Religija: apibrėžimas, tikėjimai, ritualai ir pagrindinės rūšys
Religija: sužinokite apie tikėjimus, ritualus, moralės kodeksus ir pagrindines religijų rūšis — aiškiai, suprantamai ir informatyviai.
Religija – tai žmonių grupės dalinami ir puoselėjami įsitikinimai, vertybės bei praktikos, kurie formuoja jų pasaulėžiūrą, elgesio normas ir bendruomeninę tapatybę. Religijos dažnai apima tikėjimus apie pasaulio kilmę, žmogaus prasmę, gyvenimo ir mirties prasmę, taip pat tam tikras ritualines formas, per kurias šie tikėjimai išreiškiami ir sustiprinami.
Egzistuoja daugybė skirtingų religijų, kurių kiekviena turi savitą doktriną ir praktikas. Tikėjimai atsako į klausimus apie pasaulį ir žmones, kaip jie atsirado ir kokia jų paskirtis. Kai kuriose tradicijose šie tikėjimai siejami su antgamtinėmis būtybėmis, pavyzdžiui, Dievu, keliais dievais ar dvasiomis. Kitos tradicijos akcentuoja dvasinį kelią ar moralinę saviugdą – tokį požiūrį dažnai vadinama dvasingumu. Religija paprastai suteikia atsakymus į egzistencinius klausimus ir ramina žmonių nerimą prieš nepažįstamą ar neišvengiamą.
Pagrindiniai religijos elementai
- Tikėjimai ir doktrina: pagrindinės idėjos apie dievybes, pasaulio struktūrą, sielą, atpildą ir moralę.
- Šventieji tekstai ir mitai: pasakojimai, giesmės, raštai ar įsakymai, kurie perduoda bendruomenės vertybes ir istoriją.
- Pamaldos ir malda: ritualai, per kuriuos žmonės garbina, šlovina ar kreipiasi į šventus dalykus.
- Ritualai ir apeigos: tam tikri, kartais kartotiniai veiksmai (pvz., krikštas, vedybos, laidotuvės), atliekami pagal nustatytą tvarką; tokie veiksmus apibūdina ir sutvirtina bendruomenę.
- Moralės normos: etiniai nurodymai, nulemti religinių tekstų arba tradicijų; jie gali apimti tiek asmenines vertybes, tiek visuomenines taisykles (moralės kodai).
- Institucijos ir lyderiai: bažnyčios, šventyklos, mečetės, sinagogos, dvasininkų hierarchija ir kitos organizacinės formos.
Ritualai, pamaldos ir šventės
Religijos dažnai organizuoja pamaldas ir tam tikrus ritualus, kurie padeda tikintiesiems išreikšti tikėjimą ir jausti priklausomybę bendruomenei. Kai kurie ritualai yra asmeniniai (kasdienė malda, meditacija), kiti – bendruomeniški (šeštadieninės pamaldos, šventės). Religijos taip pat turi sezoniškas ar gyvenimo ciklo apeigas: gimimo apeigos, inicijacijos, santuokos, mirusiųjų laidotuvės. Tokius veiksmus dažnai vadina ritualais.
Pagrindinės religijų rūšys ir požiūriai
Religijos gali skirtis pagal dievybės sampratą ir pasaulėžiūros principus:
- Monoteizmas: tikėjimas vienu Dievu (pvz., judaizmas, krikščionybė, islamas).
- Politeizmas: tikėjimas keliais dievais (pvz., senovės graikų, romėnų religijos; tam tikros hindų tradicijos).
- Panteizmas ir panenteizmas: Dievas arba dieviškumas sutapatinamas su gamta ar visata.
- Neteistiniai ir filosofiniai keliai: kai kurios tradicijos (pvz., tam tikros budizmo formos) akcentuoja praktikas ir etiką, o ne dievo(-ų) sampratą.
- Ateizmas ir agnosticizmas: žmonės, kurie nepriima dieviškų būtybių idėjos, vadinami ateistais, o tie, kurie mano, kad dievo egzistavimo klausimas yra nežinomas arba neįrodomas, – agnostikais.
Pasaulio didžiosios religijos
Didžiausios ir labiausiai paplitusios religijos pasaulyje yra krikščionybė, islamas, hinduizmas, budizmas, taoizmas, sikhizmas, judaizmas ir džainizmas. Be jų yra daug kitų tradicijų ir vietinių religijų bei naujų religinės bendruomenės formų (kitų religijų sąvoka).
