Indija

Indijos nacionaliniai simboliai

Indijos nacionalinėje emblemoje pavaizduoti keturi liūtai, stovintys nugara į nugarą. Liūtai simbolizuoja galią, pasididžiavimą, pasitikėjimą savimi ir drąsą (narsą). Pagal 2005 m. Indijos valstybinės emblemos (netinkamo naudojimo draudimo) įstatymą šią emblemą gali naudoti tik vyriausybė.

Indijos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio Indus. Šis kilo iš žodžio sindhu, kuris ilgainiui virto žodžiu Hind, hindi arba hindu. Pageidaujamas vietinis pavadinimas arba endonimas hindi ir kitomis indų kalbomis yra "Bharat", priešingai nei svetimų kalbų pavadinimai. Kai kurie nacionaliniai simboliai yra šie:

Nacionalinis himnas - jana gana mana

Nacionalinė daina - vande mataram

Nacionalinis gyvūnas - karališkasis bengalų tigras

Nacionalinis paukštis - povas

Nacionalinė gėlė - lotosas

Nacionalinis medis - banjanas

Nacionalinė upė - Gangas (Ganga)

Nacionalinis vaisius - mangas

Nacionalinis paveldas - dramblys

Nacionalinio paveldo paukštis - Indijos erelis

Indijos nacionalinė emblema

Istorija

Indijoje gimė dvi pagrindinės klasikinės pasaulio kalbos - tamilų kalba ir sanskritas. Abiem šioms kalboms daugiau kaip 3000 metų. Šalyje susiformavo hinduizmo religija, kurios iki šiol laikosi dauguma indų. Vėliau, 300 m. pr. m. e., karalius Čandraguptas Maurja sukūrė imperiją, vadinamą Maurjų imperija. Ji didžiąją dalį Pietų Azijos pavertė viena ištisa šalimi. Nuo 180 m. pr. m. e. į Indiją įsiveržė daug kitų šalių. Dar vėliau (100 m. pr. m. e. - 1100 m. e. m.) atsirado kitos Indijos dinastijos (imperijos), tarp jų - Čalukių, Čolų, Pallavų ir Pandijų dinastijos. Pietų Indija tuo metu garsėjo mokslu, menu ir raštu. Tandžavūro čolai buvo karo jūrose pionieriai ir įsiveržė į Malają, Borneo, Kambodžą. Čolų įtaka iki šiol gerai pastebima Pietryčių Azijoje.

Apie 1000 m. Indiją valdė daug dinastijų. Kai kurios iš jų buvo Mogolų, Vidžajanagarų ir Maratų imperijos. XVI a. į Indiją įsiveržė Europos šalys, o iki 1856 m. didžiąją Indijos dalį kontroliavo britai.

XX a. pradžioje milijonai žmonių pradėjo taikiai protestuoti prieš Didžiosios Britanijos kontrolę. Vienas iš žmonių, vadovavusių laisvės judėjimui, buvo Mahatma Gandis, kuris naudojo tik taikią taktiką, įskaitant būdą, vadinamą "ahimsa", kuris reiškia "neprievartos". 1947 m. rugpjūčio 15 d. Indija taikiai tapo laisva ir nepriklausoma nuo Britų imperijos. Indijos konstitucija buvo priimta 1950 m. sausio 26 d. Kasmet šią dieną indai švenčia Respublikos dieną. Pirmasis oficialus Indijos vadovas (ministras pirmininkas) buvo Džavaharlalas Nehru.

Po 1947 m. Indijoje veikė socialistinė planinė ekonomika. Ji yra viena iš Neprisijungusiųjų judėjimo ir Jungtinių Tautų steigėjų. Nuo nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo ji kariavo daugybę karų, įskaitant 1947-48, 1965, 1971 ir 1999 m. karus su Pakistanu ir 1962 m. karą su Kinija. Ji taip pat kariavo karą, siekdama užimti Goa - portugalų pastatytą uostą ir miestą, kuris iki 1961 m. nebuvo Indijos dalis. Portugalai atsisakė jį atiduoti šaliai, todėl Indijai teko panaudoti jėgą ir portugalai buvo nugalėti. Indija taip pat atliko branduolinius bandymus 1974 ir 1998 m. ir yra viena iš nedaugelio šalių, turinčių branduolinių bombų. Nuo 1991 m. Indija yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje.

