Siela
Daugelis filosofijų ir religijų teigia, kad siela - tai antgamtinė gyvo žmogaus dalis, kuri gyvena po mirties. Paprastai sakoma, kad ji yra nemirtinga. Mokslas negali jos atrasti, nes jos negalima patikrinti jokiais kontroliuojamais būdais. Egzistuoja daugybė skirtingų nuomonių apie tai, kas atsitinka su asmenine patirtimi po mirties.
Reinkarnacija - tai tikėjimas, kad mirus kūnui siela vėl gimsta kitame kūne. Tai svarbu hinduizmui. Budistai amžinosios sielos idėją, o paprastą sunaikinimo idėją supranta kaip iliuziją; jie sako, kad reiškiniuose nėra nekintančio, pastovaus "aš", sielos ar esmės. Budistai tiki transmigracija arba atgimimu samsaroje ar kituose egzistencijos lygmenyse, remdamiesi tuo, kaip jie supranta kammą (pāli; sanskrito kalba - karmą), ir nibbaną (sanskrito kalba - nirvaną) nušvitusiems.
Prisikėlimas - tai krikščionių tikėjimas, kad siela sugrįžta tame pačiame kūne. Daugumoje krikščioniškų konfesijų tai buvo įgyvendinta Jėzuje Kristuje, tačiau tai taip pat yra pažadas visoms sieloms; žr. dangus, pragaras ir Paskutinis teismas.
Dauguma ateistų teigia, kad sielos nėra ir kad kūnas yra vienintelė žmogaus dalis.
Viljamo Bugero (William Bouguereau) į dangų nešama siela
Populiarioji kultūra
Populiariojoje kultūroje siela paprastai reiškia gilų jausmą ir atsidavimą. Būtent šia prasme šis žodis vartojamas sąvokoje soul muzika. Tačiau šiai muzikai įtakos turėjo ir gospelo muzika, kuri buvo religinė.
Viena populiari ir lengvai išreiškiama mintis apie sielas yra ta, kad žmogus yra siela ir turi kūną. Siela yra tas "aš" iš "aš egzistuoju", kuris jaučia ir gyvena gyvenimą. Tai, ką žmonės vadina protu, gali būti sielos dalis: viena siela pradėjo šį straipsnį, kitos sielos jį redagavo, o kita siela jį skaito. Tačiau toks požiūris reiškia, kad žmogaus kūnas yra nuosavybė, ir, atrodo, nuvertina kūnus, kurie neturi sielos, kaip ją apibrėžia ar supranta kalbantysis (kai kurie žmonės sako, kad gyvūnai, eretikai ir kitos religijos žmonės neturi sielos). Kaip ir daugumoje veiksmažodžio būti atvejų, šiuose paprastuose žodžiuose slypi ideologija.
Krikščionybė moko, kad visi žmonės turi nemirtingą sielą. Tai reiškia, kad ji yra jų dalis, kuri nemiršta, kai miršta jų fizinis kūnas, bet gyvena kartu su jais danguje arba pragare. Krikščionys tiki, kad siela yra "gyvybės dvelksmas", kurį Dievas davė Adomui.
Japonijoje manoma, kad siela sveria 21 gramą. Šiam tikėjimui įtakos galėjo turėti daktaro McDougall'o stebėjimai XX a. pradžioje. []
Charakteristikos
Dažnai skiriama siela, kuri skiriasi nuo kitų sielų, ir dvasia, kuri gali būti sujungta su kitų būtybių siela. Pavyzdžiui, krikščionybėje Šventosios Dvasios idėja yra visuotinė ir bendra dvasia, kurios dalis yra daugelis sielų ir kuri žemėje šiame tikėjime išreiškiama "Bažnyčia", reiškiančia "Kristaus kūną", t. y. "visus kūnus, kurie seka Jėzumi". Tai galėtų būti labiau įtraukiantis požiūris nei požiūris į sielas ir kūnus "yra / turi".
Susiję puslapiai
- Senovės egiptiečių sielos samprata
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra siela?
A: Manoma, kad siela yra antgamtinė gyvo žmogaus dalis, kuri išlieka po mirties.
K: Ar mokslas gali atrasti sielą?
Atsakymas: Ne, nes sielos negalima patikrinti jokiais kontroliuojamais būdais.
K: Kas yra reinkarnacija?
A: Reinkarnacija - tai tikėjimas, kad po kūno mirties siela vėl gimsta kitame kūne. Tai svarbu hinduizmui.
K: Ką budistai tiki apie sielą?
A: Budistai netiki amžina siela ar reiškinių esme. Jie tiki transmigracija arba atgimimu, remdamiesi savo karmos ir nirvanos supratimu.
K: Kas yra prisikėlimas?
A: Prisikėlimas - tai krikščionių tikėjimas, kad siela sugrįžta tame pačiame kūne.
K: Kas, krikščionių nuomone, prisikėlė?
A: Daugumoje krikščioniškų konfesijų prisikėlė Jėzus Kristus, tačiau tai žadama ir visoms sieloms.
K: Ką ateistai tiki apie sielą?
A: Dauguma ateistų netiki sielos sąvoka ir mano, kad kūnas yra vienintelė žmogaus dalis.