Socialinis vaidmuo ir įtaka
Religija daro didelę įtaką kultūrai, teisėms, švietimui, menui ir kasdieniam elgesiui. Ji gali teikti moralines gaires, psichologinį palaikymą, bendruomenės vientisumą ir prasmės jausmą. Tačiau religija taip pat gali būti konfliktų šaltinis, ypač kai jos susiduria su politiniais interesais ar skirtingomis doktrinomis. Daugelyje šalių religija bei jos laisvė yra saugoma konstitucinių normų.
Religijos studijos ir kritinis požiūris
Religijų tyrimas (religijotyra, teologija, sociologija, antropologija) analizuoja religinių sistemų kilmę, raidos procesus, funkcijas ir poveikį visuomenei. Ši disciplina nagrinėja tekstus, ritualus, institucijas ir tikinčiųjų patirtis, stengdamasi suprasti religijos vaidmenį žmonių gyvenimuose ir kultūrose.
Modernios tendencijos
- Sekuliarizacija: visuomenės dalyse religijos įtaka gali mažėti, o religinės institucijos prarasti dalį savo vaidmens viešajame gyvenime.
- Religinis pluralizmas ir sincretizmas: žmonės gali susidurti su daugeliu tikėjimų ir kartais derinti elementus iš skirtingų tradicijų.
- Individualizacija: daugelis praktikuoja religiją asmeniškai, labiau akcentuodami dvasinę patirtį nei institucines normas.
Apskritai religija – tai plati ir įvairialypė žmogaus kultūros dalis: ji suteikia prasmę, formuoja santykius ir elgesį, o taip pat kelia klausimus ir iššūkius šiuolaikinei visuomenei.
Religiniai įsitikinimai
Dievas
Daugelyje religijų vienas iš pagrindinių tikėjimų yra tas, kad egzistuoja "dievybė" (arba dievas), kuris yra didis kūrėjas. Daugelyje religijų žmonės tiki tik viena dievybe. Kitose religijose yra daug dievybių, kurių kiekviena atlieka skirtingus vaidmenis visatoje. Daugelyje religijų yra ir kitų rūšių dvasių. Tai gali būti angelai, velniai ir kitos panašios būtybės, kurios gali būti ir geros, ir blogos.
Pagarba Dievui, dievams ar dvasioms yra svarbi daugelio religijų dalis. Nors tai dažnai daroma privačiai, dažnai tai daroma ir žmonių susirinkimuose bei apeigose. Šie ritualai dažnai grindžiami senomis tradicijomis ir gali būti atliekami beveik taip pat šimtus ar net tūkstančius metų.
Žmogaus dvasia
Kitas pagrindinis tikėjimas yra tas, kad žmonės turi "sielą" arba dvasią, kuri gyvena ir po kūno mirties.Jie tiki, kad jie turi nužudyti bet kurį žmogų Žemės vardu. Žmogaus dvasia keliauja per gyvenimą, kuris tęsiasi ir po mirties. Dauguma religijų tiki, kad tai, ką žmogus padaro per savo gyvenimą, turės įtakos tam, kas nutiks jo dvasiai pomirtiniame gyvenime. Daugelis religijų moko, kad gero žmogaus dvasia gali pasiekti ypatingą ramybės ir laimės vietą, pavyzdžiui, Dangų arba Nirvaną, o blogo žmogaus dvasia gali keliauti į skausmo ir kančios vietą, pavyzdžiui, Pragarą. Dar kitos religijos tiki reinkarnacija, t. y. kad mirusiųjų dvasios, užuot keliavusios į Dangų arba Pragarą, grįžta į žemę nauju kūnu.
Moralė
"Moralė" - tai žmogaus elgesys su kitais žmonėmis. Dauguma religijų nustato žmogaus moralės taisykles. Įvairiose religijose taisyklės, kaip žmonės turėtų elgtis vieni su kitais, skiriasi.
Kai kuriose religijose labai svarbu laikytis gėrio, tiesos ir pareigos "kelio". Kinijoje tai vadinama Tao. Judaizmo mokyme žmonėms buvo liepiama "mylėti savo artimą kaip save patį". Jėzaus mokyme žmonėms buvo sakoma kiekvieną žmogų laikyti savo "artimu" ir elgtis su juo su meile.
Ne kiekviena religija moko žmones būti gerus visiems kitiems žmonėms. Daugelyje religijų įprasta manyti, kad žmonės turi elgtis maloniai tik su vienais žmonėmis, o su kitais - ne. Kai kuriose religijose žmonės tikėjo, kad gali įtikti dievui nužudydami ar paaukodami kitą žmogų.
Šventojo Petro, laikančio dangaus karalystės raktus, statula. (Evangelija pagal Matą (16, 18-19 )
Motina Teresė iš Kalkutos buvo žinoma dėl savo krikščioniško gerumo.
