Joga
Joga yra sena Indijos disciplina. Ji yra ir dvasinė, ir fizinė. Jogoje naudojamos kvėpavimo technikos, pratimai ir meditacija. Ji padeda pagerinti sveikatą ir laimę. Joga - tai sanskrito kalbos žodis, reiškiantis vienybę. Patandžalis buvo klasikinės jogos pradininkas. Jis apibrėžė jogą kaip "proto modifikacijos nutraukimą" (nustojimą keisti protą).
Joga užsiimantis žmogus pereina iš vienos pozos (vadinamos asana) į kitą. Pavyzdžiui, "Saulės pasveikinimą" sudaro 12 asanų, einančių viena po kitos, ir sakoma, kad jos padeda subalansuoti kūną ir sielą. "Saulės pasveikinimas" populiariai vadinamas "Suryanamaskar".
Šivos, atliekančio jogišką meditaciją, statula. Statula stovi Bangalore, Indijoje.
Istorija
Jogą įvedė indų asketas. Asketiška praktika (tapas) minima ankstyvuosiuose Vedų komentaruose - Brāhmaṇose (900-500 m. pr. m. e.). Keli antspaudai, aptikti Indo slėnio civilizacijos (~3300-1700 m. pr. m. e.) radimvietėse Pakistane, vaizduoja figūras, esančias pozose, primenančiose įprastas jogos ar meditacijos pozas. Pasak archeologo Gregory Possehlo, ši poza rodo "ritualinės disciplinos formą, leidžiančią manyti, kad tai buvo jogos pirmtakas". Mokslininkai mano, kad tarp Indo slėnio antspaudų ir vėlesnių jogos ir meditacijos praktikų turi būti tam tikras ryšys, nors įtikinamų įrodymų nėra.
- Džonatanas Markas Kenoyeris vieną figūrą apibūdina kaip "sėdinčią jogos poza".
- Karelas Werneris rašo, kad "archeologiniai atradimai leidžia mums pagrįstai spėti, kad įvairūs jogos užsiėmimai buvo žinomi dar ikiarinės Indijos gyventojams".
Svarbūs jogos žodžiai
- Yama: Teigiamos meditacijų taisyklės
- Nijama: draudžiančios meditacijų taisyklės
- Asanos: Fizinės pozos ir judesiai
- Pranajama: kvėpavimo technikos
- Pratyahara: Prarajava: proto kontrolė
- Dharana: Žvilgsnis į vidų
- Dhjana: Meditacija su objektu
- Samadhi: Meditacija be objekto
Jogos rūšys
- Klasifikacija pagal protą ir kūną.
- Radžajoga: Didžiausias dėmesys skiriamas pratyboms
- Hathajoga: Hathajata: labiausiai akcentuoja fizinio kūno mankštą.
- Klasifikacija pagal dvasinio gyvenimo būdą.
- Gjanjoga: Tai pažinimo kelias.
- Karmajoga: Tai darbo būdas.
- Bhaktijoga: Tai garbinimo būdas.
- Klasifikacija, pagrįsta kitais dalykais.
- Svaryoga: Didžiausias dėmesys skiriamas kvėpavimui.
- Krijajoga: Krijajoga: labiausiai akcentuoja karmajogos (Tapa), gjanjogos (Swadhyay) ir bhaktijogos (Ishwar Pranidhan) sujungimą.
Kai kurios populiarios joganos
Jogasana - tai poza, kurioje žmogus gali sėdėti. Jogasanos tikslas - mankštinti kūną ir padėti jam atsikratyti skausmų ir problemų.
Joginas - tai žmogus, įvaldęs jogą arba pasiekęs didelės sėkmės jogos srityje. Jogosanos dar vadinamos asana arba asana (daugiskaita). Jogas gali sėdėti bet kurioje asanoje tam tikrą laiką.
Pawanmuktasana
Ši jogaana padeda išleisti skrandyje esančias dujas.
Uštrasana
Ši jogaana padeda atpalaiduoti stuburą.
Pawanmuktasana (dujų šalinimo poza), paprastai naudojama skrandyje esančioms dujoms šalinti.
Uštrasana
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra joga?
A: Joga yra sena hinduizmo filosofijos disciplina iš Indijos, kurioje derinamos dvasinės ir fizinės praktikos, tokios kaip kvėpavimo technikos, mankšta ir meditacija, padedančios pagerinti sveikatą ir laimę.
K: Ką reiškia sanskrito kalbos žodis joga?
A.: Sanskrito kalbos žodis joga reiškia "sąjunga".
K: Kas buvo klasikinės jogos pradininkas?
A: Klasikinės jogos pradininkas buvo Patandžalis.
K: Ką Patandžalis apibrėžė kaip jogą?
A: Patandžalis apibrėžė jogą kaip "proto modifikacijos nutraukimą" (nustoti keisti protą).
K: Kokie aspektai yra svarbūs jogoje?
A: Kai kurie svarbūs jogos aspektai yra kvėpavimas, mantros, mudros (rankų ir pirštų pozos), meditacija ir kt.
K: Kas yra saulės pasveikinimas? A: Saulės pasveikinimas - tai 12 pozų, vadinamų asanomis, seka, kuri, kaip teigiama, padeda subalansuoti kūną ir sielą. Kiekvienai asanai skirta konkreti mantra. Ši seka dar vadinama Suryanamaskar.
