Liuteinizuojantis hormonas (LH) — kas tai, funkcija ir poveikis organizmui

Sužinokite viską apie liuteinizuojantį hormoną (LH): jo funkciją, ovuliacijos ir testosterono reguliavimą, poveikį organizmui ir diagnostikos reikšmę.

Liuteinizuojantis hormonas (LH, lutropinas arba liutrofinas) yra lytinis hormonas, kurį gamina priekinės hipofizės dalies gonadotrofinės ląstelės.

Moterų organizme LH antplūdis sukelia ovuliaciją ir geltonojo kūnelio vystymąsi (laikina endokrininė žinduolių patelių struktūra, skatinanti santykinai didelį progesterono kiekį). Patinų organizme LH taip pat vadinamas intersticinių ląstelių stimuliuojančiu hormonu (ICSH), jis skatina Leydigo ląstelių testosterono gamybą. Jis veikia sinergiškai su folikulus stimuliuojančiu hormonu (FSH).

Veikimo mechanizmas ir reguliacija

LH gamybą hipofizėje skatina hipotalaminis hormonas gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas (GnRH), išsiskiriantis impulsais. Hormonų grįžtamasis ryšys – estrogenų, progesterono ir testosterono – slopina arba skatina LH sekreciją: aukštas estrogenų kiekis trumpalaikėje fazėje gali sukelti staigų LH antplūdį, o ilgalaikis estrogenų ar testosterono poveikis slopina jo išsiskyrimą.

Moterims: ką lemia LH?

Vidurio ciklo LH antplūdis yra pagrindinis ovuliacijos signalas: jis skatina brandžio folikulo plyšimą ir kiaušinėlio išsiskyrimą iš kiaušidės. Po ovuliacijos LH palaiko geltonojo kūnelio (corpus luteum) susidarymą ir funkcionavimą, dėl ko padidėja progesterono gamyba – svarbi nėštumo įsitvirtinimui ir menzes reguliavimui. LH matavimas taip pat naudojamas vaisingumo tyrimuose ir ovuliacijos nustatymui (pvz., LH šlapimo testai).

Vyrams: LH funkcija

Vyrams LH, dar vadinamas ICSH, veikia Leydigo ląsteles sėklidėse ir skatina testosterono sintezę. Testosteronas yra būtinas spermatogenezei, antrinių lytinių požymių vystymuisi ir libido palaikymui. LH veikia kartu su FSH: FSH skatina Sertolio ląstelių funkciją ir spermatogenezę, o LH užtikrina tinkamą testosterono tiekimą.

Tyrimai ir diagnostika

LH koncentraciją galima tirti serume arba šlapime. Tyrimą atliekant ciklo metu, svarbu žinoti mėnesinių ciklo fazę, nes LH lygis labai kinta. Dažniausios indikacijos tirti LH:

• nevaisingumas ir ovuliacijos sutrikimai;
• menopauzės ar priešmenopauzės įvertinimas;
• patinų hipogonadizmo diagnostika;
• tiriant ankstyvą ar vėluojantį brendimą;
• menstruacijų ciklo sutrikimų tyrimas.

Tipiniai koncentracijų intervalai (apytiksliai)

Laboratoriniai intervalai gali skirtis, tačiau orientaciniai LH koncentracijos intervalai (IU/l):

• Moterims: folikulinė fazė ~1.9–12.5; priešovuliacinis (pikas) ~8.7–76.3; lutealinė fazė ~0.5–16.9;
• Po menopauzės: dažnai gerokai padidėjęs ~15.9–54.0;
• Vyrams: ~1.8–8.6.

Pastaba: laboratorijos naudoja skirtingus etalonus ir vienetus – vertinant rezultatą reikėtų remtis konkrečios laboratorijos normomis.

Kai LH būna padidėjęs arba sumažėjęs

• Padidėjęs LH: menopauzė, pirminė kiaušidžių ar sėklidžių nepakankamybė, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) — dažnai sutrikusi LH/FSH pusiausvyra, gonadotropinų gamybos sutrikimai arba retai LH sekreciją skatinantys navikai.
• Sumažėjęs LH: hipofizės ar hipotalamo pažeidimas (hipopituitarizmas), funkcionalinė hipotalaiminė amenorėja (pvz., dėl streso arba itin mažo kūno riebalų kiekio), androgenų ar anabolinių steroidų vartojimas, kurį slopina endogeninę gonadotropinų gamybą.

Simptomai, susiję su LH disbalansu

• Moterims: ciklo sutrikimai, nereguliarios arba praleistos mėnesinės, nevaisingumas, ankstyva menopauzė;
• Vyrams: sumažėjęs libido, erekcijos sutrikimai, sumažėjęs spermatozoidų kiekis ir vaisingumas, padidėjęs nuovargis.

Gydymas ir klinikinė reikšmė

Gydymas priklauso nuo priežasties. Kai kurios galimybės:

• hormonų pakeitimo terapija (pvz., gonadotropinai, estrogenai/progesteronas arba testosteronas);
• medikamentai, skatinantys ovuliaciją (clomifenas, aromatazės inhibitoriai) arba tiesiogiai LH veikimą imituojantys preparatai (hCG injekcijos) vaisingumo procedūroms;
• pulsinis GnRH arba hipofizės naviko gydymas, jei problema hipotalamo–hipofizės lygyje;
• gyvenimo būdo pokyčiai funkcinei amenorėjai (svorio atgavimas, streso mažinimas).

Diagnostikos ir gydymo sprendimus turi priimti gydytojas, atsižvelgdamas į visą klinikinį vaizdą ir papildomų tyrimų rezultatus.

Apibendrinimas

Liuteinizuojantis hormonas (LH) yra esminis reprodukcinei funkcijai reguliuoti skirtas hormonas tiek moterims, tiek vyrams. Jis dalyvauja ovuliacijoje, geltonojo kūnelio funkcijoje ir testosterono gamyboje. LH koncentracijos tyrimai padeda diagnozuoti nevaisingumą, brendimo sutrikimus, menopauzę ir hipofizės ar gonadų funkcijos sutrikimus. Rezultatų interpretacija reikalauja vertinimo kartu su kitais hormonais (pvz., FSH, estrogenai, progesteronas, testosteronas) ir klinikine informacija.

Paieška pagal raidę