį karą.