Tadž Mahalą Agroje pastatė Šachas Džahanas kaip paminklą savo žmonai Mumtaz Mahal. Jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Manoma, kad jis turi "išskirtinę visuotinę vertę".

Vyriausybė

Indija yra didžiausia demokratinė valstybė pasaulyje.

Indijos vyriausybė yra suskirstyta į tris dalis: įstatymų leidžiamąją (kuri priima įstatymus, parlamentas), vykdomąją (vyriausybė) ir teisminę (kuri užtikrina, kad įstatymų būtų laikomasi, aukščiausiasis teismas).

Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro Indijos parlamentas, įsikūręs Indijos sostinėje Naujajame Delyje. Indijos parlamentą sudaro dveji rūmai: aukštesnieji rūmai - Radža Sabha (Valstybių taryba) ir žemesnieji rūmai - Lok Sabha (Liaudies rūmai). Radžaja Sabha turi 250 narių, o Lok Sabha - 552 narius.

Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas, viceprezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų taryba. Indijos prezidentas renkamas penkeriems metams. Prezidentas gali išrinkti ministrą pirmininką, kuris turi daugiausia galių. Ministrui pirmininkui padeda Ministrų taryba, pavyzdžiui, gynybos ministras. 2014 m. gegužės 16 d. Narendra Modi tapo Indijos Ministru Pirmininku. Jis yra 19-asis Indijos ministras pirmininkas. Prezidentas turi mažiau galių nei ministras pirmininkas.

Teismų valdžią sudaro Indijos teismai, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą. Aukščiausiajam Teismui vadovauja Indijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Aukščiausiojo Teismo nariai turi teisę sustabdyti parlamento priimamą įstatymą, jei mano, kad įstatymas yra neteisėtas ir prieštarauja (prieštarauja) Indijos Konstitucijai. Indijoje taip pat yra 24 aukštieji teismai.

Indijos parlamentas.

Geografija ir klimatas

Indija yra septinta pagal dydį pasaulio valstybė. Tai pagrindinė Indijos subkontinento dalis. Šalia Indijos yra Pakistanas, Bangladešas, Mianmaras, Kinija, Butanas ir Nepalas. Šalia Indijos taip pat yra Šri Lanka - salų valstybė.

Indija yra pusiasalis, o tai reiškia, kad ją iš trijų pusių supa vanduo. Vienas iš septynių pasaulio stebuklų yra Agroje - Tadž Mahalas. Vakaruose yra Arabijos jūra, pietuose - Indijos vandenynas, o rytuose - Bengalijos įlanka. Šiaurinėje Indijos dalyje yra daug kalnų. Garsiausia Indijos kalnų grandinė yra Himalajai, kuriuose yra vieni aukščiausių kalnų pasaulyje. Indijoje yra daug upių. Pagrindinės upės yra Gangas, Brahmaputra, Jamuna, Godavaris, Kaveri, Narmada ir Krišna.

Indijoje vyrauja skirtingas klimatas. Pietuose vyrauja atogrąžų klimatas, todėl vasarą gali būti labai karšta, o žiemą - vėsu. Tačiau šiaurinėje dalyje vyrauja vėsesnis klimatas, vadinamas subtropiniu, o kalnuotuose regionuose - net alpiniu. Himalajuose, kalnų klimato regione, gali būti labai šalta. Vakarinėje pakrantėje ir rytinėse Himalajų priekalnėse iškrinta labai daug kritulių. Tačiau vakarinė dalis yra sausesnė. Dėl kai kurių Indijos dykumų visoje Indijoje keturis mėnesius per metus lyja. Tas laikas vadinamas musonu. Taip yra dėl to, kad dykumos pritraukia vandens pilnus vėjus iš Indijos vandenyno, kurie, atėję į Indiją, dovanoja lietų. Kai musoniniai lietūs ateina vėlai arba negausiai, galimos sausros (kai žemė išdžiūsta dėl mažesnio lietaus kiekio). Musonai paprastai ateina apie liepos-rugpjūčio mėn.

