Budizmas: apibrėžimas, istorija ir pagrindinės doktrinos
Sužinokite budizmo apibrėžimą, istoriją ir pagrindines doktrinas — nuo Gautamos Budos mokymų iki krypčių, praktikų ir šiuolaikinių interpretacijų.
Budizmas atsirado Indijoje, remiantis Siddharthos Gautamos, vėliau žinomo kaip Gautama Buda, mokymu. Buda – tai žmogus, kuris, kaip sakoma, yra pabudęs ir suvokia gyvenimo tiesą. Istorikų dauguma datuoja Budos gyvenimą į VI–V a. pr. m. e.; tradiciškai nurodomos tokios vietos kaip Lumbini (dabartinis Nepalas), kur gimė Siddhartha, ir Bodh Gaya (Indija), kur jis pasiekė nušvitimą po Bodhi medžiu.
Istorinis plitimas ir tradicijos
Bėgant amžiams jo mokymas išplito iš Indijos į Vidurinę Aziją, Tibetą, Šri Lanką, Pietryčių Aziją, Kiniją, Mongoliją, Korėją, Japoniją, o dabar - į Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Tradicijos ir mokyklos išsivystė atsižvelgiant į geografiją, kultūrą ir istorinius kontaktus.
Theravados budizmas labiausiai paplitęs Pietų Azijoje (pvz., Šri Lankoje, Tailande, Balyje, Laose, Kambodžoje), o mahajana - šiauriau (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Vietname). Be šių pagrindinių krypčių, svarbus yra ir tantrinis ar vajrajana budizmas (Tibetas, Mongolija). Šiandien egzistuoja daugybė skirtingų budizmo mokyklų ir srovių, tačiau visoms jų būdingos kelios pagrindinės idėjos. Apie septyni procentai pasaulio žmonių yra budistai (tai sudaro šimtus milijonų — skaičiavimai skiriasi pagal šaltinį).
Pagrindinės doktrinos ir terminai
Budizmo mokymas orientuojasi į žmogaus kančios (sanskrito/ pali: dukkha) supratimą ir kelią į jos panaikinimą. Svarbiausios doktrinos apima:
- Keturi kilnieji tiesos (pagrindinis Budos pranešimas): 1) gyvenimas apima kančią; 2) kančios priežastis yra troškimas ir prisirišimas; 3) yra kančios nutraukimas (nirvana); 4) yra kelias į kančios nutraukimą.
- Aštuonių pakopų kelias – etinė ir praktinė programa, vedanti į nutraukimą: taisyklingas supratimas, mintys, kalba, veiksmas, pragyvenimas, pastangos, dėmesingumas ir susikaupimas.
- Karma – veiksmų ir pasekmių dėsnis: veiksmai (kūno, žodžio, proto) turi pasekmes, kurios formuoja patirtis ir būties perėjimus.
- Pergimimas (reinkarnacija) – idėja, kad gyvavimo ciklas (samsara) tęsiasi tol, kol išlieka troškimas ir nešviesa, ir kad per gerą praktiką galima nutraukti šį ciklą.
- Ne-aš (anatta) – mokymas, kad nėra pastovaus, išskirto „aš“ ar sielos; asmenybė yra kintančių elementų rinkinys.
- Nepastovumas (anicca) – viskas kinta; pripažinimas, kad prisirišimas prie besikeičiančių reiškinių sukelia kančią.
- Nirvana – išsilaisvinimas nuo troškimo ir pergimimų rato; būklė, kurią pasiekęs asmuo nebepatiria kančios kaip iki tol.
Praktikos ir dvasinė gyvenimo forma
Budizme daug dėmesio skiriama praktikai, ypač meditacijai. Pagrindinės meditacijos rūšys yra samatha (susitelkimo) ir vipassana (žvilgsnis į tikrovę, įžvalga). Vienuoliška gyvenimo forma (vinaja) turi svarbią vietą — vienuoliai ir vienuolės palaiko tekstus, ritualus ir Bendruomenę (sangha). Taip pat daug vietos skiriama etiniam gyvenimui: penki pagrindiniai įsipareigojimai pasauliečiams (nežudyti, nevogti, nerūkyti/intymiai nežaloti, neapgaudinėti, nevartoti nuodingų medžiagų, trukdančių sąmoningumui).
