Endokrininė sistema

Endokrininei sistemai priklauso tie kūno organai, kurie gamina hormonus. Ji padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi, audinių funkciją, taip pat lemia nuotaiką. Medicinos sritis, nagrinėjanti endokrininių liaukų sutrikimus, yra endokrinologija.

Fiziologijoje endokrininė sistema - tai liaukų sistema, kurių kiekviena išskiria tam tikros rūšies hormonus tiesiai į kraują ir taip reguliuoja organizmo veiklą.

Endokrininė sistema skiriasi nuo egzokrininės sistemos, kuri chemines medžiagas išskiria naudodama latakus. Endokrininė sistema, kaip ir nervų sistema, yra informacijos signalų sistema, tačiau jos poveikis ir mechanizmas skiriasi.

Endokrininės sistemos poveikis prasideda lėtai, o jo reakcija yra ilgalaikė. Nervų sistema informaciją siunčia greitai, o atsakas paprastai būna trumpalaikis. Hormonai yra sudėtingos cheminės medžiagos, iš endokrininių audinių išsiskiriančios į kraują, iš kur jos keliauja į tikslinius audinius ir sukelia atsaką.

Endokrininės liaukos paprastai pasižymi tuo, kad neturi latakų, yra gerai aprūpinamos krauju ir paprastai ląstelėse turi vakuolių arba granulių, kuriose kaupiami hormonai.

Pagrindinės endokrininės liaukos. (Vyriškosios - kairėje, moteriškosios - dešinėje) 1. Epifizės liauka 2. Hipofizė 3. Skydliaukė 4. Užkrūčio liauka 5. Antinksčiai 6. Kasa 7. Kiaušidės 8. Sėklidės

Endokrininės liaukos ir jų išskiriami hormonai

Centrinė nervų sistema

Hipotaliamas gamina

Tirotropiną atpalaiduojantis hormonas (TRH) Parvoceliniai neurosekreciniai neuronai
Gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas (GnRH) Preoptinės srities neuroendokino ląstelės
Augimo hormoną atpalaiduojantis hormonas (GHRH) Arcuate branduolio neuroendokrininiai neuronai
Kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas (CRH) Parvoceliniai neurosekreciniai neuronai
Vazopresinas Parvoceliuliniai neurosekreciniai neuronai
Somatostatinas (SS; taip pat GHIH, augimo hormoną slopinantis hormonas) Periventrikulinio branduolio neuroendokrininės ląstelės
Prolaktiną slopinantis hormonas arba PIH arba dopaminas (DA) Dopamino neuronai iš arkinio branduolio
Prolaktiną atpalaiduojantis hormonas

Epifizės kūnas gamina

Melatoninas (daugiausia) Epifiziocitai

Hipofizė (hipofizė) gamina

Priekinė hipofizės skiltis (adenohipofizė)

Augimo hormonas (GH) Somatotropai
Prolaktinas (PRL) Laktotropai
Adrenokortikotropinis hormonas (AKTH, kortikotropinas) Kortikotropai
Lipotropinas Kortikotropai
Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH, tirotropinas)
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) Gonadotropai
Liuteinizuojantis hormonas (LH) Gonadotropai

Užpakalinė hipofizės skiltis (neurohipofizė)

Oksitocinas Magnoceliulinės neurosekrecinės ląstelės
Vazopresinas (AVP; taip pat ADH, antidiurezinis hormonas) Magnoceliulinės neurosekrecinės ląstelės

Tarpinė hipofizės skiltis (pars intermedia)

Melanocitus stimuliuojantis hormonas (MSH) Melanotrofas

Skydliaukė

Skydliaukė gamina

Trijodtironinas (T3), stipri skydliaukės hormono forma Skydliaukės epitelio ląstelė
Tiroksinas (T4), dar žinomas kaip tetrajodtironinas: tai mažiau aktyvi skydliaukės hormono forma (daugiausia) Skydliaukės epitelio ląstelės
Kalcitoninas Parafolikuliarinės ląstelės

Paratiroidinė liauka

Paratiroidinis hormonas PTH didina kalcio kiekį kraujyje.