Tradicijos
Mokymas
Religija perduodama iš vieno žmogaus kitam per mokymus ir pasakojimus (dažnai vadinamus mitais), kurie gali būti užrašyti, kaip Biblija, arba pasakojami išatminties, kaip Australijos aborigenų sapnų laiko istorijos. Daugelyje religijų yra žmonių, kurie atlieka "kunigo" vaidmenį ir visą gyvenimą moko kitus tos religijos. Taip pat yra žmonių, kurie atlieka pastoriaus vaidmenį ir visą gyvenimą rūpinasi kitais žmonėmis. Žmogus gali būti ir kunigas, ir pastorius. Skirtingose religijose jie vadinami skirtingais vardais.
Simboliai
Simboliai naudojami siekiant priminti žmonėms jų religinius įsitikinimus. Jie taip pat naudojami arba nešiojami kaip ženklas kitiems žmonėms, kad asmuo priklauso tam tikrai religijai. Simbolis gali būti kažkas nupiešta ar užrašyta, drabužis ar papuošalas, ženklas, kurį žmogus padaro savo kūnu, pastatas, paminklas ar meno kūrinys. Skirtingų religijų simboliai pateikti šio straipsnio įžangoje esančiame langelyje.
Liudijimas ir atsivertimas
Daugelyje religijų manoma, kad žmonėms svarbu parodyti kitiems žmonėms, jog jie išpažįsta tam tikrą religiją. Tai gali būti daroma bendrais bruožais, dėvint tam tikrą simbolį arba tam tikros rūšies drabužius. Daugelis žmonių mano, kad svarbu papasakoti kitiems žmonėms apie savo religiją, kad jie taip pat galėtų tikėti. Tai vadinama "liudijimu".
Yra daugybė būdų liudyti. Jaunuolis gali tiesiog pasakyti draugams: "Aš nevartoju narkotikų ir negeriu dėl savo religijos". Tai yra liudijimas. Asmuo gali papasakoti apie savo įsitikinimus bendraklasiams, bendradarbiams ir draugams. Asmuo gali eiti į kitų žmonių namus ir pasakoti apie savo įsitikinimus arba pakviesti žmones dalyvauti religijos apeigose, pavyzdžiui, eiti į bažnyčią ar religinę šventę. Asmuo gali turėti spausdintos medžiagos, pavyzdžiui, knygų ar lankstinukų, kuriuos duoda skaityti kitiems žmonėms. Asmuo gali keliauti į kitą šalį mokytojauti, dirbti sveikatos priežiūros tarnyboje ar kitaip padėti žmonėms. (Tai darantys žmonės vadinami misionieriais.) Tai įvairūs būdai, kuriais žmonės liudija apie savo religiją.
Kai žmogus išgirsta liudijimą ir nusprendžia prisijungti prie religijos, tai vadinama atsivertimu. Paprastai žmogus nusprendžia prisijungti prie religijos, nes jam patinka tai, ką jis perskaitė arba kas jam buvo pasakyta, ir jis tiki, kad girdi tiesą. Jie prisijungia prie religijos, nes patys pasirenka. Tačiau istorijoje buvo daug atvejų, kai žmonės buvo priversti prisijungti prie religijos smurtu ir grasinimais. Tai vyksta ir šiandien.
Daugumoje pasaulio šalių žmonės gali laisvai priklausyti bet kokiai religijai. Paprastai tai laikoma pagrindine žmogaus teise. Tačiau kai kuriose pasaulio dalyse liudyti bet kokią religiją, išskyrus tą, kurią pripažįsta šalies vyriausybė, yra neteisėta (prieštarauja įstatymams). Kitoms religijoms priklausantiems žmonėms gali būti grasinama, jie gali būti uždaryti į kalėjimą arba nužudyti.
Ritualas
Ritualai yra svarbi daugelio religijų tradicijos dalis. Daugelyje religijų žmonės tradiciškai susitinka švęsti vieną dieną per savaitę. Taip pat yra didelių švenčių, kurios gali būti rengiamos tik tam tikrais metų laikais, pavyzdžiui, per toje religijoje gerbiamo asmens gimtadienį. Kai kuriose religijose šventės rengiamos skirtingais metų laikais arba kai saulė ar mėnulis būna tam tikroje dangaus dalyje.
Beveik kiekvienoje religijoje svarbūs žmogaus gyvenimo etapai turi religinę šventę. Kai kuriose religijose švenčiamas gimimas, vardo suteikimas, savarankiško mąstymo amžius, pilnametystė, santuoka, gimdymas, liga ir mirtis. Labai paplitusi šventė arba ypatingos tradicijos, kai žmogus miršta.