Praktikoje taip pat svarbus dosnumas (dāna), atjauta, moralė ir išmintis. Religiniai ritualai, altoriai, statulos ir šventės (pvz., Vesak, minint Budos gimimą, nušvitimą ir parinibbana) skiriasi tarp tradicijų, tačiau funkcija paprastai ta pati: priminti mokymą, kaupti nuopelnus ir skatinti bendruomeniškumą.
Šventraštis ir mokymo tekstai
Skirtingos tradicijos remiasi skirtingais kanonais. Theravados tradicija naudoja Pali kanoną (Tipitaka), kuriame yra Vinaya (klajūnų taisyklės), Sutta (pamokslai) ir Abhidhamma (sisteminė doktrina). Mahayana tradicijos prideda įvairius sutras (pvz., Širdies sutra, Lotuso sutra, Prajnaparamita tekstai) ir filosofinius komentarus. Tibeto budizme svarbios tantrinės tekstų tradicijos ir dvasiniai mokytojai (lama).
Skirtingos interpretacijos ir šiuolaikinė reikšmė
Daugelis žmonių budizmą laiko religija, kiti – filosofija, o treti - tikrovės pažinimo būdu. Šiuolaikinėje visuomenėje budistiniai principai dažnai pritaikomi nepriklausomai nuo religinių dogmų: pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos tapo populiarios medicinoje, psichologijoje ir ugdymuose. Budizmo etika ir meditacija taip pat domina žmones, ieškančius streso valdymo, moralinio orientyro ar dvasinės transformacijos.
Išvados
Budizmas yra daugialypė tradicija su giliais filosofiniais ir praktiniais aspektais. Nors tarp mokyklų yra skirtumų, dauguma budistinių mokymų sutaria dėl pagrindinių tikslų: suprasti kančios priežastis, pertvarkyti savo santykį su troškimu ir baigtinai siekti išsilaisvinimo nuo kančios. Budizmas ir toliau formuoja kultūras, etiką ir asmenines praktikas visame pasaulyje.
Pagrindas ir budizmo sąvokos
Siddharta Gautama (563-483 m. pr. m. e.) pradėjo savo gyvenimą kaip mažametis mažos karalystės, esančios dabartinio Nepalo pietinėje dalyje, princas. Suaugęs jis paliko turtus ir statusą, kad ieškotų tiesos. Nušvitęs būdamas 35 metų, Buda kitus 45 gyvenimo metus praleido keliaudamas ir mokydamas šiaurinėje Indijos dalyje. Jis mirė sulaukęs 80 metų.
Buda daug dėmesio skyrė mokymui, kaip įveikti kančią. Jis matė, kad visos gyvos būtybės kenčia gimdamos, sirgdamos, senatvėje ir susidurdamos su mirtimi. Jis mokė, kad įveikęs kančią žmogus taps tikrai laimingas.
Ankstyvasis mokymas. Pirmąją pamoką po to, kai tapo nušvitęs, jis vedė kitiems ieškotojams, kurie taip pat atsisakė pasaulio. Tai buvo grupė šventųjų vyrų arba vienuolių, su kuriais Buda mokėsi penkerius ar daugiau metų. Jiems jis pirmiausia pristatė tai, ką laikė Keturiomis kilniomis gyvenimo tiesomis ir Aštuonialypiu kilniu keliu (žr. toliau). Šiuose mokymuose įvardijamos kančios priežastys ir jų gydymas.
Trys egzistencijos ženklai. Buda mokė, kad gyvenimas geriausiai suprantamas kaip nepastovus (viskas kinta), nepatenkinamas (palikti vieni patys niekada nebūsime tikrai laimingi) ir priklausomas vienas nuo kito (visi dalykai yra susiję, net jei "aš" geriau suprantamas kaip iliuzija).
Vidurio kelias. Budizmas moko nekenkti ir laikytis nuosaikumo arba pusiausvyros, nenukrypti per toli į vieną ar kitą pusę. Tai vadinama vidurio keliu ir skatina žmones gyventi pusiausvyroje.
Meditacija. Buda rekomendavo meditaciją kaip būdą sudrausminti protą ir pamatyti pasaulį tokį, koks jis yra. Budistai gali medituoti sėdėdami specialiu ar specifiniu būdu. Kiti meditacijos stiliai yra meditacija stovint ir vaikščiojant.