Raumenys

Dryžuotieji raumenys gamina

Trombopoetinas Miocitai

Virškinimo sistema

Skrandis gamina

Gastrinas (daugiausia) G ląstelės
Grelino P/D1 ląstelės
Neuropeptidas Y (NPY)
Sekretinas S ląstelės
Somatostatino D ląstelės
Histamino ECL ląstelės
Endotelino X ląstelės

Dvylikapirštė žarna gamina

Cholecistokinino I ląstelės

Kepenys gamina

Į insuliną panašus augimo faktorius (IGF) (daugiausia) Hepatocitai
Angiotenzinogenas Hepatocitai
Trombopoetinas Hepatocitai

Kasa gamina

Insulinas (daugiausia) β Salelės ląstelės
Gliukagonas (taip pat daugiausia) α Salelės ląstelės
Somatostatinas δ Salelės ląstelės
Kasos polipeptidas PP ląstelės

Inkstai

Inkstai gamina

Reninas (daugiausia) Juxtaglomerulinės ląstelės
Eritropoetinas (EPO) Ekstraglomerulinės mezangialinės ląstelės
Kalcitriolis (aktyvioji vitamino D forma₃)
Trombopoetinas

Antinksčiai

Antinksčiai

Antinksčių žievė gamina

Gliukokortikoidai (daugiausia kortizolis) Zona fasciculata ir Zona reticularis ląstelės
Mineralokortikoidai (daugiausia aldosteronas) Zona glomerulosa ląstelės
Androgenai (įskaitant DHEA ir testosteroną) Zona fasciculata ir Zona reticularis ląstelės

Antinksčių medulos gamina

Adrenalinas (epinefrinas) (daugiausia) Chromafininės ląstelės
Noradrenalinas (noradrenalinas) Chromafininės ląstelės
Dopaminas Chromafinų ląstelės
Enkefalinas Chromafininės ląstelės

Reprodukcinė sistema

Vyras

Sėklidės

Androgenai (daugiausia testosteronas) Leydigo ląstelės
Estradiolis Sertoli ląstelės
Inhibinas Sertoli ląstelės

Moteris

Rujos ciklas

Kiaušidės folikulas / geltonasis kūnas

Progesteronas Granulozės ląstelės, Theca ląstelės
Androstendionas Theca ląstelės
Estrogenai (daugiausia estradiolis) Granulozės ląstelės
Inhibinas Granulozės ląstelės

Placenta (kai moteris yra nėščia)

Progesteronas (daugiausia)
Estrogenai (daugiausia estriolis) (taip pat daugiausia)
Žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG) Sintitiotrofoblastas
Žmogaus placentos laktogenas (HPL) Sintitiotrofoblastas
Inhibinas Vaisiaus trofoblastai

gimda (kai moteris yra nėščia)

Prolaktinas (PRL) Decidualinės ląstelės
Relaksinas Decidualinės ląstelės

Kalcio reguliavimas

Parathormonas gamina

Paratiroidinis hormonas (PTH) Parathormono pagrindinė ląstelė

Oda gamina

Vitaminas D₃ (kalciferolis)

Įvairūs

Širdis gamina

Prieširdžių natriuretinis peptidas (ANP) Širdies miocitai
Smegenų natriuretinis peptidas (BNP) Širdies miocitai
Adenozinas Širdies miocitai

Riebalinis audinys

Leptinas (daugiausia) Adipocitai
Estrogenai (daugiausia estronas) Adipocitai

Kaulų čiulpai gamina

Trombopoetinas

Galvos ir kaklo endokrininės liaukos ir jų hormonai

Susiję puslapiai

Hormonai
Nervų sistema

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra endokrininė sistema?

A: Endokrininė sistema - tai organizmo liaukų sistema, gaminanti hormonus, kurie išsiskiria į kraują ir reguliuoja įvairias funkcijas, pavyzdžiui, medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi, audinių funkciją ir nuotaiką.

K: Kokia medicinos sritis užsiima endokrininių liaukų veiklos sutrikimais?

A: Endokrinologija - tai medicinos sritis, kurioje nagrinėjami endokrininių liaukų sutrikimai.

K: Kuo endokrininė sistema skiriasi nuo egzokrininės sistemos?

A: Endokrininė sistema išskiria chemines medžiagas tiesiai į kraują, o egzokrininė sistema išskiria jas kanalais.

K: Kaip skiriasi nervų ir endokrininės sistemų reakcijos?

A: Nervų sistemos reakcijos yra greitos, bet trumpalaikės, o endokrininės sistemos reakcijos prasideda lėtai, bet yra ilgalaikės.

K: Kas atsitinka, kai hormonai patenka į kraują?

A: Kai hormonai patenka į kraują, jie keliauja į audinius ir sukelia atsaką.

K: Kokių bendrų bruožų turi dauguma endokrininių liaukų?

A: Dauguma endokrininių liaukų neturi latakų, yra gerai aprūpinamos krauju ir paprastai jų ląstelėse yra vakuolių arba granulių hormonams saugoti.