Šlapimas (urina) – apibrėžimas, sudėtis, funkcijos ir spalva

Šlapimas (urina) – kas tai, sudėtis, funkcijos ir spalvos reikšmė: išsamus gidas apie šlapimo sudėtį, spalvas ir ką jos atskleidžia apie jūsų sveikatą.

Autorius: Leandro Alegsa

Šlapimas yra inkstuose susidarantis organizmo skystis, kaupiasi šlapimo pūslėje ir išsiskiria iš kūno per šlaplę. Išorinė šlaplės anga yra varpos (vyrams) arba vulvos (moterims) gale. Šlapinantis organizmas atsikrato medžiagų, kurių nereikia arba kurios gali būti kenksmingos (atliekos, perteklius), taip padedant palaikyti organizmo skysčių, elektrolitų ir rūgščių–bazių pusiausvyrą.

Sudėtis

Normalus šlapimas sudarytas daugiausia iš vandens (apie 95 %). Kiti dažni komponentai:

  • šlapimo (karbamido) — apie 2 % (karbamidas gaminamas kepenyse kaip būdas pašalinti tokį toksišką produktą kaip amoniakas, kuris yra labai toksiška medžiaga);
  • kreatininas, purinų skilimo produktai (pvz., šlapimo rūgštis), bilirubinas ir kiti organiniai junginiai;
  • elektrolitai: Na+, K+, Cl-, Ca2+, Mg2+, fosfatai ir kt. (bendai vadinami druskomis);
  • mažesni kiekiai hormonų, metabolitų, pigmentų, fermentų ir medikamentų bei jų metabolitų;
  • mikroorganizmai ar kraujo elementai patologinių būklių atveju.

Be to, šlapime gali būti įvairių medikamentų liekanų, toksinų ir cheminių medžiagų, priklausomai nuo to, kas buvo vartota ar su kuo buvo sąveika organizme.

Inkstų funkcijos (kaip susijusios su šlapimu)

Inkstai nulemia šlapimo sudėtį ir kiekį. Jos pagrindinės funkcijos:

  • išskirti atliekas (pvz., karbamidą, kreatininą, šlapimo rūgštį);
  • reguliuoti skysčių kiekį ir elektrolitų pusiausvyrą;
  • palaikyti rūgščių–bazių balansą (panaudojant bikarbonatus ir H+ ekskreciją);
  • reguliuoti kraujospūdį per renino–angiotenzino sistemą;
  • gaminti hormonus: eritropoetiną (skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą) ir aktyvinti vitaminą D (svarbu kalcio apykaitai).

Fizikinės ir cheminės savybės, normas

Tipinės normalios reikšmės įvairiems šlapimo parametrams:

  • paros tūris: apie 0,8–2 litrus (priklauso nuo skysčių vartojimo ir kitų veiksnių);
  • specifinis svoris (sunkumas): ~1,005–1,030 (parodo koncentraciją);
  • pH: apie 4,5–8 (vidutiniškai ~6, priklauso nuo dietos ir metabolinių sąlygų);
  • spalva: nuo bespalvės iki šviesiai geltonos; intensyvesnė geltona rodo didesnę koncentraciją.

Patologiniai tūrio pasikeitimai: oligurija (mažas kiekis, <400 mlparą), anurija (ypač mažas arba jokio šlapimo, <100 parą)ir poliurija (padidėjęs kiekis, dažnai>2,5–3 l/parą).

Šlapimo spalva, kvapas ir kiti pokyčiai

Šlapimo spalva priklauso nuo pigmentų (pvz., urobilinų, susidarančių hemoglobino skaidymosi metu). Dažni pokyčiai ir jų reikšmė:

  • tamsesnė gintarinė arba ruda — gali reikšti dehidrataciją arba buvimą bilirubino (kepenų ar tulžies takų sutrikimai);
  • rūgštus ar stiprus amoniako kvapas — sutelktas šlapimas ar bakterinė infekcija;
  • salstnas kvapas arba acetono kvapas — gali būti susijęs su diabetine ketoacidoze (gliukozė/ketonai šlapime);
  • raudona arba rausva spalva — gali rodyti kraują šlapime (hematurija), taip pat vartotus maisto produktus (pvz., burokėlius) arba kai kuriuos vaistus;
  • pienelis arba drumstumas — galimas įrodymas infekcijos ar lipidų/proteinų buvimo.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tam tikri vaistai, maisto produktai ar papildai gali pakeisti šlapimo spalvą ar kvapą.

Šlapimo funkcijos ir ką jis pašalina

Per šlapimą organizmas pašalina:

  1. Papildomas vanduo
  2. Papildomi elektrolitai (druskos)
  3. Karbamidas (dažniausiai organizmui nereikalingas)
  4. Narkotikai
  5. Toksinai (organizme esantys nuodai). Atkreipkite dėmesį, kad daug daugumos toksinų pašalinimas vyksta per kepenų sintetinamą tulžį ir išmatas; vis dėlto kai kurie junginiai ir medikamentų metabolitai išsiskiria su šlapimu.

Klinikinė reikšmė

Šlapimo tyrimai (urinanalizė, šlapimo pasėlis, biocheminiai tyrimai) yra paprastas ir svarbus diagnostikos įrankis, leidžiantis nustatyti inkstų funkciją, infekcijas, medžiagų apykaitos sutrikimus (pvz., cukrinį diabetą), kepenų pažeidimus ir stebėti tam tikrų vaistų bei toksinų išsiskyrimą. Keičiantis spalvai, kvapui, kiekiui ar atsiradus skausmui šlapinantis, verta kreiptis į gydytoją.

Šlapimą žargonu galima vadinti "pee" ir "piss".

Šlapimas.Zoom
Šlapimas.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra šlapimas?


A: Šlapimas yra skystis, kurį organizmas gamina inkstuose. Jis kaupiamas šlapimo pūslėje ir iš žmogaus kūno išeina per šlaplę - vamzdelį, vedantį iš šlapimo pūslės į šlaplės ertmę.

Klausimas: Kokios medžiagos pašalinamos iš kraujo ir patenka į šlapimą?


A: Kepenys pašalina daug toksinų (kenksmingų medžiagų) ir prideda kitų kraujui reikalingų medžiagų (aminorūgščių, baltymų, krešėjimo faktorių, hormonų ir kt.). Tada inkstai pašalina karbamido, druskų ir t. t. perteklių, išleisdami juos į šlapimą.

K: Kas suteikia šlapimui geltoną spalvą?


A: Geltoną šlapimo spalvą sukelia urobilinai, kurie susidaro skylant hemoglobinui - medžiagai, suteikiančiai kraujui raudoną spalvą.

K: Kiek vandens žmogus išskiria, kai yra dehidratuotas?


Atsakymas: Kai žmogus yra dehidratuotas, jis per dieną pagamina mažiau nei vieną litrą koncentruoto šlapimo.

K: Kiek vandens žmogus pagamina, kai geria daug vandens?


A: Kai žmogus geria daug vandens, per dieną jis pagamina iki dviejų litrų mažiau koncentruoto šlapimo.

K: Kokie yra žargoniniai terminai, kuriais vadinamas šlapimas?


A.: Šlapimui apibūdinti vartojami tokie žargoniški terminai kaip "pee", "wee", "wee wees" ir "piss".


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3