Elgsenos ekonomika
Elgsenos ekonomika - tai mažesnė ekonomikos dalis, kurioje derinama tai, ką žinome apie psichologiją, su tuo, ką žinome apie ekonomiką. Paprastai ekonomikoje neatsižvelgiama į tai, kaip žmonės iš tikrųjų mąsto, o supaprastinamas sprendimų priėmimas, kad ekonominius modelius būtų lengviau suprasti. Tačiau tai nėra išsamus pasaulio ir ekonomikos veikimo paveikslas. Paprastai ekonomistai daro prielaidą, kad žmonės yra racionalūs, t. y. jie priima tinkamus sprendimus tinkamu metu, naudodamiesi visa informacija. Realiame gyvenime žmonės taip nesielgia. Jie susiduria su savikontrolės problemomis, laiko problemomis ir priima skirtingus sprendimus, priklausomai nuo to, kaip jiems pateikiami sprendimai. Elgsenos ekonomistai nagrinėja pasaulyje egzistuojančias problemas ir apribojimus, kurie atsiranda, kai tikri žmonės susiduria su sprendimais.
Istorija
Elgsenos ekonomikos studijos iš tikrųjų pradėjo vystytis XX a. viduryje ir pabaigoje. Psichologai Amosas Tverskis (Amos Tversky) ir Danielis Kahnemanas (Daniel Kahneman) parašė straipsnį "Perspektyvinė teorija" (Prospect Theory), kuriame kalbėjo apie tai, kad priimant sprendimą žmogui ne mažiau svarbu tai, kaip jam pateikiamas pasirinkimas, nei pats pasirinkimas. Vėliau Heršas Šefrinas (Hersh Shefrin) ir Ričardas Taileris (Richard Thaler) sukūrė taupymo modelį, kuris paaiškina, kaip žmonės nesupranta, kiek reikia taupyti ir kiek išleisti, kad išliktų pastovus lygis. Žmonės mieliau išleidžia daugiau dabar, nes žmonės teikia pirmenybę pasitenkinimui artimoje ateityje. Iki 1994 m. Harvardo universitetas pasamdė profesorių, kad šis dėstytų elgsenos ekonomiką kaip atskirą dalyką. Dabar elgsenos ekonomika padeda paaiškinti daugelį sudėtingų dalykų, kuriuos daro žmonės. Tyrimai turi daugybę pritaikymo būdų, pavyzdžiui, kaip efektyviau vykdyti viešąją politiką arba kaip taikyti rinkodaros ir reklamos srityje. Be to, nuo elgsenos ekonomikos atsišakoja ir kitos tyrimų sritys, pavyzdžiui, elgsenos finansai, kurie nagrinėja, kaip žmonės investuoja.
Temos
Elgsenos ekonomika galima paaiškinti daugybę įvairių žmogaus veiksmų. Kai kurios šios srities temos yra šios:
Nenoras patirti nuostolių / perspektyvų teorija: Žmones labiau nuliūdina nuostoliai, nei džiugina tokio pat dydžio pelnas. Tai svarbu, kaip žmonės galvoja apie riziką. Su tuo susijęs dispozicijos efektas, kuris glaudžiai susijęs su elgsenos finansais. Dispozicijos efektas - tai investuotojų polinkis per ilgai laikyti nuostolingas akcijas ir per greitai parduoti laimėjusias. Ši sąvoka susijusi su nuostolių vengimu, nes investuotojai atidėlioja nuostolių pavertimą realybe. Taip pat susijusi elgsenos ekonomikos sąvoka "status quo šališkumas". Ji paaiškina, kad, priešingai nei tikėtųsi ekonomistai, žmonėms dabartinė būsena patinka labiau nei bet kokia kita, jų nuomone, kitokia būsena.
Mentalinė apskaita: Žmonės turi atskiras psichines sąskaitas, kai kalbama apie išlaidas ir taupymą. Kiekviena psichinė sąskaita yra susijusi su skirtingu pasirengimo išlaidauti laipsniu, o žmonės priskiria veiklas psichinėms sąskaitoms.
Įtvirtinimas ir (arba) status quo šališkumas: kai žmonėms automatiškai suteikiama galimybė rinktis, jie linkę pasilikti prie to pasirinkimo, nesvarbu, ar šis pasirinkimas jiems būtų geriausias, ar ne.
Neribotas savanaudiškumas: Žmonės dažniausiai vadovaujasi savanaudiškais interesais ir elgiasi taip, kad pasiektų geriausią sau rezultatą.
Neribota valia: asmenims trūksta savikontrolės. Net ir žinodami, kas jiems naudingiausia, jie linkę elgtis kitaip. Žmonės taip pat šiek tiek suvokia savo ribotą valią.
