Budizmas atsirado Indijoje, remiantis Siddharthos Gautamos, vėliau žinomo kaip Gautama Buda, mokymu. Buda – tai žmogus, kuris, kaip sakoma, yra pabudęs ir suvokia gyvenimo tiesą. Istorikų dauguma datuoja Budos gyvenimą į VI–V a. pr. m. e.; tradiciškai nurodomos tokios vietos kaip Lumbini (dabartinis Nepalas), kur gimė Siddhartha, ir Bodh Gaya (Indija), kur jis pasiekė nušvitimą po Bodhi medžiu.

Istorinis plitimas ir tradicijos

Bėgant amžiams jo mokymas išplito iš Indijos į Vidurinę Aziją, Tibetą, Šri Lanką, Pietryčių Aziją, Kiniją, Mongoliją, Korėją, Japoniją, o dabar - į Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Tradicijos ir mokyklos išsivystė atsižvelgiant į geografiją, kultūrą ir istorinius kontaktus.

Theravados budizmas labiausiai paplitęs Pietų Azijoje (pvz., Šri Lankoje, Tailande, Balyje, Laose, Kambodžoje), o mahajana - šiauriau (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Vietname). Be šių pagrindinių krypčių, svarbus yra ir tantrinis ar vajrajana budizmas (Tibetas, Mongolija). Šiandien egzistuoja daugybė skirtingų budizmo mokyklų ir srovių, tačiau visoms jų būdingos kelios pagrindinės idėjos. Apie septyni procentai pasaulio žmonių yra budistai (tai sudaro šimtus milijonų — skaičiavimai skiriasi pagal šaltinį).

Pagrindinės doktrinos ir terminai

Budizmo mokymas orientuojasi į žmogaus kančios (sanskrito/ pali: dukkha) supratimą ir kelią į jos panaikinimą. Svarbiausios doktrinos apima:

  • Keturi kilnieji tiesos (pagrindinis Budos pranešimas): 1) gyvenimas apima kančią; 2) kančios priežastis yra troškimas ir prisirišimas; 3) yra kančios nutraukimas (nirvana); 4) yra kelias į kančios nutraukimą.
  • Aštuonių pakopų kelias – etinė ir praktinė programa, vedanti į nutraukimą: taisyklingas supratimas, mintys, kalba, veiksmas, pragyvenimas, pastangos, dėmesingumas ir susikaupimas.
  • Karma – veiksmų ir pasekmių dėsnis: veiksmai (kūno, žodžio, proto) turi pasekmes, kurios formuoja patirtis ir būties perėjimus.
  • Pergimimas (reinkarnacija) – idėja, kad gyvavimo ciklas (samsara) tęsiasi tol, kol išlieka troškimas ir nešviesa, ir kad per gerą praktiką galima nutraukti šį ciklą.
  • Ne-aš (anatta) – mokymas, kad nėra pastovaus, išskirto „aš“ ar sielos; asmenybė yra kintančių elementų rinkinys.
  • Nepastovumas (anicca) – viskas kinta; pripažinimas, kad prisirišimas prie besikeičiančių reiškinių sukelia kančią.
  • Nirvana – išsilaisvinimas nuo troškimo ir pergimimų rato; būklė, kurią pasiekęs asmuo nebepatiria kančios kaip iki tol.

Praktikos ir dvasinė gyvenimo forma

Budizme daug dėmesio skiriama praktikai, ypač meditacijai. Pagrindinės meditacijos rūšys yra samatha (susitelkimo) ir vipassana (žvilgsnis į tikrovę, įžvalga). Vienuoliška gyvenimo forma (vinaja) turi svarbią vietą — vienuoliai ir vienuolės palaiko tekstus, ritualus ir Bendruomenę (sangha). Taip pat daug vietos skiriama etiniam gyvenimui: penki pagrindiniai įsipareigojimai pasauliečiams (nežudyti, nevogti, nerūkyti/intymiai nežaloti, neapgaudinėti, nevartoti nuodingų medžiagų, trukdančių sąmoningumui).

Praktikoje taip pat svarbus dosnumas (dāna), atjauta, moralė ir išmintis. Religiniai ritualai, altoriai, statulos ir šventės (pvz., Vesak, minint Budos gimimą, nušvitimą ir parinibbana) skiriasi tarp tradicijų, tačiau funkcija paprastai ta pati: priminti mokymą, kaupti nuopelnus ir skatinti bendruomeniškumą.

Šventraštis ir mokymo tekstai

Skirtingos tradicijos remiasi skirtingais kanonais. Theravados tradicija naudoja Pali kanoną (Tipitaka), kuriame yra Vinaya (klajūnų taisyklės), Sutta (pamokslai) ir Abhidhamma (sisteminė doktrina). Mahayana tradicijos prideda įvairius sutras (pvz., Širdies sutra, Lotuso sutra, Prajnaparamita tekstai) ir filosofinius komentarus. Tibeto budizme svarbios tantrinės tekstų tradicijos ir dvasiniai mokytojai (lama).

Skirtingos interpretacijos ir šiuolaikinė reikšmė

Daugelis žmonių budizmą laiko religija, kiti – filosofija, o treti - tikrovės pažinimo būdu. Šiuolaikinėje visuomenėje budistiniai principai dažnai pritaikomi nepriklausomai nuo religinių dogmų: pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos tapo populiarios medicinoje, psichologijoje ir ugdymuose. Budizmo etika ir meditacija taip pat domina žmones, ieškančius streso valdymo, moralinio orientyro ar dvasinės transformacijos.

Išvados

Budizmas yra daugialypė tradicija su giliais filosofiniais ir praktiniais aspektais. Nors tarp mokyklų yra skirtumų, dauguma budistinių mokymų sutaria dėl pagrindinių tikslų: suprasti kančios priežastis, pertvarkyti savo santykį su troškimu ir baigtinai siekti išsilaisvinimo nuo kančios. Budizmas ir toliau formuoja kultūras, etiką ir asmenines praktikas visame pasaulyje.