Elgesys: apibrėžimas, biologiniai mechanizmai, mokymasis ir socialinė elgsena
Sužinokite, kas yra elgesys: apibrėžimai, nervų ir hormonų mechanizmai, mokymasis bei socialinė elgsena — aiškiai, moksliškai ir suprantamai.
Elgesys – tai, ką daro gyvūnas arba kaip jis elgiasi. Elgesys gali būti sąmoningas arba nesąmoningas, paveldėtas arba išmoktas. Terminas taip pat vartojamas apibūdinti sistemų ir mašinų veiksmams, sąveikaujant su aplinka. Nors žodis vartojamas plačiai, jo reikšmė kartais nėra visiškai tiksli ir priklauso nuo konteksto.
Elgesio samprata eksperimentuose
Eksperimentuose elgesys dažniausiai apibrėžiamas kaip stebima reakcija, kuri atsiranda, kai organizmas gauna tam tikrą dirgiklį. Tokiuose tyrimuose matuojami elgesio parametrų rodikliai: reagavimo laikas, elgesio dažnis, trukmė ir intensyvumas. Kai kurie organizmai yra sudėtingesni ir gali geriau suvokti aplinką bei atlikti sudėtingesnes elgesio sekas. Jei jų elgesys yra sąmoningas, tai reiškia, kad jie turi tam tikrą supratimą apie savo veiksmus; jei ne, elgesys laikomas nesąmoningu.
Biologiniai mechanizmai
Elgesys glaudžiai susijęs su nervų sistema ir endokrinine sistema. Nervų sistema priima informaciją iš jutimų, apdoroja ją ir siunčia motorinius signalus, kurie sukelia veiksmus. Šį procesą vykdo neuronai, sinapsės ir įvairūs neuromediatoriai (pvz., dopaminas, seratoninas). Hormonų sistema veikia lėčiau, bet daro įtaką elgesio tikimybei ir reguliuoja ilgalaikes būsenas – pavyzdžiui, reprodukcines elgsenas, streso reakcijas ar socialinį prisirišimą. Paprastas pavyzdys – pokyčiai nuo vaiko iki suaugusiojo, kai daugelio hormonų lygiai keičia augimą ir elgesį.
Kai kuriems elgesio tipams būdingi instinktyvūs mechanizmai: refleksai (pvz., greitas atitraukimas nuo karšto daikto), bei fiksuotos elgesio sekos (fixed action patterns), kurios aktyvuojamos tam tikrų stimulų. Pateiktas pavyzdys: Žmonės, netyčia palietę karštą daiktą, nesusimąstydami patraukia ranką atgal – tai refleksas, kurį lemia paveldėti nervų sistemos mechanizmai ir refleksai, skirti vengti skausmo.
Mokymasis ir atmintis
Mokymasis keičia elgesį per patirtį. Sudėtingesni organizmai geba mokytis kompleksiškiau, tačiau ir paprastesni turi pripratimą (habituaciją) – tai paprasta formų, kai reakcija į pasikartojantį, nekenksmingą dirgiklį silpnėja. Kita mokymosi rūšis yra klasikinė kondicionacija (susieti neutralų dirgiklį su reikšmingu), operantinė kondicionacija (elgesio stiprinimas ar slopinimas pasekmių pagrindu), imprintingas ir stebimas mokymasis.
Mokymasis remiasi smegenų struktūrų pokyčiais – sinapsių stiprinimu ar silpninimu, naujų neuroninių jungčių formavimusi ir atminties kaupimu. Šių procesų pavyzdžiai apima įgūdžių įgijimą, navigaciją, socialinių taisyklių įsisavinimą ir baimės kondicionavimą.
Socialinė elgsena ir žmogaus normos
Elgesys dažnai reiškiasi socialiniuose kontekstuose: komunikacijoje, partnerystėje, bendradarbiavime, konkurencijoje ir agresijoje. Socialinė elgsena lemia grupių struktūras, hierarchijas, altruizmą, tėvystę ir elgesio normas. Gyvūnų pavyzdžiai – migraciniai judėjimai, kolektyvinis maisto ieškojimas, teritorijų gynimas.