Programos
Dabar, kai elgsenos ekonomika tampa vis populiaresnė, o šią temą tyrinėja vis daugiau socialinių mokslų atstovų, vis dažniau pasitaiko idėjų taikymo būdų. Jei tam tikru būdu suformulavus pasirinkimą, kas nors bus paskatintas priimti geresnį sprendimą, tie, kurie yra atsakingi už pasirinkimo galimybių kūrimą, gali tuo pasinaudoti, kad pasiektų geresnį rezultatą. Tokie rezultatai gali būti įvairūs - nuo fizinio aktyvumo didinimo iki nutukimo mažinimo ir mitybos įpročių keitimo, energijos vartojimo mažinimo ar vyriausybės politikos keitimo. Ateityje tikimasi, kad dėl nedidelių pokyčių visuomenė gaus didelės naudos. Danijoje Danijos vyriausybė taiko įtvirtinimo koncepciją, kad padidintų vairuotojų, kurie yra organų donorai, skaičių. Jungtinėse Amerikos Valstijose Baltieji rūmai pasamdė elgsenos ekonomistą Kasą Sunšteiną (Cass Sunstein), kad šis padėtų politikos formuotojams. Richardas Thaleris taip pat dirba JAV ministrų kabinete naujoje Elgsenos įžvalgų grupėje. JAV, kaip ir Didžioji Britanija, apsvarstė idėją, kad numatytosios pasirinkimo galimybės padėtų padidinti pensijų santaupas.
Problemos
Vienas didžiausių ekonomistų argumentų prieš elgsenos ekonomiką yra tas, kad dauguma jos tyrimų atliekami remiantis nedidelės apimties tyrimų duomenimis, o ne realaus pasaulio šaltiniais. Be to, daugelis elgsenos ekonomikos tyrėjų savo tyrimuose pasitelkia kolegijų studentus. Kolegijų studentai turi mažiau patirties nei įprasti asmenys. Kadangi ši populiacija prastai atspindi vidutinį žmogų, duomenys gali rodyti kitokius rezultatus, nei turėtų.
Kai kurie psichologai teigia, kad nors elgsenos ekonomika yra žingsnis teisinga linkme aiškinant, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip jie elgiasi, ji vis dar labai atsilieka nuo mokslinių tyrimų. Jie mano, kad ji tik pakeitė tradicinę neoklasikinę ekonomikos teoriją, nors reikia giliau pažvelgti į tai, kas iš tikrųjų vyksta labiau psichologiniu ir intelektiniu lygmeniu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra elgsenos ekonomika?
A: Elgsenos ekonomika - tai ekonomikos dalis, kurioje psichologija derinama su ekonomika, siekiant geriau suprasti, kaip žmonės priima sprendimus.
K: Kodėl ekonomikoje paprastai neatsižvelgiama į tai, kaip žmonės iš tikrųjų mąsto?
A: Ekonomikoje paprastai neatsižvelgiama į tai, kaip žmonės iš tikrųjų mąsto, nes supaprastinamas sprendimų priėmimas, kad ekonominius modelius būtų lengviau suprasti.
Klausimas: Ką ekonomistai daro apie žmones, kalbėdami apie sprendimų priėmimą?
A: Ekonomistai daro prielaidą, kad žmonės yra racionalūs, t. y. jie priima tinkamus sprendimus tinkamu metu, naudodamiesi visa informacija.
Klausimas: Kaip žmonės elgiasi realiame gyvenime, kuris skiriasi nuo ekonomistų daromų prielaidų?
A: Realiame gyvenime žmonės gali turėti savikontrolės problemų, problemų dėl laiko ir priimti skirtingus sprendimus, priklausomai nuo to, kaip jiems pateikiami sprendimai.
K: Į ką orientuojasi elgsenos ekonomistai?
A: Elgsenos ekonomistai daugiausia dėmesio skiria problemoms ir apribojimams, kurie atsiranda, kai tikri žmonės susiduria su sprendimais.
K: Kaip elgsenos ekonomika gali padėti suprasti pasaulį?
A: Elgsenos ekonomika gali padėti suprasti pasaulį, nes atsižvelgia į tai, kaip tikri žmonės mąsto ir priima sprendimus, užuot darę prielaidą, kad visi yra tobulai racionalūs.
K: Koks yra pagrindinis skirtumas tarp tradicinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos?
A: Pagrindinis tradicinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos skirtumas yra tas, kad tradicinė ekonomika daro prielaidą, jog žmonės yra racionalūs, o elgsenos ekonomika atsižvelgia į tai, kaip tikri žmonės iš tikrųjų priima sprendimus.
