Džainizmas: Indijos religija apie sielos išlaisvinimą ir ahimsą
Džainizmas – senoji Indijos religija apie sielos išlaisvinimą, ahimsą ir vidinę pergalę; sužinok apie džinų kelią, Pravachansarą ir etikos principus.
Džainizmas yra iš Indijos kilusi religija, kurios pagrindinis tikslas — sielos (jiva) išlaisvinimas nuo karminių prisirišimų ir kančių. Džainizmo filosofija aiškiai atskiria kūną (materiją) nuo sielos (sąmonės) ir pabrėžia, kad kiekviena gyva būtybė turi sielą, galinčią pasiekti visišką žinojimą ir laisvę (mokša). Siela, įveikusi vidinius prieštaravimus — prisirišimą, godumą, išdidumą ir kt. — vadinama džina, t. y. užkariautoju arba nugalėtoju prieš nežinojimą. Vienas iš žinomų džainizmo tekstų yra Pravachansara, tačiau tradicijoje yra ir kitų svarbių raštų (Agamos, Tattvartha sutra ir kt.).
Pagrindinės doktrinos
- Ahimsā (nežudymas): griežtas gyvybės gerbimas — viena svarbiausių džainizmo taisyklių. Tai reiškia vengti žalos visoms gyvajoms būtybėms, net ir mažiausiems vabzdžiams.
- Anekāntavāda (daugiapusiškumas): mokymas, kad tiesa yra daugialypė ir pilnai suvokiama tik apjungus skirtingus požiūrius.
- Syādvāda (sąlyginis teiginys): logikos ir kalbos doktrina, kuri leidžia teiginius vertinti su sąlygine perspektyva („galbūt“, „tam tikromis aplinkybėmis“).
- Karma: suvokiama kaip subtilios dalelės, kurios klijuojasi prie sielos ir lemia jos kančias bei persikūnijimus. Sielos išlaisvinimas įmanomas nuvalius ir pašalinus karmą per asketizmą, etiką ir dvasinį praktikavimą.
Praktikos ir etika
Džainizmo praktikos yra orientuotos į moralinį gyvenimą ir dvasinį tobulėjimą. Svarbiausios nuostatos formuluojamos kaip penki pagrindiniai pažadai:
- nežudymas (ahimsā);
- tiesa (satya);
- nevogimas (asteya);
- celibatas arba ištikimybė šeimoje (brahmacharya);
- neprisirišimas prie turtų (aparigraha).
Įvairios asketinės praktikos, meditacija, griežtas vegetarizmas ir filtras vandeniui bei maistui — tradicinės priemonės karminei švarai pasiekti. Džainų vienuoliai imasi griežtesnių pažadų nei pasauliečiai, o kai kurie vienuoliai naudoja kaukes (muhapatti) ir šluostes, kad neįkvėptų ar nenuskriaustų smulkių organizmų.
Mokša ir gyvenimo tikslas
Galutinis džainizmo tikslas — mokša, t. y. visiškas karminių dalelių pašalinimas nuo sielos ir jos grįžimas į idealią, visokeriopai žinančią ir laisvą būseną (siddha arba siddhashila). Tai pasiekiama per askezę, etinius veiksmus ir nuolatinį savęs valdymą.
Sektos ir ritualai
Pagrindinės dvi šiuolaikinės tradicijos yra Digambara (dosniosios tradicijos atmaina, kurios vienuoliai kartais praktikuoja nuogumą kaip visišką atsisakymą turtų) ir Svetambara (baltus drabužius dėvinčios bendruomenės). Yra ir daug potarmių bei regioninių skirtumų.
Šventės, tokios kaip Paryushana (atsivertimo ir atleidimo metas) ir Mahavir Jayanti (Mahaviros gimimo diena), yra svarbios bendruomenės susibūrimams, pasninkams ir dvasiniam atsinaujinimui. Kai kurios praktikos, pvz., sallekhana (sąmoningas pasninkavimas iki mirties), yra tradicinės ir taip pat kelia teisinių bei etinių diskusijų.
Paveikta visuomenė ir kultūra
Nors džainai sudaro mažumą Indijoje (kelios milijonai žmonių tarp indų gyventojų), jų etika — ypač ahimsā ir sąžiningumas versle — turėjo stiprų poveikį Indijos kultūrai, verslui ir aplinkosaugos vertybėms. Jainų požiūris į nesmurtą bei gyvūnų gynimą taip pat paveikė kitus Indijos mąstytojus ir lyderius, įskaitant Mahatma Gandhi, kuris vertino nešventimo idealus.
Šventyklos ir ikonografija
Džainų šventyklos dažnai išsiskiria subtilia skulptūra ir tirtankaros (dvasinių mokytojų) statulomis. Simboliai, tokie kaip ranka su ratais (ahimsos ženklas) ir svastika, turi specifines semantines prasmes, susijusias su gyvenimo ciklais, sielų būsenomis ir dvasiniu keliu.
Santrauka
Džainizmas yra sena ir nuosekli tradicija, kuri daug dėmesio skiria etikai, askezės idealams ir gyvybės gerbimui. Jos mokymai apie sielos atskyrimą nuo materijos, karmą, ahimsą ir daugialypę tiesą suteikia aiškų dvasinį kelią siekiant išlaisvinimo (mokša). Tradicija turi turtingą tekstinę paveldą ir praktikas, kurios iki šiol gyvos Indijos religinėje ir kultūrinėje aplinkoje.
Džainizmo vėliava
Pagrindiniai punktai
- Kiekviena gyva būtybė turi sielą.
