Joga — dvasinė ir fizinė Indijos disciplina: pratimai, meditacija, nauda

Atraskite jogos galią — dvasinės ir fizinės praktikos: asanos, kvėpavimas, meditacija. Pagerinkite sveikatą, sumažinkite stresą ir atraskite vidinę pusiausvyrą.

Joga yra sena Indijos disciplina. Ji yra ir dvasinė, ir fizinė. Jogoje naudojamos kvėpavimo technikos, pratimai ir meditacija. Ji padeda pagerinti sveikatą ir laimę. Joga - tai sanskrito kalbos žodis, reiškiantis vienybę — susijungimą tarp kūno, proto ir dvasingumo. Patandžalis (Patanjali) buvo klasikinės jogos sisteminimo autorius; jis apibrėžė jogą kaip „proto svyravimų sustabdymą“ (angl. „the cessation of the fluctuations of the mind“), t. y. praktikos tikslas — nuraminti ir sutelkti protą.

Pagrindiniai jogos elementai

Joga apima kelias tarpusavyje susijusias dalis, kurios paprastai derinamos praktikoje:

• Asanos (pozos) — fizinės kūno padėtys, skirtos lankstumui, jėgai ir pusiausvyrai lavinti;
• Pranayama — kvėpavimo kontrolės ir sąmoningo kvėpavimo technikos, padedančios reguliuoti energiją ir nuraminti protą;
• Pratyahara — pojūčių atitraukimas nuo išorinių dirgiklių;
• Dharana ir Dhyana — susikaupimas ir meditacija;
• Samadhi — aukštesnės sąmonės būsenos siekis, dažnai suprantamas kaip vienybės patyrimas.

Asanos ir praktika

Joga užsiimantis žmogus pereina iš vienos pozos (vadinamos asana) į kitą. Pavyzdžiui, "Saulės pasveikinimą" sudaro 12 asanų, einančių viena po kitos, ir sakoma, kad jos padeda subalansuoti kūną ir sielą. "Saulės pasveikinimas" populiariai vadinamas "Suryanamaskar".

Asanos gali būti ramios (pvz., sėdimos arba gulimos, skirtos meditacijai ar atpalaidavimui) arba dinamiškos (pvz., vinyasa ar ashtanga stiliaus sekos). Kiekviena poza turi tikslus: atverti krūtinę, išsitempti klubus, sustiprinti liemenį, gerinti pusiausvyrą ir kt.

Kvėpavimas ir meditacija

Sąmoningas kvėpavimas (pranayama) yra kertinė jogos dalis. Paprastos technikos, tokios kaip gilus pilvo kvėpavimas, nadi shodhana (kairės–dešinės šnervės kvėpavimas), arba ujjayi kvėpavimas, padeda sumažinti įtampą ir pagerinti koncentraciją. Meditacija (meditacija) gali būti vedama (su instrukcijomis) arba savarankiška — klientas sutelkia dėmesį į kvėpavimą, mantrą ar kūno pojūčius.

Populiarios jogos kryptys

• Hatha — tradicinė, lėtesnė praktika, pabrėžianti asanas ir pranayamą;
• Vinyasa — dinamiška, pozos susiejamos kvėpavimo ritmu;
• Ashtanga — struktūruotos sekos, reikalaujančios ištvermės ir disciplinos;
• Iyengar — fokusas į tikslumą, dažnai naudojami pagelbėjimai (blokeliai, dirželiai);
• Kundalini — orientuota į energetinių centrų (čakrų) aktyvaciją per kvėpavimą, mantros ir judesius;
• Bikram (karštoji joga) — atliekama karštoje patalpoje, serija pastovių pozų.

Nauda sveikatai

Reguliari jogos praktika suteikia daug naudos:

• gerina lankstumą ir raumenų tonusą;
• stiprina raumenis ir mažina nugaros skausmus;
• gerina laikyseną ir pusiausvyrą;
• mažina stresą, nerimą ir pagerina miego kokybę;
• gali padėti mažinti kraujospūdį ir skatina širdies sveikatą;
• pagerina kvėpavimo funkciją ir sąmoningumą;
• skatina geresnį kūno ir proto ryšį, didina bendrą savijautą bei pasitenkinimą gyvenimu.

Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad joga efektyviai mažina lėtinį skausmą, stresą ir depresijos simptomus, tačiau poveikis gali skirtis priklausomai nuo praktikos tipo ir intensyvumo.

Kaip pradėti

• Pradėkite nuo trumpų, reguliarių užsiėmimų (20–30 min. per dieną arba 2–3 kartus per savaitę klasėje).
• Ieškokite patyrusio instruktoriaus, ypač jei esate pradedantysis arba turite sveikatos problemų.
• Naudokite pagalbines priemones (blokeliai, dirželiai, pagalvėlės), kad pozos būtų saugios ir prieinamos.
• Praktikuokite sąmoningai: gerbkite savo kūną, nepertempkite ir klausykitės pojūčių.

Atsargumo priemonės

Joga paprastai yra saugi, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį:

• jei turite rimtų sveikatos sutrikimų (širdies ligos, aukštas kraujospūdis, ūmios traumos, nėštumas ir kt.), pasitarkite su gydytoju prieš pradedant;
• negrožkite skausmo — skausmas yra signalas, kad kažką reikia keisti;
• pradėkite lėtai ir progresuokite palaipsniui;
• informuokite instruktorių apie sveikatos ribojimus ar ankstesnes traumas.

Joga yra universali praktika: ją galima pritaikyti tiek fizinei treniruotei, tiek giluminiam dvasiniam darbui. Svarbiausia — nuoseklumas, pagarba savo kūnui ir sąmoningumas, leidžiantis patirti jogos teikiamą naudą kasdieniniame gyvenime.

Kai kurios populiarios joganos

Jogasana - tai poza, kurioje žmogus gali sėdėti. Jogasanos tikslas - mankštinti kūną ir padėti jam atsikratyti skausmų ir problemų.

Joginas - tai žmogus, įvaldęs jogą arba pasiekęs didelės sėkmės jogos srityje. Jogosanos dar vadinamos asana arba asana (daugiskaita). Jogas gali sėdėti bet kurioje asanoje tam tikrą laiką.

Pawanmuktasana

Ši jogaana padeda išleisti skrandyje esančias dujas.

Uštrasana

Ši jogaana padeda atpalaiduoti stuburą.

Pawanmuktasana (dujų šalinimo poza), paprastai naudojama skrandyje esančioms dujoms šalinti.


Uštrasana

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra joga?

K: Ką reiškia sanskrito kalbos žodis joga?

K: Kas buvo klasikinės jogos pradininkas?

K: Ką Patandžalis apibrėžė kaip jogą?

K: Kokie aspektai yra svarbūs jogoje?

Paieška pagal raidę