Psichologija

Psichologija - tai mokslas apie protą, jo mąstymą, jausmus ir elgesį. Tai akademinė disciplina, apimanti mokslinius psichikos gebėjimų, funkcijų ir elgesio tyrimus.

Psichologija daugiausia nagrinėja žmones, bet kartais ir nežmogiškus gyvūnus. Kadangi psichologiją gali būti sunku tirti kaip visumą, psichologai dažnai vienu metu nagrinėja tik nedideles jos dalis. Psichologija turi daug bendro su daugeliu kitų sričių ir su daugeliu jų persidengia. Kai kurios iš šių sričių yra medicina, etologija, kompiuterių mokslas ir lingvistika.

Šioje srityje profesionalus specialistas arba tyrėjas vadinamas psichologu ir yra socialinis, elgesio arba kognityvinės srities mokslininkas. Psichologai stengiasi suprasti psichikos funkcijų vaidmenį individualiam ir socialiniam elgesiui. Jie taip pat tiria fiziologinius ir neurobiologinius procesus, kuriais grindžiamos kognityvinės funkcijos ir elgesys.

Šakos

Psichologija buvo suskirstyta į smulkesnes dalis, vadinamas šakomis. Tai psichologijos dalykai, kuriais bandoma atsakyti į tam tikrą grupę klausimų apie tai, kaip žmonės mąsto. Kai kurios dažnai studijuojamos psichologijos šakos yra šios:

Nenormalioji psichologija bando išsiaiškinti, kuo skiriasi sveiki ir psichikos liga sergantys žmonės.
Klinikinės psichologijos tikslas - rasti geriausią būdą, kaip padėti žmonėms pasveikti nuo psichikos ligų.
Kognityvinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės mąsto, vartoja kalbą, atsimena ir pamiršta bei sprendžia problemas.
Tarpkultūrinė psichologija nagrinėja skirtingus gyvenimo būdus ir skirtingus požiūrius į pasaulį.
Vystymosi psichologija domisi, kaip žmonės vystosi ir keičiasi per savo gyvenimą. Ji apima tai, kas anksčiau buvo vadinama "vaikų psichologija".
Pedagoginė arba mokyklinė psichologija tikrina ir padeda mokiniams mokytis ir susirasti draugų.
Evoliucinėpsichologija tiria, kaip evoliucija galėjo nulemti žmonių mąstymą ir elgesį.
Neuropsichologija nagrinėja smegenis ir tai, kaip jos veikia, kad žmonės yra tokie, kokie yra.
Motyvacija: pagrindinės veiksmų priežastys
Suvokimo psichologija klausia, kaip žmonės suvokia tai, ką jie mato ir girdi, ir kaip jie naudojasi šia informacija, kad galėtų judėti.
Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonių grupės dirba kartu ir kaip kuriamos bei veikia visuomenės.

Metodai

Moksliniai metodai

Psichologija yra mokslo rūšis, todėl psichologai, atliekantys mokslinius tyrimus, taiko daugelį tų pačių metodų, kuriuos naudoja kitų gamtos ir socialinių mokslų tyrėjai.

Psichologai kuria teorijas, norėdami paaiškinti pastebėtą elgesį ar elgesio modelį. Remdamiesi savo teorija, jie pateikia tam tikras prognozes. Tada jie atlieka eksperimentą arba renka kitokią informaciją, kuri parodo, ar jų prognozės buvo teisingos, ar klaidingos.

Kai kurių rūšių eksperimentų negalima atlikti su žmonėmis, nes procesas būtų per ilgas, brangus, pavojingas, nesąžiningas ar kitaip neetiškas. Yra ir kitų būdų, kaip psichologai moksliškai tiria protą ir elgesį bei tikrina savo teorijas. Psichologai gali laukti, kol tam tikri įvykiai įvyks savaime; jie gali stebėti dėsningumus tarp egzistuojančių žmonių grupių natūralioje aplinkoje; arba jie gali atlikti eksperimentus su gyvūnais (kuriuos tirti gali būti paprasčiau ir etiškiau).

Psichologija turi ir kitų bendrų bruožų su gamtos mokslais. Pavyzdžiui, gali būti įmanoma įrodyti, kad gera psichologinė teorija yra klaidinga. Kaip ir bet kuriame gamtos moksle, grupė psichologų niekada negali būti visiškai tikri, kad jų teorija yra teisinga. Jei galima įrodyti, kad teorija klaidinga, bet eksperimentai neįrodo, kad ji klaidinga, tuomet labiau tikėtina, kad teorija yra teisinga. Tai vadinama falsifikavimo galimybe.

Psichologai savo kasdieniame darbe naudoja daugybę priemonių. Psichologai naudoja apklausas, kad paklaustų žmonių, kaip jie jaučiasi ir ką galvoja. Jie gali naudoti specialius prietaisus, kad pažvelgtų į smegenis ir pamatytų, ką jos veikia. Psichologai naudoja kompiuterius duomenims rinkti, nes matuoja, kaip žmonės elgiasi reaguodami į paveikslėlius, žodžius, simbolius ar kitus dirgiklius. Psichologai taip pat naudoja statistiką, kad galėtų analizuoti eksperimentų metu gautus duomenis.

