Nerimas: apibrėžimas, simptomai, priežastys ir gydymo galimybės
Sužinokite, kas yra nerimas: simptomai, priežastys ir efektyvūs gydymo būdai. Praktiniai patarimai, terapija ir vaistai padės susigrąžinti ramybę ir geresnę kasdienybę.
Nerimas - tai natūrali emocinė reakcija į realų arba suvokiamą pavojų, grėsmę ar nežinomybę. Ją patiriant dažnai kyla tiek psichologiniai, tiek fiziniai simptomai, todėl žmogus gali jaustis įsitempęs, nerimastingas arba bijoti būsimų įvykių. Labai dažnai nerimą jaučiantys žmonės taip pat jaučia nerimą. Be emocinių pokyčių, gali pasireikšti ir aiškūs kūno simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas ar skrandžio negalavimai, kurie kartais yra susiję su kitomis sveikatos problemomis.
Kas tai yra ir kada nerimas tampa problema?
Nerimas pats savaime nėra liga — tai adaptacinė reakcija, padedanti pasiruošti ir išlikti budriam. Tačiau jei jausmai yra labai stiprūs, nuolatiniai arba trukdo kasdieniam gyvenimui, tuomet kalbame apie nerimo sutrikimus. Šie sutrikimai gali išreikštis įvairiomis formomis: nuo bendro nuolatinio nerimo iki panikos priepuolių ar specifinių fobijų.
Dažnos priežastys ir rizikos veiksniai
Nerimą gali sukelti ar stiprinti įvairūs veiksniai:
- Gyvenimo pokyčiai ir stresas: darbo praradimas, artimo žmogaus netektis, finansinės problemos, rimti sveikatos įvykiai.
- Biologiniai veiksniai: genetika, smegenų chemijos pokyčiai, lėtinių ligų poveikis.
- Psichologiniai veiksniai: ankstyvos traumos, aukštas perfekcionizmo lygis, nepakankami streso įveikos įgūdžiai.
- Vartojimas: per didelis kofeino ar alkoholio kiekis, kai kurių vaistų poveikis.
Simptomai
Nerimo požymiai gali būti įvairūs. Jie apima tiek psichinius, tiek fizinius simptomus. Jei simptomai yra ryškūs arba ilgai trunkantys, rekomenduojama kreiptis į specialistą.
- Psichologiniai ir elgesio simptomai: nuolatinis nerimas, per didelis rūpestis dėl kasdienių dalykų, sunkumas susikaupti, nerimo apie klaidas baimė, socialinė izoliacija, vengimas situacijų, kompulsinis elgesys, dažni košmarai.
- Emociniai simptomai: nerimo jausmas, panikos baimė, prasta savivertė, lengvas susierzinamumas, dažnas verkimas.
- Fiziniai simptomai: nuovargis, raumenų įtampa, galvos skausmas (skaudėti galvą), skrandžio ir virškinimo sutrikimai (skaudėti skrandį), pykinimas, viduriavimas.
Panikos priepuoliai
Panikos priepuoliai yra staigūs intensyvaus baimės ar nemalonumo epizodai. Paprasti ir dažni simptomai:
- stiprus širdies plakimas arba pagreitėjęs pulsas;
- prakaitavimas, drebulys, rankų ir kojų dilgčiojimas;
- dusulys arba hiperventiliacija;
- pykčio, pražūties ar širdies smūgio jausmas;
- noras pabėgti arba pojūtis, kad prarandama kontrolė.
Nerimo sutrikimai — kas dažniausiai pasitaiko?
Kai kurie žmonės ilgą laiką kenčia nuo didelio nerimo, kuris juos valdo ir apsunkina jų gyvenimą. Šios būklės vadinamos nerimo sutrikimais. Dažniausios formos: generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD), panikos sutrikimas, socialinis nerimo sutrikimas, specifinės fobijos, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas.
