Kinija (regionas)

Kilmė

Pirmą kartą žodis "Kinija" pavartotas 1555 m. Jis kilęs iš persiško būdvardžio chīnī, reiškiančio "kiniškas", kurį Europoje išpopuliarino Marco Polo.

Istorija

Senovė (2100 m. pr. Kr. - 1500 m. po Kr.)

Senovės Kinija buvo viena iš pirmųjų civilizacijų ir nuo II tūkstantmečio pr. m. e. veikė kaip feodalinė visuomenė. Kinijos civilizacija taip pat buvo viena iš nedaugelio, išradusių raštą; kitos buvo Mesopotamijos, Indo slėnio civilizacija, Majų civilizacija, senovės Graikijos Mino civilizacija ir Senovės Egiptas. Aukso amžių ji pasiekė Tangų dinastijos laikais (apie X a. po Kr.). Konfucianizmo ir daoizmo tėvynė, turėjusi didelę įtaką aplinkinėms šalims, įskaitant Japoniją, Korėją ir Vietnamą, politinės sistemos, filosofijos, religijos, meno, rašto ir literatūros srityse. Kinijoje yra vieni seniausių pasaulyje meno kūrinių. Statulos ir keramikos dirbiniai, taip pat papuošalai iš nefrito yra klasikiniai pavyzdžiai.

Prieš Kiniją suvienijant Qin dinastijai, buvo šimtai mažų valstybių, kurios šimtus metų kariavo tarpusavyje, siekdamos kontroliuoti Kiniją. Šis laikotarpis vadinamas kariaujančių valstybių laikotarpiu. Nors dėl nesibaigiančių karų žmonės kentėjo, tuo metu gimė daug didžiųjų filosofijų, įskaitant konfucianizmą ir daoizmą. Vien konfucianizmas ir daoizmas buvo daugelio socialinių vertybių, šiandien matomų šiuolaikinėse Rytų Azijos kultūrose, pagrindas.

Jos geografija dažniausiai buvo panaši į šiuolaikinės Kinijos, tik šiaurinis ir vakarinis pakraščiai skyrėsi. Ją dažnai puldinėjo šiaurės klajokliai, pavyzdžiui, tiurkų tautos ir Čingischano bei Kublajano vadovaujami mongolai. Senovės Kinijos istorijos laikotarpiu šiaurės klajokliai ir kinai kovojo vieni su kitais ir pasikeisdami valdė Kinijos žemę ir žmones. Tačiau kai šiaurės žmonės nugalėjo kinų tautą ir pradėjo valdyti karalystę, jie taip pat įtraukė kinų gyvenimo būdą ir tapo panašūs į kinus. Daugelį stipriausių Kinijos dinastijų valdė šiaurės žmonės, įskaitant Činų, Tangų, Juanų (mongolų) ir Čingų dinastijas. Kiekvieną kartą jie taip pat įnešdavo naujų elementų į kinų kultūrą.

Naujas amžius

Nors I tūkstantmetyje ir II tūkstantmečio pradžioje Kinija daug pasiekė, XV a. po Kr. ji tapo izoliacionistine šalimi, nes Ispanija naujajame žemyne rado daug sidabro, kuris tuo metu buvo pagrindinė Kinijos ir Europos valiuta (pinigai), o Kinija nenorėjo, kad ją pirktų užsieniečiai.

Renesanso laikais Europos galybės ėmė užkariauti kitas Azijos šalis. Nors Kinija iš tikrųjų niekada nebuvo užvaldyta, daugelis Europos šalių, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ir Prancūzija, sukūrė įtakos sferas Kinijoje. Kadangi per kelis ankstesnius šimtmečius Kinija buvo atsiskyrusi nuo pasaulio, iki Čingų dinastijos laikų ji technologiškai atsiliko nuo kitų šalių ir buvo bejėgė tai sustabdyti. Tai tapo aišku, kai XIX a. ji pralaimėjo Opijaus karus Didžiajai Britanijai.

Vis dar veikiama Vakarų šaltinių, Kinija susidūrė su vidiniais nesutarimais. 1851-1864 m. Kinijoje vyko Taipingų sukilimas arba Taipingų karas. Taipingų sukilimui vadovavo Hong Siuquanas iš Guangdono. Hong Xiuquan buvo paveiktas krikščionių misionierių ir pasiskelbė esąs Jėzaus brolis. Hongo misija buvo nuversti Čingų dinastiją. Įtaką pietų Kinijos gyventojams įgijęs Taipingų sukilimas pritraukė dešimtis tūkstančių šalininkų. Taipingų režimas sėkmingai sukūrė valstybę Čingų imperijos sudėtyje su sostine Nankine. Hongas savo naująją valstybę pavadino Taiping Tianguo arba "Dangiškąja didžiosios taikos valstybe". Vietos kariuomenė galiausiai numalšino sukilimą paskutiniame Nandzingo mūšyje.