Indijos upės

Gynyba

Indijos ginkluotosios pajėgos yra Indijos kariuomenė. Ją sudaro kariuomenė, karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos. Yra ir kitų dalių, pavyzdžiui, Paramilitarinė ir Strateginė branduolinių pajėgų vadovybė.

Indijos prezidentas yra vyriausiasis vadas. Tačiau jai vadovauja Gynybos ministerija. 2010 m. Indijos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 1,32 mln. aktyvių karių. Tai reiškia, kad ji yra viena didžiausių kariuomenių pasaulyje.

Indijos kariuomenė modernėja pirkdama ir gamindama naujus ginklus. Ji taip pat kuria apsaugą nuo kitų šalių raketų. 2011 m. Indija importavo daugiau ginklų nei bet kuri kita pasaulio valstybė.

Nuo nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Indija kariavo keturis karus su Pakistanu ir karą su Kinija.

Indijos valstybės

Administravimo tikslais Indija buvo padalinta į mažesnes dalis. Dauguma šių dalių vadinamos valstijomis, kai kurios - sąjungų teritorijomis. Valstijos ir sąjunginės teritorijos skiriasi pagal tai, kaip jos yra atstovaujamos. Daugumą sąjunginių teritorijų valdo centrinės valdžios atsiųsti administratoriai. Visos valstijos ir Delio bei Pudučeri teritorijos pačios renka savo vietos valdžią. Iš viso yra dvidešimt aštuonios valstijos ir devynios sąjunginės teritorijos.

Valstijose:

Valstybės	Sostinės	Kodas
Andhra Pradešas	Amaravati	AP
Arunačal Pradešas	Itanagaras	AR
Asamas	Dispur	AS
Biharas	Patna	BR
Čhattisgaras	Raipuras	CT
Goa	Panadži	GA
Gudžaratas	Gandhi nagar	GJ
Harjana	Čandigaras	HR
Himačal Pradešas	Šimla	HP
Džarkhandas	Ranchi	JH
Karnataka	Bangalore	KA
Kerala	Tiruvanantapuramas	KL
Madhja Pradešas	Bhopalas	MP
Maharaštra	Mumbajus	MH
Manipūras	Imphal	MN
Meghalaya	Šilongas	ML
Mizoramas	Aizawl	MZ
Nagalandas	Kohima	NL
Odiša	Bhubanesvaras	OD
Pandžabas	Čandigaras	PB
Radžastanas	Džaipuras	RJ
Sikimas	Gangtokas	SK
Tamil Nadu	Čenajus	TN
Telangana	Haiderabadas	TS
Tripura	Agartala	TR
Utar Pradešas	Lucknow	UP
Uttarakhandas	Dehra Dun	JUNGTINĖ KARALYSTĖ IR JUNGTINĖ KARALYSTĖ
Vakarų Bengalija	Kalkuta	WB

Sąjungos teritorijos:

Sąjungos teritorija	Sostinė
Andamanų ir Nikobarų salos	Port Blairas
Čandigaras	Čandigaras
Dadra ir Nagar Haveli	Silvassa
Damanas ir Diu	Damanas
Delis	Delis
Ladakas	Leh
Lakšadvipas	Kavaratti
Puducherry	Puducherry
Džamu ir Kašmyras	Šrinagaras (vasaros sostinė) ir Džamu (žiemos sostinė)

A.     

