Ekonomika

Subjektai ir objektai ekonomikoje

Ekonomikos tyrimo subjektai (veikėjai) yra namų ūkiai, verslo įmonės, vyriausybė (valstybė) ir užsienio šalys. Namų ūkiai siūlo savo "gamybos veiksnius" įmonėms. Tai - darbas, žemė, kapitalas (pavyzdžiui, mašinos ir pastatai) ir informacija. Mainais už savo gamybos veiksnius namų ūkiai gauna pajamas, kurias naudoja kitų subjektų prekėms vartoti (pirkti).

Verslo įmonės gamina ir parduoda prekes bei paslaugas ir perka gamybos veiksnius iš namų ūkių ir kitų įmonių.

Valstybinis arba viešasis sektorius apima institucijas ir organizacijas. Valstybė paima dalį verslo įmonių ir namų ūkių pajamų ir naudoja jas viešosioms gėrybėms, pavyzdžiui, gatvėms ar švietimui, apmokėti, kad jos būtų prieinamos visiems. Paskutinis objektas yra užsienio šalys. Tai apima visus namų ūkius, verslo įmones ir valstybės institucijas, kurios nėra įsikūrusios savo šalyje. Jos reikalauja ir tiekia prekes iš užsienio.

Ekonomikos tyrimo objektai (dalykai, į kuriuos veikiama) yra vartojimo prekės, kapitalo prekės ir gamybos veiksniai. Vartojimo prekės skirstomos į "vartojimo prekes" (pavyzdžiui, benzinas ar tualetinis popierius), "paskirties prekes" (pavyzdžiui, namas ar dviratis) ir "paslaugas" (pavyzdžiui, gydytojo ar valytojos darbas). Investicinės prekės - tai prekės, kurios yra būtinos kitoms prekėms gaminti. Jų pavyzdžiai yra pastatai, įranga ir mašinos. Gamybos veiksniai yra darbas, žemė, kapitalas, informacija ir aplinka.

Bendrosios ekonominės taisyklės

• Visi žmonės turi pasirinkti vieną iš galimybių.
• Prekių kaina - tai tai, ką žmogus atiduoda už prekes.
• Kai žmogus ko nors atsisako (pvz., pinigų), kad gautų prekę, jis taip pat atsisako kitų dalykų, kuriuos galėjo gauti vietoj jos. Tai reiškia, kad tikroji daikto kaina yra tai, ko atsisakote, kad jį gautumėte. Tai apima pinigus ir ekonominę naudą ("naudingumą"), kurios negavote, nes nebegalite įsigyti ko nors kito. tai vadinama alternatyviaisiais kaštais.
• Žmonės renkasi vieną iš variantų pagal tai, kokio atlygio ("paskatos") ar blogio ("atgrasymo") jie tikisi iš kiekvieno varianto. Jei padidinsite atlygį už pasirinktą variantą, dažnai jį pasirinks daugiau žmonių.
• Prekyba gali pagerinti visų padėtį.
• Rinkos paprastai yra naudingos ekonominio gyvenimo organizavimui. Laisvojoje rinkoje prekes dalijasi žmonės ir įmonės, priimdamos nedidelius sprendimus. Rinkos "nematoma ranka" (Adamas Smithas) teigia, kad jei kiekvienas stengsis gauti tai, ko nori, visi bus tiek pasiturintys, kiek tik gali būti.
• Kartais kainos nevisiškai parodo sąnaudas ar naudą visuomenei. Pavyzdžiui, oro tarša yra žalinga visuomenei, o švietimas yra naudingas visuomenei. Vyriausybė gali įvesti mokestį (arba imtis kokių nors veiksmų, kad sumažintų pardavimus) prekėms, kurios yra žalingos visuomenei. Ji taip pat gali remti (pavyzdžiui, skirti pinigų) visuomenei naudingus dalykus.
• Gyvenimo lygis šalyje priklauso nuo įgūdžių gaminti paslaugas ir prekes. Produktyvumas - tai pagamintų prekių kiekis, padalytas iš bendro darbo valandų skaičiaus.
• Kai padidėja bendra pinigų pasiūla arba kai padidėja gamybos sąnaudos, kainos kyla. Tai vadinama infliacija.

Istorija

• XVIII a. turto analizė
• Fiziokratija
• Klasikinė ekonomika
• Marksistinė ekonomika
• Austrų ekonomika
• Neoklasikinė ekonomika
• Gerovės ekonomika

Ekonomistų idėjos labai priklauso nuo laikmečio, kuriame jie gyvena. Pavyzdžiui, Karlas Marksas gyveno laikais, kai darbininkų sąlygos buvo labai prastos, o Johnas Maynardas Keynesas gyveno per Didžiąją depresiją 1930-aisiais. Šiandieniniai ekonomistai gali atsigręžti atgal, suprasti, kodėl jie priėmė savo sprendimus, ir stengtis priimti geresnius.

Ekonomikos šakos

Dvi pagrindinės ekonomikos šakos yra mikroekonomika ir makroekonomika.

Makroekonomika - tai ekonomika apskritai. Pavyzdžiui, makroekonomikos specialistai tiria dalykus, dėl kurių šalies turtas didėja, ir dalykus, dėl kurių milijonai žmonių netenka darbo. Mikroekonomika nagrinėja mažesnius ir konkretesnius dalykus, pavyzdžiui, kaip šeimos ir namų ūkiai leidžia pinigus ir kaip veikia įmonės.

Yra daug kitų ekonomikos šakų:

• Elgsenos ekonomika
• Verslo ekonomika
• Konstitucinė ekonomika
• Kultūros ekonomika
• Plėtros ekonomika
• Ekologinė ekonomika
• Ekonominė geografija
• Aplinkos ekonomika
• Energetikos ekonomika
• Finansų ekonomika
• Pramonės ekonomika
• Informacijos ekonomika
• Tarptautinė ekonomika
• Darbo ekonomika
• Valdymo ekonomika
• Matematinė ekonomika arba ekonometrija
• Išteklių ekonomika
• Miestų ekonomika
• Viešoji ekonomika
• aprašomoji, teorinė ir politinė ekonomika.
• pinigų ekonomika

Garsūs ekonomistai

Žymiausi istorijos ekonomistai:

• Adamas Smithas (jo darbai: "Tautų turtas" ir "Moralinių jausmų teorija". Pirmasis įvedė "nematomos rankos" sąvoką).
• Thomas Malthus (knygos "Esė apie gyventojų skaičiaus principą" autorius. Gyventojų skaičiaus teorijos sukūrimas ).
• Davidas Ricardo (pirmasis pristatė lyginamojo pranašumo teoriją).
• Karlas Marksas (jo darbai: "Kapitalas" ir "Komunizmo manifestas"; garsioji kapitalizmo kritika).
• Johnas Maynardas Keynesas (Keinso ekonomikos mokyklos įkūrėjas).
• Miltonas Friedmanas (monetarizmo šalininkas, jo darbai: "Kapitalizmas ir laisvė").

Žymūs XIX ir XX a. ekonomistai: Friedrichas Augustas von Hayekas, Wassily Leontiefas, Carlas Mengeris ir Léonas Walras.

Susiję puslapiai

• Politinė ekonomika
• Konstitucinė ekonomika