Johnas Maynardas Keynesas (1883–1946) — britų ekonomistas, keinsizmo kūrėjas

Johnas Maynardas Keynesas — keinsizmo pradininkas: kaip jo idėjos formavo šiuolaikinę ekonomiką, vyriausybių mokesčių ir ekonominę politiką bei šiuolaikinę makroekonomikos teoriją.

Autorius: Leandro Alegsa

Johnas Maynardas Keynesas, 1-asis baronas Keynesas, CB (1883 m. birželio 5 d. - 1946 m. balandžio 21 d.) - britų ekonomistas. Jo idėjos, vadinamos keinsistine ekonomika, padarė didelę įtaką šiuolaikinei ekonomikos ir politikos teorijai. Jo idėjos taip pat turėjo didelę įtaką daugelio vyriausybių mokesčių ir ekonominei politikai. Jis teigė, kad vyriausybės turėtų naudoti mokesčių ir bankų priemones, kad sustabdytų ekonominių nuosmukių, depresijų ir pakilimų poveikį. Jis yra vienas iš šiuolaikinės teorinės makroekonomikos tėvų.

Biografija ir karjera

Keynesas gimė šeimoje, kurioje vyravo intelektualinė ir akademinė aplinka: jo tėvas buvo ekonomistas ir logikas John Neville Keynes, motina - Lydia. Mokėsi Etono ir vėliau King’s College, Kembridžas, kur vėliau tapo lektoriaus ir universiteto nario pozicijose. Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario metu jis dirbo Didžiosios Britanijos Finansų ministerijoje (Treasury) ir dalyvavo tarptautinėse diplomatijose, ypač po Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. jis išpopuliarino kritiką Paryžiaus taikos sutartyje knygoje The Economic Consequences of the Peace.

Pagrindinės idėjos ir indėlis į ekonomiką

  • Efektyvusis paklausos (aggregate demand) vaidmuo: Keynesas pabrėžė, kad bendrasis paklausos lygis lemia gamybos apimtis ir užimtumą. Jei paklausa yra per maža, rinka savaime negrįžta prie visiško užimtumo.
  • Vyriausybės vaidmuo: jis rėmė idėją, kad valdžios institucijos turi naudoti fiskalinę politiką (viešąsias išlaidas ir mokesčius) bei monetarinę politiką, kad stabilizuotų ekonomiką ir slopintų krizės bei recesijos pasekmes.
  • Multiplieraus efektas: investicijų ir viešųjų išlaidų poveikis gali būti didesnis už pradines išlaidas dėl pakartotinės pinigų apyvartos ekonomikoje.
  • Likvidumo preferencija ir palūkanų norma: Keynesas aiškino palūkanų normą kaip pinigų paklausos ir pasiūlos rezultatą, atsižvelgiant į žmonių pageidavimą laikyti likvidų turtą.
  • Neveiksminga besąlyginė taupymo–investavimo pusiausvyra: jis rodė, kad taupymas nebūtinai reiškia investicijas tuo pačiu mastu, todėl rinka gali likti su dideliu nedarbu.

Svarbiausi darbai

Tarp jo svarbiausių publikacijų yra:

  • The Economic Consequences of the Peace (1919) – kritika Paryžiaus taikos sutarties ekonominių pasekmių;
  • A Tract on Monetary Reform (1923) – pinigų politikos klausimai ir valiutų stabilumas;
  • The General Theory of Employment, Interest and Money (1936) – pagrindinis veikalas, kuriame suformuluotos keinsistinės makroekonomikos idėjos;
  • Kiti straipsniai ir analizės apie fiskalinę, monetarinę politiką ir tarptautinę ekonominę tvarką.

Politinis ir tarptautinis poveikis

Keyneso idėjos formavo daugumos pažangių valstybių ekonominę politiką XX a. viduryje: po Antrojo pasaulinio karo daugelis vyriausybių priėmė aktyvią fiskalinę politiką, siekiant stabilizuoti ekonomiką ir skatinti užimtumą. Keynesas taip pat aktyviai dalyvavo po Antrojo pasaulinio karo formuojant tarptautinę finansinę sistemą ir turėjo reikšmingą indėlį kuriant institucijas, tokias kaip Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas (Bretton Woods konferencija).