Problemos su sienomis

Dėl tam tikrų Indijos sienų dalių kyla ginčų. Šalys nesutaria, kur yra sienos. Pakistanas ir Kinija nepripažįsta ginčijamos Džamu ir Kašmyro teritorijos. Indijos vyriausybė tvirtina, kad ji yra Indijos valstybė. Taip pat Indijos Respublika nepripažįsta Pakistano ir Kinijos Kašmyro dalių.

1914 m. Britų Indija ir Tibetas susitarė dėl McMahono linijos, kuri buvo Simlos susitarimo dalis. 1914 m. liepą Kinija pasitraukė iš susitarimo. Indai ir tibetiečiai šią liniją laiko oficialia siena. Kinija su tuo nesutinka, o žemyninė Kinija ir Taivanas nepripažįsta, kad Arunačal Pradešas priklauso Indijai. Jų nuomone, tai yra Pietų Tibeto dalis, kuri priklauso Kinijai.

Ekonomika

Šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje. Pagal nominalųjį BVP ji užima 7 vietą pasaulyje ir yra 2 250 mlrd. JAV dolerių, o pagal perkamosios galios paritetą ekonomika yra trečia pagal dydį (8,720 trilijono JAV dolerių). 2010 m. fiskalinių metų augimo tempas - 8,25 %. Tačiau tai vis tiek yra 3678 JAV doleriai (atsižvelgiant į PPP) vienam asmeniui per metus. Indijos ekonomika daugiausia grindžiama:

• Paslaugų sektorius: 43%
• Pramonės šakos: 41%
• Informacinės technologijos: 7%
• Ūkininkavimas: 7%
• Užsakomosios paslaugos: 2 proc.

Indijos ekonomika yra įvairi. Pagrindinės pramonės šakos: automobilių, cemento, chemijos, buitinės elektronikos, maisto perdirbimo, mašinų, kalnakasybos, naftos, farmacijos, plieno, transporto įrangos ir tekstilės.

Tačiau, nepaisant ekonomikos augimo, Indija ir toliau kenčia nuo skurdo. 2004-2005 m. 27,5 % gyventojų gyveno skurde. Be to, 80,4 % gyventojų gyvena už mažiau nei 2 JAV dolerius per dieną, o 2009 m. šis skaičius sumažėjo iki 68 %.

Žmonės

Indijoje gyvena 1,21 mlrd. žmonių. Indija yra antra pagal gyventojų skaičių šalis, o pirmauja Kinija. Ekspertai mano, kad iki 2030 m. Indija bus pirmoji. Apie 65 % indų gyvena kaimo vietovėse arba žemdirbystei skirtoje žemėje. Didžiausi Indijos miestai yra Mumbajus, Kalkuta, Delis, Čenajus, Bangalūras, Haidarabadas ir Ahmedabadas. Indijoje yra 23 oficialios kalbos. Iš viso Indijoje kalbama 1625 kalbomis.

Tai yra Indijos gyventojų tankumo žemėlapis.

Kalbos

Indijoje yra daug skirtingų kalbų ir kultūrų. Daugiau skirtingų kalbų ir kultūrų yra tik Afrikos žemyne. Indijoje yra dvi pagrindinės kalbų šeimos - indoarijų ir dravidų kalbos. Apie 69 % indų kalba indoarijų kalba, apie 26 % kalba dravidų kalba. Kitos Indijoje vartojamos kalbos priklauso austroazijatų grupei. Apie 5 % žmonių kalba tibetiečių-burmanų kalba.

Hindi kalba yra oficialioji Indijos kalba, kuria kalba daugiausia žmonių. Tai oficiali Sąjungos kalba. Gimtoji hindi kalba sudaro apie 41 % Indijos gyventojų (2001 m. Indijos gyventojų surašymas). Anglų kalba taip pat vartojama, daugiausia versle ir administracijoje. Ji turi "pagalbinės valstybinės kalbos" statusą. Konstitucijoje taip pat pripažįstama 21 kita kalba. Tomis kalbomis kalba daug žmonių arba jos pripažintos labai svarbiomis Indijos kultūrai. Indijoje yra net 1652 dialektai.

