Vaistai ir narkotikai: apibrėžimas, dozė, šalutinis poveikis ir priklausomybė

Sužinokite skirtumus tarp vaistų ir narkotikų, saugią dozę, galimus šalutinius poveikius ir priklausomybės riziką – aiškiai, patikimai ir praktiškai.

PSO apibrėžia vaistą kaip medžiagą, galinčią pakeisti gyvo organizmo veikimą. Tuo tarpu maistas paprastai nelaikomas vaistu, nors kai kurie maisto produktai (pvz., papildai ar funkcionalūs maisto produktai) gali turėti poveikį sveikatai. Vaistai dažniausiai vartojami ligoms gydyti arba simptomams mažinti, tačiau yra ir medžiagų, vartojamų pramogai dėl jų psichotropinio poveikio. Kai kurie tokių medžiagų vartojimo būdai visuomenėje priimtinesni už kitus, o kai kuriose šalyse jų turėjimas ar vartojimas gali būti nelegalūs, kas turi teisinių ir sveikatos pasekmių.

Gydomieji ir pramoginiai preparatai

Narkotikai, skirti ligoms gydyti, dažniausiai vadinami „gydomaisiais“ vaistais. Kiti preparatai, vartojami dėl malonumo arba psichinio poveikio, vadinami „pramoginiais“ narkotikais. Svarbu atskirti, kad tas pats cheminis junginys gali būti naudojamas tiek medicinoje, tiek pramogoje (pvz., tam tikri opioidai gydyme ir nelegaliame vartojime), o skirtumas dažnai būna vartojimo dozė, režimas ir kontrolė.

Dozė ir vartojimo būdai

Skirtingi kiekiai medžiagos organizme veikia skirtingai. Išgertas arba kitaip suvartotas vaisto kiekis vadinamas doze. Tinkama dozė priklauso nuo amžiaus, kūno masės, ligos pobūdžio, kepenų ir inkstų funkcijos bei kitų vartojamų vaistų. Pvz., aspirinas arba paracetamolis gali būti skiriami nuo karščiavimo: karščiavimui ir tam tikroms infekcijoms gydyti. Aspirinas taip pat veikia kaip antitrombocitas ir gali būti skiriamas mažomis dozėmis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Vaistai gali būti vartojami įvairiais būdais: į burną (tabletės, sirupai), tiesiai į veną ar raumenis (injekcijos), įkvėpiant (aerosoliai, rūkymas), tepalai ant odos arba akių lašai. Kiekvienas vartojimo būdas turi savo ypatybes: pvz., injekcija duoda greitą poveikį, o tabletė ilgiau išlaiko koncentraciją organizme.

Perdozavimas ir saugus vartojimas

Per didelė vaisto dozė (perdozavimas) gali sukelti rimtų sveikatos problemų arba net mirti. Todėl svarbu vartoti vaistus tik pagal gydytojo nurodymus. Kai gydytojas pasako, kiek vaisto (teisingą dozę) reikia vartoti, reikia laikytis nurodymų. Taip pat svarbu vartoti vaistą tol, kol gydytojas lieps nutraukti gydymą, nes simptomai gali praeiti anksčiau nei gydymas visiškai pašalina ligą. Kai gydytojas nurodo, kokį vaistą, kiek jo vartoti ir kiek laiko, tai vadinama receptu.

Perdozavimo požymiai gali skirtis pagal medžiagą, bet dažni simptomai: sunkus vėmimas, kvėpavimo sutrikimai, sąmonės netekimas, labai aukštas arba labai žemas kraujospūdis, traukuliai. Pastebėjus įtariamą perdozavimą — nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą.

Šalutinis poveikis ir sąveikos

Vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį, vadinamą šalutiniu poveikiu. Šalutinis poveikis gali būti lengvas (pvz., pykinimas, galvos skausmas) arba rimtas (pvz., alerginė reakcija, kepenų pažeidimas). Pavyzdžiui, aspirino vienas iš šalutinių poveikių yra kraujo skystinimas — todėl jis gali būti naudojamas mažomis dozėmis siekiant išvengti insulto ar širdies priepuolio, tačiau tokios dozės yra mažesnės negu skiriamos karščiavimui gydyti.

Taip pat svarbi vaistų sąveika: kai du ar daugiau vaistų vartojami kartu, jų poveikis gali stiprėti arba slopti. Prieš pradedant naują vaistą, visada praneškite gydytojui apie visus kitus vartojamus receptinius, nereceptinius vaistus bei maisto papildus.

Priklausomybė ir teisiniai aspektai

Kai kurie vaistai gali sukelti priklausomybę — tiek fizinę (organizmas pripranta), tiek psichologinę (stipri noras vartoti). Opioidai, benzodiazepinai ir kai kurie stimuliantai turi didesnį priklausomybės potencialą. Dėl priklausomybės rizikos kai kurios medžiagos yra nelegalūs, o jų nelegali prekyba (pardavėjų tinklai) gali sukelti papildomų pavojų — neaiškios sudėties medžiagos, smurtas, teisinės pasekmės.

Priklausomybės požymiai: nuolatinis vartojimo didinimas, nesėkmingi bandymai mesti, daug laiko praleidžiama gaunant ar vartojant medžiagą, vartojimas nepaisant žalingų pasekmių, abstinencijos simptomai nutraukus.

Prevencija, pagalba ir žalos mažinimas

• Saugus vartojimas: laikykitės gydytojo nurodymų, neskirkite savo receptinių vaistų kitiems, nelaikykite vaistų prieinamų vaikams.
• Atidžiai perskaitykite informacinį lapelį: jame nurodoma dozė, galimi šalutiniai poveikiai ir sąveikos.
• Jei kyla klausimų: kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
• Perdozavimo atveju: skubiai kreipkitės į medikus arba skambinkite pagalbos telefonu.
• Priklausomybė: ieškokite profesionalios pagalbos — gydytojų, psichologų, reabilitacijos centrų. Ankstyva intervencija mažina ilgalaikes pasekmes.
• Žalos mažinimas: jei žmogus nusprendžia vartoti rizikingas medžiagas, svarbu žinoti saugumo taisykles, vengti maišyti medžiagų ir niekada nevairuoti po veikimo.

Santrauka

Vaistai gali gydyti ligas, mažinti simptomus ir gelbėti gyvybes, tačiau neteisingas jų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, perdozavimą ar priklausomybę. Laikykitės gydytojo nurodymų, atidžiai perskaitykite informaciją apie vaistą ir kreipkitės pagalbos, jei kyla abejonių ar problemų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra vaistas pagal PSO?

K: Ar visi maisto produktai laikomi vaistais?

K: Kas yra gydomieji ir rekreaciniai narkotikai?

K: Koks yra gydomojo vaisto pavyzdys?

K: Kaip per didelis narkotikų kiekis gali paveikti žmogaus sveikatą?

Klausimas: Kaip vadinama, kai gydytojas nurodo, kokio vaisto ir kokį jo kiekį vartoti?

K: Kodėl kai kurie narkotikai tam tikrose šalyse gali būti nelegalūs?

Paieška pagal raidę