Būtent tradicijos, susijusios su mirtimi, yra ankstyviausi religinių tikėjimų įrodymai. Mokslininkai nustatė, kad prieš 120 000 metų neandertaliečiai pradėjo laidoti savo mirusiuosius. Ankstyvieji homo sapiens į kapus kartu su kūnais dėjo įrankius ir kitus daiktus, tarsi juos būtų galėję panaudoti pomirtiniame gyvenime. Prieš 40 000 metų daugelis daiktų kapuose yra nedideli meno kūriniai. Mokslininkai mano, kad šie daiktai ten buvo dedami dėl religinių priežasčių.
Grupės ir institucijos
Institucija yra vienas iš organizacijos pavadinimų. Daugelis religijų turi organizacijas, kurios tvarko, kaip turi elgtis religiją išpažįstantys žmonės. Organizacijoje gali dirbti religiniai vadovai, ji gali mokyti žmones religijos idėjų, valdyti pinigus, turėti pastatus ir nustatyti taisykles. Daugelis religijų turi pogrupius, kurie vadinami denominacijomis. Pavyzdžiui, islame yra Ahmadija, sunnizmas, šiizmas ir sufizmas.
Pastatai
Dauguma religijų turi specialius pastatus, kuriuose renkasi žmonės. Jie dažnai vadinami šventyklomis. Judaizme jos vadinamos sinagogomis. Krikščionybėje jos vadinamos bažnyčiomis. Islame jos vadinamos mečetėmis. Budizme yra pagodos, šventyklos ir vienuolynai. Induizme jos vadinamos mandirais. Žmonės dažnai stengiasi, kad jų religinis pastatas būtų kuo gražesnis. Kai kurie religiniai pastatai yra puikūs architektūros kūriniai.
Menas ir muzika
Žmonės dažnai kuria meno kūrinius, kurie yra susiję su jų religija, naudojami religinių švenčių metu arba eksponuojami religiniame pastate. Religinis menas būna įvairiausių formų ir dydžių - nuo mažyčių papuošalų iki didžiulių statulų ir paveikslų. Meno kūriniai istorikams dažnai suteikia svarbių žinių apie įvairias senovės religijas, kurios nėra gerai žinomos.
Muzika dažnai yra svarbi religinių švenčių metu. Giedojimas, giedojimas ir grojimas muzikos instrumentais dažnai yra įprastų religinių žmonių susibūrimų dalis. Ypatingomis progomis dažnai naudojama speciali muzika. Daugelis žymių kompozitorių yra sukūrę religinės muzikos. Krikščionių bažnyčiose ir žydų sinagogose kasdien skamba 3000 metų senumo giesmių žodžiai.
Kairėje esantis vyras moko kitus apie savo religiją
Kanadoje gyvenantys sikhai dėvi galvos apdangalą - turbaną arba skarelę - kaip savo religijos simbolį ir liudijimą.
Karmelitų vienuolė medituoja Bibliją
Dviejų religinių institucijų vadovai - Dalai Lama (budistų) ir arkivyskupas Desmondas Tutu (anglikonų).
Musulmonas vyras meldžiasi prie kaabos, Meka
Susiję puslapiai
- Religijos laisvė
- Religijų sąrašas
- Religijos filosofija
- Religinė konfesija
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra religija?
A: Religija - tai įsitikinimų apie egzistencijos kilmę, prigimtį ir paskirtį rinkinys, paprastai apimantis tikėjimą antgamtinėmis būtybėmis, tokiomis kaip dievybės ar dvasios, turinčios galią gamtos pasaulyje.
K: Kas yra religinės praktikos?
A: Religinės praktikos - tai ritualai ir pamaldos, skirtos antgamtinėms būtybėms.
K: Ar religijos tiki dvasine žmonių prigimtimi?
A: Taip, daugelis religijų tiki dvasine žmogaus prigimtimi.
K: Kiek yra skirtingų religijų ar sektų?
A: Egzistuoja daugybė skirtingų religijų ar sektų, kiekviena iš jų turi savo tikėjimų rinkinį.
K: Ar kai kurie tikėjimai susiję su moraliniu elgesiu?
Atsakymas: Taip, kai kurie tikėjimai taip pat susiję su moraliniu žmonių elgesiu.
K: Kokią galią gamtos pasaulyje turi dievybės arba dvasios?
A: Pagal kai kuriuos religinius įsitikinimus dievybės arba dvasios turi galią gamtos pasaulio įvykiams ir jėgoms.
Ieškoti