Vaikai mokomi, kas yra geras elgesys, o kas – blogas. Geras elgesys paprastai reiškia mandagumą, rūpestingumą ir pažeidžiamumų supratimą – tai tokie veiksmai, kurių visuomenė tikisi iš savo narių. Socializacija ir kultūra formuoja, kokios elgesio formos yra priimtinos, o kokios ne. Be to, žmonių elgesį veikia ir moralinės bei teisės normos, institucijos bei socialinės sankcijos.
Matavimo ir tyrimo metodai
Elgesio tyrimuose taikomos įvairios metodikos: natūralūs stebėjimai, laboratoriniai eksperimentai, etologinės studijos, elgesio testai (pvz., labirintai, kondicionavimo protokolai) ir neurobiologiniai matavimai (EEG, fMRI). Svarbūs rodikliai – elgesio dažnis, trukmė, amplitudė, reagavimo laikas, kontekstinė sąveika. Tyrėjai taip pat analizuoja genetinius ir hormoninius veiksnius, kurie lemia tam tikrų elgesio modelių atsiradimą.
Evoliucinis ir funkcinis požiūris
Iš evoliucinės perspektyvos elgesys yra adaptacija: elgesio rūšys, kurios didina išgyvenimo ir dauginimosi sėkmę, linkusios išlikti. Pavyzdžiai – migracija, gynybinės reakcijos, poravimosi elgesys, tėvų priežiūra. Tyrinėjant elgesį, mokslininkai dažnai siekia suprasti jo funkciją – kodėl tam tikri veiksmai atsirado ir kokią naudą jie davė organizmams per evoliuciją.
Apibendrinimas
Elgesys yra tarpdisciplininė sąvoka, apimanti biologinius mechanizmus, mokymąsi, socialinius kontekstus ir evoliucines funkcijas. Ją galima tirti nuo paprastų refleksų iki sudėtingų socialinių ir kultūrinių modelių. Be to, terminas pritaikomas ir nebiologinėms sistemoms – sistemoms ar mašinoms, kurios reaguoja į aplinką ir keičia savo veiksmus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra elgesys?
A: Elgsena - tai, ką daro gyvūnas arba kaip jis elgiasi. Jis gali būti sąmoningas arba nesąmoningas, paveldėtas arba išmoktas. Ji taip pat gali reikšti sistemas ir mašinas, kurios sąveikauja su aplinka.
K: Kaip elgsena tiriama eksperimentais?
A: Eksperimentuose elgesys yra stebima reakcija, atsirandanti organizmui gavus dirgiklį.
K: Ar elgesys susijęs su nervų sistema?
A: Taip, elgesys yra susijęs su nervų sistema ir endokrinine sistema. Nervų sistema reaguoja ir pastebi, kas vyksta, o hormonų sistema padaro tam tikrą elgesį labiau arba mažiau tikėtiną.
K: Ar mokymasis susijęs su elgesiu?
Atsakymas: Taip, net paprastiems gyvūnams būdingas pripratimas, kuris yra primityvi mokymosi rūšis. Sudėtingesni organizmai gali mokytis geriau nei paprastesni, o tai reiškia, kad jie keičia savo elgesį, nes prisimena, kad jau anksčiau buvo patekę į tokią situaciją, ir žino, kaip reaguoti.
Klausimas: Kaip žmonės vartoja žodį "elgesys"?
A: Žmonės dažnai vartoja žodį "elgesys", norėdami pasakyti, kaip žmonės bendrauja (elgiasi) vieni su kitais. Vaikai mokomi, kas yra geras elgesys, o kas blogas elgesys - geras elgesys yra mandagus ir rūpestingas kitų atžvilgiu, o blogas - trukdantis, neatsižvelgiantis į kitų žmonių jausmus, poreikius ir pan.
Klausimas: Ką reiškia geras elgesys?
A: Geras elgesys reiškia mandagų ir rūpestingą elgesį su kitais žmonėmis - elgesį, kurio visuomenė tikisi iš savo narių.
Ieškoti