Asmeninis gyvenimas ir palikimas

Keynesas buvo sudėtinga asmenybė: intelektualus, menų rėmėjas ir aktyvus kultūrinio gyvenimo dalyvis (susijęs su Bloomsbury grupe). 1942 m. jis gavo baroneto titulą (1-asis baronas Keynesas). Mirė 1946 m., palikęs gilų pėdsaką ekonomikos mąstyme. Jo idėjos toliau gyvuoja ir yra nuolat peržiūrimos bei pritaikomos šiuolaikinėse makroekonominėse diskusijose apie krizes, fiskalinę politiką ir nedarbą.

Reikšmė šiandien

Keinsizmo principai tebėra aktualūs: ekonomistai ir politikai remiasi jo idėjomis, kai svarsto, kaip reaguoti į recesijas, finansines krizes ar didelį nedarbą. Nors požiūriai vystėsi ir atsirado naujos teorijos, Keyneso akcentas į paklausos svarbą ir vyriausybių vaidmenį ekonominės stabilizacijos klausimais išlieka kertinis daugelyje makroekonominių politikų.

Biografija

Asmeninis ir santuokinis gyvenimas

Johnas Maynardas Keynesas gimė Melville Road 7, Kembridže, Anglijoje. Jo tėvas buvo Johnas Neville'is Keynesas, Kembridžo universiteto ekonomikos dėstytojas. Jo motina buvo Florence Ada Brown, sėkminga rašytoja ir socialinė reformatorė. Jo jaunesnysis brolis Geoffrey Keynesas (1887-1982) buvo chirurgas ir bibliofilas (knygų mėgėjas). Jo jaunesnioji sesuo Margaret (1890-1974) ištekėjo už Nobelio premijos laureato fiziologo Archibaldo Hillo.

1902 m. Keinsas pirmą kartą įstojo į Kembridžo Karališkąjį koledžą. Iš pradžių jis studijavo matematiką. Vėliau studijavo ekonomiką pas A. C. Pigou ir Alfredą Maršalą. Žmonės mano, kad profesorius Marshallas paskatino Keynesą pakeisti matematikos ir klasikinių mokslų studijas į ekonomikos. 1905 m. Keynesas gavo bakalauro laipsnį, o 1908 m. - magistro laipsnį.

Kai Keynesas buvo jaunas, jis turėjo romantiškų ir seksualinių santykių su vyrais. Viena iš jo didžiųjų meilių buvo dailininkas Duncanas Grantas, su kuriuo jis susipažino 1908 m. Keinsas taip pat buvo užmezgęs ryšius su rašytoju Lyttonu Strachey. Atrodo, kad maždaug per Pirmąjį pasaulinį karą Keinsas ėmė vengti homoseksualių santykių. 1918 m. jis sutiko Lidiją Lopokovą, žinomą rusų baleriną. Keinsas ir Lopokova susituokė 1925 m.

Keinsas buvo sėkmingas investuotojas ir susikrovė didelį turtą. Po 1929 m. biržos griūties jis beveik prarado visus savo pinigus. Vėliau jis vėl susikrovė savo turtą.

Jis mėgo kolekcionuoti knygas, pavyzdžiui, surinko ir saugojo daug Izaoko Niutono dokumentų.

Bertrand'as Russellas sakė, kad Keynesas buvo protingiausias žmogus, kokį jis kada nors pažinojo. Lordas Russellas sakė: "Kiekvieną kartą, kai ginčydavausi su Keinsu, jausdavau, kad mano gyvybė yra mano rankose, ir retai kada išeidavau iš ginčo nesijausdamas kvailiu.

Karjera

Keinsas priėmė ekonomikos paskaitų Kembridže vietą, kurią asmeniškai finansavo Alfredas Maršalas. Netrukus jis buvo paskirtas į Karališkąją Indijos valiutos ir finansų komisiją, kur galėjo praktiškai pritaikyti ekonomikos teoriją.

Per Pirmąjį pasaulinį karą jis dirbo iždo kanclerio patarėju ir Iždo departamento patarėju finansiniais ir ekonominiais klausimais.

Keinsas taip pat dalyvavo konferencijoje dėl Versalio sutarties, kuria buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas. 1919 m. jis parašė knygą "Ekonominės taikos pasekmės", o 1922 m. - "Sutarties persvarstymas". Savo knygose jis teigė, kad reparacijos, kurias turėjo mokėti Vokietija, sužlugdys Vokietijos ekonomiką ir paskatins tolesnes kovas Europoje. Šios prognozės pasitvirtino, kai 1923 m. Vokietijos ekonomika nukentėjo nuo hiperinfliacijos. Reparacijos buvo baigtos mokėti tik 2010 m.