Bendrasis nerimas — tai sutrikimas, kai žmogus nuolat per daug jaudinasi dėl kasdienių dalykų ir negali lengvai nurimti. Kai ši nuolatinė būsena pradeda trukdyti socialiniam, šeimyniniam ar profesiniam gyvenimui ir sutrikdo kasdienį funkcionavimą, dažnai diagnozuojamas bendrasis nerimo sutrikimas (GAD).
Diagnozė
Diagnozę nustato gydytojas arba psichikos sveikatos specialistas, remdamasis pokalbiu, simptomų trukme ir poveikiu gyvenimui. Kartais atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų paneigtos kitos fizinės priežastys (pvz., skydliaukės sutrikimai) arba vaistų poveikis.
Gydymo galimybės
Nerimo sutrikimai dažnai sėkmingai gydomi kombinuotu būdu — psichoterapija ir vaistai. Gydymo tipas parenkamas individualiai.
- Psichoterapija: kognityvinė-elgesio terapija (KET) yra viena efektyviausių — ji moko atpažinti ir keisti nerimą palaikančius mąstymo modelius bei įgūdžius. Taip pat naudinga ekspozicinė terapija, socialinių įgūdžių mokymai ir kitos metodikos.
- Medikamentai: gydytojai gali skirti antidepresantus (pvz., SSRI, SNRI), anksiolitikus trumpalaikiam simptomų sušvelninimui arba kitus vaistus, priklausomai nuo būklės sunkumo. Kartais reikalingas ilgalaikis medikamentinis gydymas prižiūrint specialistui (terapija ir vaistais).
- Gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba, kofeino ir alkoholio ribojimas, streso valdymo technikos (meditacija, kvėpavimo pratimai, progresyvus raumenų atsipalaidavimas).
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti nerimą kasdien
- Reguliariai praktikuokite lėtą, gilų kvėpavimą (pvz., 4–4–8 sekundžių ciklas).
- Kiekvieną dieną skirkite laiko fiziniam aktyvumui — vaikščiojimui, bėgiojimui ar joga.
- Apribokite žinias ir socialinių tinklų vartojimą, jeigu tai didina nerimą.
- Susikurkite miego rutiną ir vengkite ekranų prieš miegą.
- Mokykitės atpažinti nerimo sukeltus minties modelius ir išbandykite KET metodus arba kreipkitės į specialistą.
Kada kreiptis pagalbos skubiai?
Jei patiriate intensyvius širdies skausmus, dusulį, sąmonės netekimo požymius arba jaučiatės, kad galite pakenkti sau ar kitiems, nedelsdami kreipkitės į greitąją pagalbą. Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, jei nerimas stipriai trukdo darbui, santykiams ar kasdienėms veikloms.
Atminkite, kad nerimas yra gydomas, ir daugelis žmonių gerai reaguoja į tinkamą pagalbą. Ieškant pagalbos svarbu būti kantriam — gydymo rezultatai dažnai pasireiškia po kelių savaičių ar mėnesių bendro darbo su specialistu.
Mergina atrodo išsigandusi, kenčia nuo nerimo
Medicina
Šie simptomai daugiau ar mažiau apibūdina nerimą, tačiau jie gali būti ir kitų problemų požymiai, todėl pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą. Jie galės tiksliai nustatyti, kokia yra problema, ir pasiūlyti tinkamą gydymą.
Gydytojas paprastai pirmiausia gydo vaistais, pavyzdžiui, antidepresantais, tabletėmis nuo nerimo ir beta adrenoblokatoriais. Šie vaistai gali būti labai veiksmingi, tačiau jie visi turi šalutinį poveikį, kai kurie iš jų yra blogesni už kitus. Dėl to žmonės gali nustoti juos vartoti. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad daugelio vaistų, kurie vartojami ilgesnį laiką, vartojimą reikia nutraukti specialiu būdu (paprastai padedant gydytojui); tiesiog nutraukus vaisto vartojimą gali atsirasti nutraukimo simptomų.