Indijos pietuose daug žmonių kalba kannadų, telugų, tamilų ir malajalamų kalbomis. Šiaurėje daug žmonių kalba čhattisgarhi, pendžabų, bengalų, gudžarati ir marathi, odia ir bihari kalbomis.

Indijoje yra 23 oficialios kalbos. Jos konstitucijoje šalies pavadinimas įrašytas visomis kalbomis. Hindi ir anglų kalbos (išvardytos paryškintu šriftu) yra "oficialiosios sąjungos kalbos" (sąjunga reiškia federalinę vyriausybę Delyje); tamilų, sanskrito, telugų, kannadų, malajalamų ir odijų kalbos oficialiai yra "klasikinės Indijos kalbos".

Kalba	Ilga forma	Anglų kalbos tarimas	Trumpoji forma
Asamių kalba	ভাৰত গণৰাজ্য	Bhārôt Gôṇôrājÿô	ভাৰত Bharot
Bengalų kalba	ভারত গণরাজ্য	Bʰārôt Gôṇôrājÿô	ভারত Bharot
Bodo
Dogri
Anglų kalba	Indijos Respublika		Indija
Gudžarati	ભારતીય પ્રજાસત્તાક	Bhartiya Prajasattak	ભારત.
Hindi	भारत गणराज्य	Bhārat Gaṇarājya	भारत Bhārat
Kannados	ಭಾರತ ಗಣರಾಜ್ಯ	Bhārata Gaṇarājya	ಭಾರತ Bhārata
Kašmyras	ہِندوستان	Hindustān
Konkani	भारोत गोणराज		भारोत
Maithili
Malajalamas	ഭാരതം	Bhāratam	ഭാരതം Bhāratam
Manipuri (taip pat Meitei arba Meithei)	ভারত গণরাজ্য		ভারত
Marathi	भारतीय प्रजासत्ताक	Bhartiya Prajasattak	भारत Bhārat
Nepalo	भारत गणराज्य	Bʰārat Gaṇarādzya	भारत Bʰārat
Odia	ଭାରତ	Bharata	Bharata
Pandžabo	ਭਾਰਤ ਗਣਤੰਤਰ	Bhārat Gantantar	ਭਾਰਤ Bhārat
Sanskritas	भारत गणराज्यम्	Bhārata Gaṇarājyam	भारत Bhārata
Santhali
Sindhi	ڀارت، هندستانڀارت،		ڀارت،
Tamil	இந்தியக் குடியரசு	Indiyak-Kudiyarasu	இந்தியா Indija/Bharadamas
Telugu	భారత గణరాజ్యము	Bʰārata Gaṇa Rājyamu	భారత్ Bhārath
Urdu	جمہوریہ بھارت	Jumhūrīyat-e Bhārat	بھارت Bhārat

Kultūra

Visoje Indijoje randama akmens amžiaus olų piešinių. Juose vaizduojami šokiai ir ritualai, o tai leidžia manyti, kad priešistorėje egzistavo religija. Epiniu ir puraniniu laikotarpiais pirmosios epinių poemų "Ramajana" ir "Mahabharata" versijos buvo parašytos apie 500-100 m. pr. m. e., nors žodžiu jos buvo perduodamos šimtmečius iki šio laikotarpio. Kitos Pietų Azijos akmens amžiaus vietovės, be Pakistano, yra šiuolaikinėje Indijoje, pavyzdžiui, Bhimbetkos uolų slėptuvės centrinėje Madhja Pradešo dalyje ir Kupgalo petroglifai rytinėje Karnatakos dalyje; jose yra uolų meno, vaizduojančio religines apeigas, ir galimos ritualinės muzikos įrodymų.