1911 m. Sun Yat-senas įkūrė Kinijos Respubliką, tačiau jos vyriausybė buvo labai silpna. Daugelį sričių kontroliavo karo vadai. Čang Kai-šekas vadovavo karams prieš juos ir tapo prezidentu bei diktatoriumi.

1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją, esančią Kinijos šiaurės rytuose. 1937 m. liepos 7 d. japonai užpuolė likusią šalies dalį ir pradėjo vadinamąjį Antrąjį Kinijos-Japonijos karą. Vėliau šis karas tapo Antrojo pasaulinio karo dalimi. Karas vyko aštuonerius metus, žuvo milijonai kinų.

Tačiau vėliau prasidėjo Kinijos pilietinis karas tarp Kinijos Respublikos (KLR) Kuomintango (nacionalistų) ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) komunistų. Komunistai norėjo Kiniją padaryti panašią į Sovietų Sąjungą, o kita pusė siekė išlaikyti dabartinę Kinijos padėtį. Komunistams vadovavo Mao Dzedongas, Liu Šaokis ir kiti. Vėliau Liu prarado įtaką Mao, o jo mirtis iki šiol neišspręsta. Komunistai galiausiai laimėjo karą. Nacionalistai (vadovaujami Čiang Kai Šeko) pabėgo į Taivano salą ir įkūrė naują sostinę Taipėjų. Po Kinijos pilietinio karo 1949 m. spalio 1 d. Pekine komunistų lyderis Mao Dzedongas paskelbė naują valstybę - Kinijos Liaudies Respubliką (KLR).

Valdant Mao šalis išliko skurdi, o Taivanas tapo turtingesnis. Jo bandymas industrializuoti ir kolektyvizuoti šalį per Didįjį šuolį į priekį lėmė daugelio žmonių mirtį nuo bado. Kultūrinė revoliucija sukėlė didelius socialinius sukrėtimus. Po 1976 m. Deng Siaopingo vadovaujamoje Kinijoje buvo pradėtos rinkos ekonomikos reformos ir prasidėjo spartus ekonomikos augimas. Dabar Kinija yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų, daugiausia besiremianti eksportu.

Pastaruoju metu Kinijoje kilo problemų dėl protestų, informacijos internete blokavimo ir naujienų cenzūros. 1989 m. įvyko prieštaringai vertinamos Tian An Men žudynės.

Geografija

Kinijos kraštovaizdis platus ir įvairus. Jis driekiasi nuo Gobio ir Taklamakano dykumų šiaurėje iki subtropinių miškų pietuose. Himalajų, Karakorumo, Pamyro ir Tian Šanio kalnų grandinės skiria Kiniją nuo didžiosios dalies Pietų ir Centrinės Azijos. Jangdzės ir Geltonoji upės teka nuo Tibeto plynaukštės iki tankiai apgyvendintos rytinės pakrantės. Jangdzė yra trečia pagal ilgį upė pasaulyje, o Geltonoji upė - šešta pagal ilgį. Kinijos kranto linija palei Ramųjį vandenyną yra 14 500 km ilgio. Ją riboja Bohajų, Geltonoji, Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūros. Per Kazachstano sieną Kinija jungiasi su Eurazijos stepėmis. Eurazijos stepė nuo neolito laikų buvo susisiekimo arterija tarp Rytų ir Vakarų per stepių kelią. Stepių kelias yra sausumos Šilko kelio (-ų) protėvis.

Köppen-Geiger klimato klasifikacijos žemėlapis Kinijai.

Politika

Kinijos konstitucijoje teigiama, kad Kinijos Liaudies Respublika "yra socialistinė valstybė, kurioje vyrauja liaudies demokratinė diktatūra, vadovaujama darbininkų klasės ir grindžiama darbininkų ir valstiečių sąjunga". Joje taip pat teigiama, kad valstybės organai "taiko demokratinio centralizmo principą". KLR yra viena iš nedaugelio pasaulio socialistinių valstybių, atvirai besivadinančių komunistinėmis.

Zhongnanhai - Kinijos vyriausybės ir Kinijos komunistų partijos būstinė.