- Kiekviena siela yra potencialiai dieviška, turinti įgimtų begalinio žinojimo, suvokimo, galios ir palaimos savybių (kurias maskuoja jos karmos).
- Visata yra savireguliacija, visi įvykiai vyksta savaime, ir kiekviena siela turi galimybę savo pastangomis pasiekti dieviškąją sąmonę (siddha).
- Nėra aukščiausio dieviško kūrėjo, savininko, saugotojo ar naikintojo.
- Todėl džainistai galvoja apie kiekvieną gyvą būtybę kaip apie save pačius, niekam nekenkia ir būna geri visoms gyvoms būtybėms.
- Kiekviena siela gimsta kaip dangiška, žmogiška, nežmogiška ar pragaro būtybė pagal savo karmą.
- Kiekviena siela yra savo gyvenimo architektė - čia ir vėliau.
- Kai siela išsilaisvina iš karmos, ji tampa laisva ir įgyja dieviškąją sąmonę, patiria begalinį žinojimą, suvokimą, galią ir palaimą.
- Teisingas požiūris, teisingas žinojimas ir teisingas elgesys (trigubi džainizmo brangakmeniai) yra kelias į šį suvokimą.
- Navakaro mantra yra pagrindinė džainizmo malda, kurią galima kalbėti bet kuriuo paros metu. Melsdamasis ir kartodamas šią mantrą, bhaktas su pagarba nusilenkia išlaisvintoms sieloms, vis dar turinčioms žmogiškąjį pavidalą (Arihantai), visiškai išlaisvintoms sieloms (Siddhoms), dvasiniams vadovams (Ačarjams), mokytojams (Upadajams) ir visiems vienuoliams. Pagarbindami juos, džainistai gauna iš jų įkvėpimo sekti jų keliu, kad pasiektų tikrąją palaimą ir visišką laisvę nuo sielą saistančių karmų. Šioje pagrindinėje maldoje džainistai neprašo jokių malonių ar materialinės naudos. Ši mantra yra paprastas gilios pagarbos gestas dvasiškai labiau pažengusioms būtybėms. Ši mantra taip pat primena sekėjams apie galutinį tikslą - nirvaną arba mokšą.
- Džainizme pabrėžiama, kaip svarbu kontroliuoti pojūčius, įskaitant protą, nes jie gali atitolinti žmogų nuo tikrosios sielos prigimties.
- Apribokite nuosavybę ir gyvenkite tyrą, sau ir kitiems naudingą gyvenimą. Turėti daiktą savaime nėra savininkiškumas, tačiau prisirišimas prie daikto yra savininkiškumas. Neturėjimas - tai poreikių ir troškimų derinimas išlaikant atotrūkį nuo turimų daiktų.
- Mėgaukitės šventųjų ir geresnių žmonių draugija, būkite gailestingi kenčiančioms sieloms ir toleruokite iškrypėlius.
- Svarbu nešvaistyti žmogaus gyvybės blogais būdais. Verčiau stenkitės kilti dvasinės evoliucijos laiptais.
- Džainizmo tikslas - išlaisvinti sielą nuo neigiamo neapšviestų minčių, kalbos ir veiksmų poveikio. Šis tikslas pasiekiamas pašalinus karmines kliūtis, laikantis trigubų džainizmo brangakmenių.
- Džainistai daugiausia garbina džinų, arijantų ir tirthankarų, kurie nugalėjo vidines aistras ir pasiekė dieviškąją sąmonę, stabus. Džainizmas pripažįsta, kad egzistuoja galingos dangiškos sielos (Jakša ir Jakšini), kurios rūpinasi Tirthankarų gerove. Paprastai jos poromis sutinkamos aplink džainistų stabus kaip vyriškoji (jakša) ir moteriškoji (jakšini) globojančios dievybės. Nors jie turi antgamtinių galių, jie, kaip ir dauguma kitų sielų, taip pat klajoja gimimų ir mirčių cikluose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra džainizmas?
A: Džainizmas yra iš Indijos kilusi religija, kuri moko, kad visi įvykiai visatoje yra savaiminiai, atsitiktiniai, pastovūs ir nepriklauso nuo ankstesnių įvykių, išorinių priežasčių ar dievo.
K: Ką teigia džainizmo filosofija?
A: Džainizmo filosofija yra seniausia Indijos filosofija, visiškai atskirianti kūną (materiją) nuo sielos (sąmonės). Ji moko, kad visata yra amžina ir kiekviena gyva būtybė turi sielą, kuri turi galią tapti visažine (visų atsitiktinių įvykių stebėtoja).
Klausimas: Kas yra džina?
Atsakymas: Siela, nugalėjusi savo vidinius priešus, tokius kaip prisirišimas, godumas, išdidumas ir t. t., vadinama džina, kas reiškia užkariautojas arba nugalėtojas (prieš nežinojimą).
K: Kas yra Pravachansara?
A: Šventoji džainizmo knyga yra Pravachansara.
K: Ar pagal džainizmą egzistuoja amžina visata?
A: Taip, pagal džainizmą visata yra amžina.
K: Ar šioje religijoje kiekviena gyva būtybė turi sielą?
Atsakymas: Taip, pagal šią religiją kiekviena gyva būtybė turi sielą.
K: Ar ši religija tiki išorinėmis priežastimis arba dievais?
Atsakymas: Ne, ši religija netiki išorinėmis priežastimis ar dievais, nes teigia, kad visi įvykiai yra savaiminiai ir atsitiktiniai.
Ieškoti