Su Indija susijusios kelios šiuolaikinės religijos: šiuolaikinis hinduizmas, džainizmas, budizmas ir sikhizmas. Visos šios religijos turi skirtingas mokyklas (mąstymo būdus) ir tradicijas, kurios yra susijusios. Kaip grupė jos vadinamos Rytų religijomis. Indijos religijos yra daug kuo panašios viena į kitą: Pagrindiniai tikėjimai, garbinimo būdas ir kelios religinės praktikos yra labai panašios. Šie panašumai daugiausia atsiranda dėl to, kad šios religijos turi bendrą istoriją ir bendrą kilmę. Jos taip pat darė įtaką viena kitai.

Indijos Respublikoje hinduizmas yra pagrindinė religija, kurios išpažįsta 79,80 % žmonių, islamas - 14,23 %, krikščionybė - 2,30 %, sikhizmas - 1,72 %, budizmas - 0,70 %, džainizmas - 0,37 %.

Tai pirmas kartas nuo nepriklausomybės atgavimo, kai hinduistų populiacijos dalis sumažėjo žemiau 80 %.

Harmandir Sahib arba Auksinė sikhų šventykla.

Technologijos

2014 m. Indija pirmą kartą pasiuntė erdvėlaivį į Marsą. Taip ji tapo trečiąja ir vienintele Azijos šalimi, kuriai tai pavyko sėkmingai padaryti. Indija yra vienintelė šalis, kuriai pavyko sėkmingai atlikti patį pirmąjį bandymą skrieti aplink Marsą. Jis vadinosi "Mars Orbiter" misija.

ISRO per vieną misiją paleido 104 palydovus ir pasiekė pasaulio rekordą. Indija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri per vieną misiją paleido daugiau kaip šimtą palydovų. Tai buvo daugiau nei 2014 m. Rusijos rekordas - 37 palydovai per vieną paleidimą.

Popkultūra

Indija turi didžiausią pasaulyje kino pramonę. ^[] Mumbajuje (buvęs Bombėjus) įsikūrusi kino pramonė dar vadinama Bolivudu. Per metus sukuriama 1 000 filmų, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei Holivude. Filmai joje kuriami beveik kasdien.

Sportas

Indai puikiai pasirodė ledo ritulio srityje. Olimpinėse žaidynėse jie iškovojo aštuonis aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius. Tačiau populiariausia sporto šaka Indijoje yra kriketas. Indijos kriketo rinktinė laimėjo 1983 ir 2011 m. pasaulio kriketo taurę ir 2007 m. ICC pasaulio dvidešimtmečių čempionatą. Ji pasidalijo 2002 m. ICC Čempionų taurę su Šri Lanka ir laimėjo 2013 m. ICC Čempionų taurę. kriketą Indijoje kontroliuoja Indijos kriketo kontrolės taryba (Board of Control for Cricket in India arba BCCI). Vietiniai turnyrai: Ranji Trophy, Duleep Trophy, Deodhar Trophy, Irani Trophy ir Challenger Series. Taip pat rengiamos Indijos kriketo lygos ir Indijos premjerlygos dvidešimt dvidešimties varžybos.

Tenisas išpopuliarėjo dėl Indijos Daviso taurės komandos pergalių. Asociacijos futbolas taip pat yra populiari sporto šiaurės rytų Indijoje, Vakarų Bengalijoje, Goa ir Keraloje. Indijos nacionalinė futbolo rinktinė ne kartą laimėjo Pietų Azijos futbolo federacijos taurę. Iš Indijos kilę šachmatai taip pat populiarėja. Daugėja Indijos didmeistrių. Tradicinės sporto šakos yra kabaddi, kho kho ir gilli-danda, kurios žaidžiamos visoje Indijoje.

2008 m. Indijos "Premier" lygos dvidešimt dvidešimties kriketo rungtynės tarp "Chennai Super Kings" ir "Kolkata Knight Riders" komandų