Didžioji liaudies salė, kurioje vyksta Nacionalinis liaudies kongresas

Karinis

2,3 mln. aktyvių karių turinti Liaudies išlaisvinimo armija (LLA) yra didžiausia nuolatinė karinė jėga pasaulyje. PLA vadovauja Centrinė karinė komisija (CMC). Kinija turi antrą pagal dydį karinį rezervą, nusileidžiantį tik Šiaurės Korėjai. PLA sudaro Sausumos pajėgos (PLAGF), Karinės jūrų pajėgos (PLAN), Karinės oro pajėgos (PLAAF) ir Liaudies išlaisvinimo armijos raketinės pajėgos (PLARF). Kinijos vyriausybės duomenimis, 2017 m. Kinijos karinis biudžetas buvo 151,5 mlrd. dolerių. Kinija turi antrą pagal dydį pasaulyje karinį biudžetą.

Mokslas ir technologijos

Iki Mingų dinastijos laikų Kinija buvo pasaulio mokslo ir technologijų lyderė. Yra daug senovės kinų atradimų ir išradimų. Pavyzdžiui, popieriaus gamyba, spausdinimas, kompasas ir šaunamasis ginklas vadinami keturiais didžiaisiais išradimais. Jie paplito Rytų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, o vėliau ir Europoje. Kinų matematikai pirmieji pradėjo naudoti neigiamus skaičius. Iki XVII a. Europa ir Vakarų pasaulis mokslo ir technologijų srityje tapo pranašesni už Kiniją.

Seniausia žinoma rašytinė šaunamųjų miltelių formulė iš 1044 m. Wujing Zongyao

Demografiniai duomenys

2010 m. nacionalinio gyventojų surašymo duomenimis, Kinijos Liaudies Respublikoje gyvena apie 1 370 536 875 gyventojų. Apie 16,60 % gyventojų buvo 14 metų amžiaus arba jaunesni, 70,14 % - 15-59 metų amžiaus, o 13,26 % - vyresni nei 60 metų. Apskaičiuota, kad 2013 m. gyventojų skaičiaus augimas buvo 0,46 %.

Kultūra

Kinija yra Rytų kovos menų, vadinamų Kung Fu arba pirmuoju vardu Wushu, ištakos. Kinijoje taip pat yra gerai vertinamas Spa vienuolynas ir Wudango kalnai. Kovos menas pradėtas kurti labiau išgyvenimo, gynybos ir karybos, o ne meno tikslais. Laikui bėgant kai kurios meno formos išsišakojo, o kitos išlaikė savitą kinų skonį.

Kinija turėjo garsių menininkų, tarp jų - Wong Fei Hung (Huang Fei Hung arba Hwang Fei Hung) ir daugelį kitų. Menas taip pat gyvavo kartu su įvairiais dažais, įskaitant standartinius 18 spalvų. Legendiniai ir kontroversiški judesiai, tokie kaip Big Mak, taip pat yra giriami ir apie juos kalbama šioje kultūroje.

Kinijoje yra daug tradicinių festivalių, tokių kaip Pavasario festivalis, Drakono valčių festivalis, Rudens vidurio festivalis ir kt. Svarbiausia iš jų - kinų Naujieji metai. Šių švenčių proga žmonės Kinijoje švenčia šventes.

Festivaliai

Pavasario šventė yra kinų Naujieji metai.

Drakonų valčių festivalis švenčiamas siekiant paminėti Qu Yuan, kariaujančių valstybių laikotarpio Chu valstybės patriotinio poeto, mirtį. Jis kelis kartus įtikinėjo savo imperatorių nepriimti Čino diplomatų pasiūlymų, tačiau imperatorius jo neklausė. Jis labai nuliūdo ir galiausiai šoko į upę, kad užbaigtų savo gyvenimą. Žmonės jį taip mylėjo, kad nenorėjo, jog žuvys suėstų jo lavoną. Jie pagamino ir įmetė į upę ryžių koldūnų. Jie tikėjosi, kad žuvys suvalgys šiuos koldūnus, o ne poeto lavoną. Jie taip pat irklavo drakonų valtis upėje, kad atsikratytų žuvų. Tokia praktika - ryžių koldūnų valgymas ir drakonų valčių lenktynės - tapo tuo, ką kinai daro per šią šventę šiais laikais.

Aštuntojo Mėnulio mėnesio penkioliktą dieną vykstanti Rudens vidurio šventė yra šeimų šventė. Dabar, kai prasideda ši šventė, žmonės susėsdavo kartu valgyti mėnulio pyragėlių, vertinti ryškios mėnulio pilnaties, švęsti gausaus derliaus ir džiaugtis šeimynine meile bei laime. Kinams mėnulio pilnatis simbolizuoja šeimos susitikimą, kaip ir "mėnulio pyragėliai". Todėl Rudens vidurio šventė dar vadinama Šeimos susijungimo švente.