Sizango (Tibeto autonominis regionas) – geografija, kultūra, religija

Sizango (Tibeto autonominis regionas) – atrask Lasoės peizažus, tibetiečių kultūrą, budizmą, religines tradicijas ir Dalai Lamos palikimą.

Sizango autonominis regionas, dar vadinamas Tibeto autonominiu regionu (TAR), yra Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) provincijos lygio autonominis regionas. Jo administracinė sostinė yra Lasoje. Anglakalbiai šį regioną dažnai vadina Tibetu, tačiau terminas „Tibetas“ gali reikšti ir platesnę kultūrinę bei istorinių tibetiečių apgyvendintų teritorijų sritį, kuri užima ne tik TAR administracinę teritoriją.

Geografija ir gamta

Sizango yra didžiulis kalnų ir aukštikalnių regionas, esantis Tibeto plokščiakalnyje — viename aukščiausių žemynų paviršių pasaulyje. Vidutinis aukštis siekia apie 4 500 m virš jūros lygio, todėl oro retėjimas ir didelis ultravioletinių spindulių intensyvumas yra tipiški reiškiniai. Regioną juosia kalnų grandinės, o pietvakariuose jis ribojasi su Indija, Nepalu ir Butanu. Tibeto plokštainyje prasideda daug svarbių Azijos upių, tarp jų — Jinsha (Geltonoji upe), Jangdzė, Mekongas, Yarlung Tsangpo (vėliau žinomas kaip Brahmaputra) ir Indo intakai.

Gamta ir biologinė įvairovė: aukšti kalnai, ledynai ir plokščiakalnio stepės (alpine meadows). Čia gyvena tokios rūšys kaip sniego leopardas, tibetinis antilopis (čiru), takiniškas šernas ir įvairios endeminės augalų rūšys. Pastaraisiais dešimtmečiais ledynų tirpimas ir klimato kaita kelia rimtą pavojų regiono vandens ištekliams ir vietos ekosistemoms.

Istorija ir politinė padėtis

Tibeto istorija yra sudėtinga ir daugiabriaunė: tai — senos karalystės, pasikeitimų su kaimyninėmis valstybėmis ir ilgų religinių institucijų raida. XX a. viduryje regionas tapo glaudžiai susijęs su Kinijos valstybės politika. Dėl politinių įvykių 1950–1959 m. daugelis tibetiečių lyderių, tarp jų Dalai Lama, paliko šalį. Dėl šių istorinių įvykių susiformavo ilgalaikės tarptautinės diskusijos apie Tibeto autonomiją ir teises.

Dėmesio saugant teisę ir valdžią

Oficialiai Sizango yra autonominis regionas KLR sudėtyje. Administraciniu ir politiniu požiūriu ten veikia centrinės valdžios institucijos, vietinės administracijos ir teisminė sistema, kaip ir kituose Kinijos regionuose. Kartu egzistuoja specifinės kultūrinės ir kalbinės priemonės, skirtos vietinėms tautinėms mažumoms.

Gyventojai, kalba ir kultūra

Regiono gyventojų daugumą sudaro tibetiečiai, tačiau gyventojų sudėtį keičia ir kinų (mandarinų) bei kitų tautybių bendruomenės. Oficialiai vartojamos kalbos yra tibetiečių ir mandarinų. Tibetiečių rašyba susiformavo remiantis senais sanskrito rašmenimis, o literatūra, religiniai tekstai ir folkloras turi ilgas tradicijas.

Kultūros bruožai:

• Nomadinė gyvulininkystė — yaktų auginimas, avių ir ožkų ganymas.
• Gausu meninių tradicijų: thangka tapyba, drožyba, audiniai ir siuvinėjimai.
• Bažnyčių ir vienuolynų architektūra — Potala rūmai, Jokhang šventykla ir kiti istoriniu požiūriu svarbūs kompleksai (Lasoje ir kituose centruose).
• Maistas: tsampa (malta miežių miltų košė), sviesto arbata (butter tea), koldūnai (momo), yako mėsa ir vietinės sūrio rūšys.
• Šventės: Losar (tibeto naujieji metai), Saga Dawa (įvykių, susijusių su Buda gyvenimu, minėjimas) ir įvairios vienuolynų procesijos.

Religija

Pagrindinė Tibeto religija yra tibetietiškas budizmas (vadinamas vadžrajana arba tibetiečių budizmu), tačiau regione taip pat gyvuoja senoji bon tradicija ir vietinės liaudies tikėjimai. Religinis gyvenimas čia yra intensyvus: vienuolynai vaidina svarbų vaidmenį bendruomenių kultūriniame ir socialiniame gyvenime, juose saugomi tekstai, atliekamos apeigos ir vykdomas mokymas.

Daug tradicijų ir apeigų, susijusių su gyvenimu ir mirimu, sudaro svarbią kasdienybės dalį. Pavyzdžiui, Tibeto mirusiųjų knygoje pateikiamos mirusiųjų ir mirštančiųjų apeigos, kurios tam tikrais aspektais primena paskutines apeigas kitose religijose, bet turi savitus ritualus, susijusius su reinkarnacija ir atminties praktika.