Trys nuodai. Kalbėdamas apie kančią, Buda išskyrė tris nuodus - troškimus, pyktį ir kvailumą - ir parodė, kad kančią galime nutraukti atsisakydami troškimų ir įveikdami pyktį bei kvailumą.
Nirvana. Visiškas neigiamos įtakos atsisakymas vadinamas nirvana, o tai reiškia "užgesinti", kaip užgesinti žvakės liepsną. Ši kančios pabaiga taip pat vadinama nušvitimu. Budizme Apšvitimas ir Nirvana dažnai reiškia tą patį.
Ar budistai tiki į dievą ar dievus? Buda nesakė, ar dievai egzistuoja, ar ne, nors kai kuriose budistų istorijose dievai vaidina svarbų vaidmenį. Jei kas nors paklausdavo Budos: "Ar egzistuoja dievai?", jis kilniai tylėdavo. Tai reiškia, kad jis nei patvirtintų, nei paneigtų. Budistai nemano, kad žmonės turėtų kreiptis į dievus, kad šie juos išgelbėtų ar atneštų nušvitimą. Verčiau žmonės turėtų patys nueiti savo kelią taip, kaip geriausiai sugeba.
Kiti pagrindiniai mokymai. Daug Budos idėjų randama kitose Indijos religijose, ypač induizme.
- Karma. Karma reiškia veiksmus, o Buda mokė, kad veiksmai turi gerų ar blogų pasekmių. Jei žmonės priims gerus sprendimus, jie bus laimingesni ir turės daugiau ramybės.
"Kad išvengtumėte viso blogio
Daryti gera.
Išvalyti protą: Tai yra visų Budų mokymas." Dhammapāda, XIV, 5
- Reinkarnacija. Buda mokė apie reinkarnaciją, t. y. apie tai, kad po mirties galime atgimti šiame pasaulyje ir patirti tokias pat kančias kaip ir ankstesniame gyvenime. Galutinis budistų tikslas - rasti nušvitimą (nirvaną), dėl kurio nesibaigtų begalinis persikūnijimas ir kančia. Kai kurie budistai šią idėją supranta poetiškai, o ne pažodžiui.
Kas yra Buda?
Buda yra pali žodis, kuris reiškia "prabudęs". Buda vadinamas tas, kuris prabudo, suvokdamas tiesą apie protą ir kančią, ir moko šios tiesos kitus. Žodis "Buda" dažnai reiškia istorinį Budą, vardu Buda Šakjamuni (Siddharta Gautama). Budistai netiki, kad Buda yra dievas, bet tiki, kad jis yra žmogus, kuris pabudo ir gali pamatyti tikrąjį proto veikimo būdą. Jie tiki, kad šis žinojimas visiškai pakeičia žmogų. Toks žmogus gali padėti ir kitiems tapti nušvitusiais. Nušvitę žmonės yra anapus gimimo, mirties ir atgimimo.
Kas buvo pirmasis Buda?
Pasak budizmo, prieš Gautamą Budą buvo nesuskaičiuojama daugybė Budų ir po jo bus daugybė Budų.
Pali tekstuose pirmasis Buda Buddhavamsa suttoje buvo Taṇhaṅkara Buda. Mahapadana sutta sako, kad ankstyviausias Buda iš neseniai pasirodžiusių septynių budų buvo Vipassi Buda (tačiau sutta nesako, kad Vipassi yra pirmasis Buda). Skaičiuojant nuo dabartinės kalpos (mūsų dabartinio pasaulio (Žemės) pradžios) Gautama Buda laikomas ketvirtuoju Buda. Šiame pasakojime pirmasis yra Kakusandho Buda, antrasis - Konakamano Buda, o trečiasis - Kasapo Buda. Paskutinis šios kalpos Buda bus Maitrėjos Buda. Tada pasaulis (Žemė) atsinaujins ir nuo tada prasidės nauja kalpa.
Budizmo tikėjimai
Trys brangakmeniai
Budistai gerbia ir brangina Tris brangakmenius: Budą, Dharmą ir Sanghą.