Keyneso magnum opus (lotyniškai - "Didysis darbas", t. y. garsiausia jo knyga) buvo "Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija". Bendroji teorija buvo išleista 1936 m. Šios knygos idėjos labai skyrėsi nuo klasikinės ekonomikos.

Istorikai sutaria, kad Keinsas darė įtaką JAV prezidento Ruzvelto Naujajam kursui, tačiau nesutaria, kokiu mastu. Nuo 1938 m. Naujojo kurso metu buvo išleidžiama daugiau, nei vyriausybė uždirbo mokesčių (vadinamosios deficitinės išlaidos). Tačiau šiai idėjai pritarė prezidentas Herbertas Huveris (Herbert Hoover). XX a. trečiajame dešimtmetyje Keinsui pritarė nedaugelis JAV vyresniųjų ekonomistų. Tačiau laikui bėgant jo idėjoms imta pritarti plačiau.

1942 m. Keinsas buvo iškeltas į Lordų rūmus. Jis tapo baronu Keynesu iš Tiltono Sasekso grafystėje. Sėdėdamas Lordų rūmuose jis buvo liberalų narys.

Antrojo pasaulinio karo metais Keinsas parašė knygą "Kaip sumokėti už karą". Jis teigė, kad už karo pastangas reikėtų mokėti didesniais mokesčiais. Jam nepatiko deficitinės išlaidos, nes norėjo išvengti infliacijos.

Mirtis

Keynesas mirė nuo širdies smūgio savo atostogų namuose Tiltone, Rytų Sasekse. Širdies problemas dar labiau paaštrino įtampa, kurią sukėlė darbas, susijęs su pokario tarptautinėmis finansinėmis problemomis. Jis mirė netrukus po to, kai pasirūpino Anglijos ir Amerikos paskolos Didžiajai Britanijai garantija. Keinso tėvas Džonas Nevilis Keinsas (John Neville Keynes, 1852-1949) pergyveno savo sūnų trejais metais. Keinso brolis seras Džefris Keinsas (Sir Geoffrey Keynes, 1887-1982) buvo žymus chirurgas, mokslininkas ir bibliofilas. Jo sūnėnai: Ričardas Keinsas (Richard Keynes, gimęs 1919 m.) - fiziologas, Kventinas Keinsas (Quentin Keynes, 1921-2003 m.) - nuotykių ieškotojas ir bibliofilas. Keynesas neturėjo vaikų.

Įtaka Keinso darbams

Šie žmonės darė įtaką Keinsui:

  • Knutas Wicksellas
  • Arthur C. Pigou
  • Alfredas Maršalas
  • Adamas Smithas
  • David Ricardo
  • Denisas Robertsonas
  • Karlas Marksas
  • Tomas Maltusas
  • Michal Kalecki

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Johnas Maynardas Keynesas?


A: John Maynard Keynes buvo britų ekonomistas, vienas iš šiuolaikinės teorinės makroekonomikos tėvų.

K: Kas yra keinsistinė ekonomika?


A: Keinso ekonomika - tai Johno Maynardo Keyneso iškeltos idėjos, padariusios didelę įtaką šiuolaikinei ekonomikos ir politikos teorijai.

K: Kaip jo idėjos paveikė vyriausybių politiką?


A: Jo idėjos turėjo didelę įtaką daugelio vyriausybių mokesčių ir ekonominei politikai.

K: Ką jis siūlė, kad būtų sustabdytas ekonomikos nuosmukių, depresijų ir pakilimų poveikis?


A: Jis siūlė vyriausybėms taikyti mokesčių ir bankininkystės priemones, kad sustabdytų ekonomikos nuosmukių, depresijų ir pakilimų poveikį.

K: Kas yra makroekonomika?


Atsakymas: Makroekonomika - tai ekonomikos sritis, kurioje nagrinėjamos bendros ekonomikos tendencijos, pavyzdžiui, infliacija, nedarbas, BVP augimas ir pan.

K: Kada gimė Johnas Maynardas Keynesas?


A: Johnas Maynardas Keynesas gimė 1883 m. birželio 5 d.

K: Kada jis mirė? A: Jis mirė 1946 m. balandžio 21 d.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3