Religinis vadovavimas: Tibeto budistų religinis lyderis tradiciškai vadinamas Dalai Lama. 14-asis Dalai Lama (Tenzin Gyatso) buvo priverstas palikti šalį po 1959 m. sukilimo, kai teritorijoje įsitvirtino Kinijos kariuomenė. Šiuo metu Dalai Lama gyvena tremtyje Indijoje, tačiau nuolatos bendrauja su pasauline bendruomene ir dažnai lankosi įvairiose šalyse. Dalai Lama tradiciškai yra ne tik religinis, bet ir ankstesniais laikais — politinis Tibeto bendruomenės lyderis; šis vaidmuo po jo išvykimo iš dalies buvo pakeistas politinėmis struktūromis tremtyje.

Vienuolynai, apeigos ir dvasinė praktika

Vienuolynai — svarbiausi studijų, meditacijos ir apeigų centrai. Vienuoliai ir vienuolės užsiima ritualine praktika, tekstų kopijavimu, meninėmis dirbtuvėmis ir švietimu. Kai kuriuose vienuolynuose kūrėsi ir filosofinės mokyklos su išskirtinėmis doktrininėmis tradicijomis.

Ekonomika ir infrastruktūra

Ekonomika remiasi gyvulininkyste (yakai, avys, ožkos), aukštikalnių žemdirbyste (kruopos, kai kurios daržovės), taip pat kalnakasyba (metalų ir mineralų ištekliai), hidroenergija ir vis sparčiau augančia turizmo sektoriumi. Pastaraisiais dešimtmečiais vykdyta infrastruktūros plėtra — kelių tiesimas, oro uostų plėtra ir Qinghai–Tibeto geležinkelis — palengvino susisiekimą su likusia Kinija ir užsieniu.

Aplinkos iššūkiai

Regionas susiduria su rimtais aplinkos iššūkiais: ledynų tirpimas, per didelis ganymas tam tikrose vietovėse, statybos poveikis bei biologinės įvairovės nykimas. Dėl didelio vandens atsargų kiekio Tibeto plokščiakalnis turi strateginę reikšmę visai Pietų ir Rytų Azijai.

Kelionės ir sauga

Tibetas yra patraukli keliautojams, ieškantiems dvasinių, kultūrinių ir gamtinių patirčių. Populiariausi lankytini objektai — Lasa (Potala rūmai, Jokhang šventykla), Yamdrok ežeras, Mount Kailash ir Everest bazinė stotis iš šiaurinės (Tibeto) pusės. Keliaujant aukštyje reikia atsižvelgti į aukščio ligos riziką: rekomenduojama laipsniškai aklimatizuotis, gerti daug skysčių ir vengti per didelio fizinio krūvio pirmosiomis dienomis.

Santrauka

Sizango (Tibeto autonominis regionas) — išskirtinis tiek geografiškai, tiek kultūriškai regionas. Jo aukštikalnių gamta, turtinga religinių tradicijų įvairovė ir stiprios lokalios kultūros praktikos daro jį svarbia vieta Azijos istorijoje ir šiuolaikiniame geopolitiniame kontekste. Keliaujant į šį regioną verta gerbti vietos papročius, pasirūpinti sveikata aukštyje ir domėtis tiek kultūriniu, tiek gamtiniu paveldu.

Neramumai

Nuo tada, kai Kinija šeštajame dešimtmetyje perėmė kontrolę, Tibete vyko tam tikri protestai. Dauguma jų kilo dėl socialinių ar ekonominių problemų. Kai kurie iš jų vyko dėl to, kad yra žmonių, manančių, jog Tibetas neturėtų būti Kinijos dalis. Norėdami parodyti savo pasipriešinimą, daugelis tibetiečių susidegino, kad Kinijos vyriausybė būtų spaudžiama vėl tapti nepriklausoma. 2011 m. nusižudė 19 žmonių. Buvo nutiesta geležinkelio linija - Čingzango geležinkelis, jungiantis Kiniją su Lasa. Be to, daugelį žmonių papiktino kylančios maisto kainos ir apsunkinta galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą. Geležinkelio linija taip pat sukėlė nuogąstavimų dėl didesnės migracijos. Tokia padėtis paskatino tam tikrą smurtą prieš žmones iš už Tibeto ribų. Dalis šio smurto vyksta už Tibeto ribų. Atrodo, kad skiriant vyriausybines pareigas Tibete daugiau skiriama kitų tautybių kinų, o ne tibetiečių. Kinijos vyriausybė teigia, kad jei Tibetas vėl taptų nepriklausomas, nukentėtų jo ekonomika.

Potalos rūmai Lasoje

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kaip dar vadinamas Xizang autonominis regionas?

K: Kokiai šaliai priklauso Xizango autonominis regionas?

K: Kokia yra Xizango autonominio regiono sostinė?

K: Kaip anglakalbiai dažnai vadina šį regioną?

K: Ar "Tibetas" reiškia tik šį konkretų autonominį regioną?

Paieška pagal raidę