Populiarėja ir kitos, su vaistais nesusijusios terapijos, pavyzdžiui, savihipnozė, meditacija, joga, kognityvinė elgesio terapija, konsultavimas, akupunktūra ir kt. Tai terapijos, padedančios žmonėms "valdyti" arba "susidoroti" su nerimu ir (arba) nerimo priepuoliais.
O kaip dėl pagrindinės (-ių) nerimo priežasties (-ių)? Dviejų pirmiau minėtų gydymo būdų tikslas - arba sumažinti nerimo simptomus, arba padėti žmogui susidoroti su savo sutrikimu. Atrodo, kad jie nieko nedaro su pagrindine (-ėmis) būkle (-omis), sukeliančia (-iomis) nerimą.
O dar vieną nerimo priepuolį gali sukelti pati baimė. Kol egzistuoja ši iracionali baimė, labai sunku sustabdyti priepuolius ir išspręsti bendrą nerimo problemą. Pašalinus šią baimę galima užkirsti kelią tolesniems priepuoliams ir daug veiksmingiau atsikratyti bendro nerimo.
Nerimo sutrikimai
Nerimo sutrikimai - tai bet kokie sutrikimai, kuriuos sukelia didelis nerimas. Yra daug skirtingų sutrikimų, kurių kiekvieną gali diagnozuoti apmokytas specialistas. Tokių sutrikimų pavyzdžiai
- Tam tikrų gyvūnų baimė: Arachnofobija - tai vorų baimė.
- Tam tikrų situacijų baimė: Agorafobija - tai minios baimė (ir baimė, kad negalėsite lengvai pasišalinti), akrofobija - tai aukščio baimė.
- Generalizuoti, pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimas (kuris pasireiškia žmonėms, dažnai patekusiems į stresines situacijas, pavyzdžiui, karus).
Nemedicininis, religinis gydymas
Nerimo būseną gali nuraminti Rožinio pamaldumas, kuris leidžia žmogui melstis ir medituoti su didele ramybe.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra nerimas?
Atsakymas: Nerimas - tai nerimo ar nerimo jausmas, kurį sukelia pavojaus ar nelaimės baimė.
K: Kokie fiziniai simptomai susiję su nerimu?
A: Fiziniai simptomai, susiję su nerimu, gali būti galvos skausmas, skrandžio sutrikimai, nuovargis ir (arba) išsekimas, nesugebėjimas atsipalaiduoti ir raumenų skausmas.
K: Ar yra kokių nors ilgalaikių nerimo padarinių?
A.: Taip, jei žmogus kenčia nuo stipraus ir ilgalaikio nerimo, tai gali sukelti nerimo sutrikimą, kuris gali būti gydomas terapija ir vaistais.
K: Kokie yra bendrieji nerimo simptomai?
A.: Bendrieji nerimo simptomai gali būti nepasitikėjimas savimi, žema savivertė, viešų vietų ar bendravimo baimė, kompulsyvus elgesys, nerimas dėl klaidų, košmarai ir sutrikęs miegas.
K: Kokie yra įprasti požymiai nerimo priepuolio metu?
A: Įprasti nerimo priepuolio požymiai yra prakaitavimas, drebulys ir drebulys, širdies plakimas (greitas širdies plakimas), dusulys arba hiperventiliacija (per greitas kvėpavimas), rankų ir kojų dilgčiojimas, taip pat jausmas, kad nutiks kažkas blogo.
Klausimas: Kaip streso lygis veikia nerimo jausmą?
Atsakymas: Streso lygis, kurio reikia, kad atsirastų nerimo jausmas, skiriasi priklausomai nuo žmogaus, tačiau tai gali būti tokie dalykai kaip darbo praradimas ar artimo žmogaus mirtis.
K: Ar yra koks nors būdas ilgainiui sumažinti nerimo jausmą?
A: Daugeliu atvejų taip - daugeliui žmonių nerimo jausmas laikui bėgant atslūgsta, nereikalaujant medicininės intervencijos, ir jie grįžta į įprastą būseną.
Ieškoti