Buda reiškia pabudusį žmogų, Dharma - Budos mokymą, o Sangha - žmones, kurie seka Buda ir jo mokymu.
Budistai sako: "Priimu prieglobstį prie Budos, Dharmos ir Sanghos." Jie randa paguodą šiose brangenybėse arba lobiuose.
Keturios kilnios tiesos
Pirmasis ir svarbiausias Budos mokymas yra Keturios kilniosios tiesos.
- Gyvenimas dažnai - iš tiesų beveik visada - susijęs su kančia.
- Šios kančios priežastis yra ta, kad norime, jog viskas būtų taip, kaip reikia.
- Būdas išgydyti kančią - pakilti virš šio troškimo.
- Būdas pakilti virš troškimų - eiti Tauriuoju aštuonialypiu keliu, kuris padeda mums pakeisti savo mąstymą ir supratimą.
Kilnusis aštuongubas kelias
Buda liepė žmonėms laikytis specialaus gyvenimo būdo, vadinamo Kilniuoju aštuongubu keliu, jei jie nori suprasti Keturias kilnias tiesas. Šios tiesos yra šios:
- Tinkami vaizdai. Žinokite ir supraskite Keturias kilnias tiesas.
- Tinkama mintis. Nukreipkite savo mintis nuo pasaulio į Dharmą.
- Tinkamas kalbėjimas. Sakykite tiesą, nekalbėkite apkalbų ir nekalbėkite blogai apie kitus.
- Tinkamas elgesys. Nedarykite blogų veiksmų, pavyzdžiui, nežudykite, nevogkite ir negyvenkite nešvariai.
- Tinkamas pragyvenimo šaltinis. Uždirbkite pinigus taip, kad niekam nepakenktumėte.
- Tinkamos pastangos. Stenkitės, kad jūsų protas būtų geresnis ir mažiau blogas.
- Tinkamas dėmesingumas. Prisiminkite Dharmą ir nuolat ją taikykite.
- Tinkama meditacija. Praktikuokite meditaciją kaip tikrovės supratimo būdą
Penki priesakai
Budistai raginami laikytis penkių priesakų arba gairių. Buda mokė, kad žudymas, vagystė, žalingi lytiniai santykiai ir melas nėra įgūdžių požymiai.
- Nesužeisiu gyvo žmogaus ar gyvūno.
- Aš nieko neimsiu, jei tai man nebuvo duota.
- Nedalyvausiu seksualiniuose nusikaltimuose.
- Nemeluosiu ir nesakysiu dalykų, kurie skaudina žmones.
- Nevartoju svaiginamųjų medžiagų, tokių kaip alkoholis ar narkotikai, sukeliančių nerūpestingumą.
Jei žmogus nori būti vienuoliu ar vienuole, jis turi laikytis ir kitų priesakų.
Susiję puslapiai
- Siddhartha Gautama
- Buda
- Nichiren
- Budistų kalendorius
- Budizmo kritika
Klausimai ir atsakymai
K: Kas žinomas kaip Gautama Buda?
Atsakymas: Gautama Buda žinomas kaip budizmo įkūrėjas ir tas, apie kurį sakoma, kad jis prabudo ir suvokė gyvenimo tiesą.
Klausimas: Iš kur kilo budizmas?
A: Budizmas atsirado Indijoje, remiantis Siddharthos Gautamos, vėliau žinomo kaip Gautama Buda, mokymu.
K: Kaip toli paplito budizmo mokymas?
A.: Per šimtmečius budizmo mokymas iš Nepalo išplito į Vidurinę Aziją, Tibetą, Šri Lanką, Pietryčių Aziją, Kiniją, Mongoliją, Korėją, Japoniją, o dabar - į Europą ir Šiaurės bei Pietų Ameriką.
K: Kas yra theravados budizmas?
A: Theravados budizmas labiausiai paplitęs Pietų Azijoje.
K: Kas yra mahajanos budizmas?
A: Mahajanos budizmas yra šiauriau nei Theravados budizmas.
K: Kiek žmonių pasaulyje yra budistai?
A: Apie septynis procentus pasaulio žmonių yra budistai.
K: Kaip žmonės vertina budizmą?
A: Daugelis žmonių budizmą laiko religija, kiti - filosofija, dar kiti - tikrovės ieškojimo būdu.
Ieškoti