Simbolinis ir subjektyvus požiūriai

Ne visa psichologija yra mokslinė psichologija. Psichodinaminėje psichologijoje ir giluminėje psichologijoje atliekami tokie dalykai kaip žmonių sapnų aiškinimas siekiant suprasti pasąmonę, kaip ir senesniuose psichologijos metoduose, kuriuos pradėjo taikyti Carlas Jungas, kuriam ypač rūpėjo rasti metodus, kaip nustatyti, kokia yra žmonių asmenybė.

Humanistinė ir egzistencinė psichologija taip pat mano, kad svarbiau suprasti asmeninę prasmę, o ne ieškoti psichinių procesų ir elgesio priežasčių ir pasekmių.

Psichologai

Psichologai - tai psichologijos srityje dirbantys žmonės. Psichologas gali dirbti fundamentinių arba taikomųjų tyrimų srityje. Fundamentalieji tyrimai - tai žmonių ar gyvūnų tyrimas, siekiant daugiau apie juos sužinoti. Taikomieji tyrimai - tai fundamentinių tyrimų metu gautų žinių panaudojimas sprendžiant realias problemas. Jei psichologas turi klinikinio psichologo kvalifikaciją, jis gali būti ne tik tyrėjas, bet ir terapeutas ar konsultantas.

Norėdamas tapti psichologu, žmogus pirmiausia turi įgyti pagrindinį išsilavinimą universitete, o paskui studijuoti aukštojoje mokykloje. Magistro laipsnis, t. y. MSc (mokslų magistras) arba MA (menų magistras), leidžia dirbti, pavyzdžiui, mokyklos psichologu. Daktaro laipsniui įgyti reikia daugiau laiko, nes reikia atlikti tyrimus ir parašyti išsamią ataskaitą, vadinamą disertacija arba disertacija. Daktaro laipsnį įgijęs absolventas po savo vardo naudoja inicialus PhD arba DPhil (Doctor of Philosophy). Kai kurie klinikiniai psichologai įgyja psichologijos daktaro laipsnį ir po savo vardo naudoja inicialus PsyD. Amerikos psichologų asociacija teigia, kad norint vadintis "psichologu", reikia turėti daktaro laipsnį (arba PsyD) ir galiojančią JAV valstijos licenciją).

Žodžiai psichologas ir psichiatras gali būti painiojami. Psichiatras yra baigęs medicinos mokyklą ir naudoja inicialus MD arba jo atitikmenį (pvz., MB ChB Londono universitete). Psichiatras arba gydytojas gali dirbti kartu su psichologu: jie gali skirti vaistus ir tikrinti jų poveikį.

Susiję puslapiai

Psichiatrija
Neurologija
Parapsichologija
Neurologija

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra psichologija?

Atsakymas: Psichologija - tai mokslas apie žmonių ir gyvūnų protą, įskaitant mintis, jausmus ir elgesį. Ja siekiama paaiškinti, kaip veikia protas ir kaip mūsų veiksmai susiję su mūsų mąstymu.

K: Koks yra psichologinių tyrimų tikslas?

A: Psichologijos tyrimų tikslas - suprasti, kaip veikia protas ir kaip mūsų veiksmai susiję su mūsų mąstymu. Siekiant geriau suprasti elgesį, tyrimai dažnai atliekami ir su žmonėmis, ir su gyvūnais.

K: Kaip psichologija yra struktūruota?

A.: Psichologija yra suskirstyta į šakas, apimančias daugybę temų. Ji taip pat dalijasi idėjomis ir sutampa su kitais mokslais - anatomija, biologija, neuromokslais ir fiziologija.

K: Kas yra psichologas?

A: Psichologas - tai specialistas, dirbantis psichologijos srityje, siekiantis suprasti, kaip veikia protas, kad galėtų padėti žmonėms ir gyvūnams. Kad taptų profesionalu, jie daug metų mokosi aukštosiose mokyklose.

K: Ką studijuoja psichologas?

A: Psichologas tiria, kaip protas veikia pats savaime ir su kitais žmonėmis. Jie taip pat stebi, kaip protas veikia kūną, ir dirba su socialiniais, elgsenos ir kognityviniais mokslais.

K: Kodėl psichologiniuose tyrimuose naudojami gyvūnai?

A: Gyvūnai naudojami psichologiniuose tyrimuose, kad būtų galima geriau suprasti žmonių ir gyvūnų elgesį ir proto veikimą. To pavyzdžiai - klasikinis sąlygojimas ir operantinis sąlygojimas.

K: Koks yra pagrindinis psichologijos tikslas?

A: Pagrindinis psichologijos tikslas - suprasti, kaip veikia protas ir kaip mūsų veiksmai susiję su mūsų mąstymu. Taip pat siekiama paaiškinti žmonių ir gyvūnų elgesį.