Kinija (supaprastinta kinų kalba: 中国; tradicinė kinų kalba: 中國; pinyin: Zhōngguó) yra didelis ir įvairus regionas Rytų Azijoje, turintis ilgą istoriją kaip kultūrinis senovės civilizacija ir kaip šiuolaikinė valstybė Rytų Azijoje. Ši teritorija pasižymi dideliu gyventojų skaičiumi, įvairiomis kraštovaizdžio juostomis nuo pakrančių iki aukštų kalnų ir svarbia įtaka pasaulio istorijai, kultūrai bei ekonomikai.
Po paskutinio Kinijos pilietinio karo (1927–1949 m.) politinė padėtis iš esmės pasikeitė: šiandien egzistuoja dvi skirtingos politinės jėgos, kurios abi teigia atstovaujančios „Kiniją“ arba jos dalis:
Kinijos Respublika (KLR) (įsteigta 1911 m.) – istoriškai tarptautiniu mastu reprezentavusi visą Kiniją, tačiau po 1949 m. valdžia perkėlėsi į salą, todėl pastaraisiais dešimtmečiais dažniausiai vadinama Taivanu, ir kontroliuoja Taivano, Penghu, Kinmeno ir Matsu salas.
Kinijos Liaudies Respublika (KLR) (įkurta 1949 m.) kontroliuoja didžiąją žemyninės teritorijos dalį, įskaitant žemyninę Kiniją, ir nuo vėlesnių metų turi specialųjį statusą Honkonge ir Makau: žemyninę Kiniją bei didžiąją dalį savivaldžių teritorijų, tokias kaip Honkongas (nuo 1997 m.) ir Makao (nuo 1999 m.).
Istorija
Kinija turi vieną seniausių nepertraukiamų civilizacijų pasaulyje. Archeologiniai radiniai rodo nuolatinę kultūrinę veiklą daugiau nei 5 000 metų. Per ilgą istoriją teritorijoje keitėsi dinastijos ir imperijos: tarp svarbiausių – senovės Xia, Shang ir Zhou, vėliau stiprios valstybės kaip Qin (sutrumpinusi ir centralizavusi šalį), Han, Tang, Song, Yuan (mongolų valdžia), Ming ir Qing. Kiekviena era paliko svarbų indėlį į administraciją, kultūrą, meną ir technologijas.
Geografija ir gyventojai
Geografiškai Kinija yra labai įvairi: rytinė dalis – lygumos ir derlingos upių slėniai (ypač Geltonosios (Huang He) ir Jangdzės (Chang Jiang) baseinai), vakaruose ir pietvakariuose – kalnai (Himalajai, Tian Shan), ir plati dykumų bei aukštumų zona. Dėl didelio ploto ir istorinio vystymosi Kinija tapo viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio vietų: gyventojų skaičius siekia apie 1,4 milijardo (žemyninėje dalyje), o demografinė struktūra ir urbanizacija nuolat keičiasi.
Politinis statusas ir tarptautiniai santykiai
Po 1949 m. pagrindinė tarptautinė atpažinimo kova buvo tarp Kinijos Respublikos (Taivanas) ir Kinijos Liaudies Respublikos (žemyninė Kinija). 1971 m. Jungtinės Tautos pripažino Kinijos Liaudies Respubliką kaip „Kinijos“ atstovę Pasaulio lygmeniu. Daugelis valstybių vykdo diplomatinius santykius su viena ar kita puse, o tarptautinė politika dažnai grindžiama vienos Kinijos (One China) principu arba šio principo interpretacijomis.
Kultūra, religija ir kalbos
Kinijos kultūra pasižymi turtingu meniniu paveldu, literatūra, filosofija ir tradicijomis. Svarbiausios filosofinės mokyklos – konfucianizmas, daoizmas (Taoizmas) ir vėliau įsitvirtinęs budizmas – formavo moralines normas, visuomenės santvarką ir valstybės valdymą. Kinų rašto sistema yra viena seniausių, o simboliniai hieroglifai (ženklai) naudojami tūkstantmečius; tai padėjo išlaikyti kultūrinę tęstinumą tarp skirtingų regionų ir laikmečių. Kalbų požiūriu mandarinų kinų kalba (putonghua) yra plačiausiai vartojama kalba žemyninėje dalyje, tačiau egzistuoja daug dialektų ir tautinių kalbų bei tarmių.
Technologijos, išradimai ir paveldas
Kinija buvo daugelio svarbių išradimų šaltinis. Tradiciškai minimų „keturių didžiųjų išradimų“ sąrašą sudaro popierius, spausdinimas (įskaitant blokinį ir vėlesnį judamųjų raidžių spausdinimą), kompasas ir pirotechnika (svetainėje žinoma kaip gunpowder). Taip pat Kinija išvystė šilko audimo meną, porcelianą, kompleksines žemės ūkio technologijas bei institucijas, pvz., civilinę tarnybą ir valdymo egzaminų sistemą. Monumentai kaip Didžioji siena, terakotinė kariuomenė bei senovės rūmai (pvz., Vasaros rūmai, potvynių sistemos ir kanalai) išliko svarbiu kultūriniu paveldu.
Ekonomika ir šiuolaikinė raida
Per pastarąjį šimtmetį Kinijos ekonomika patyrė didelių pokyčių: nuo agrarinės visuomenės perėjo prie industrializacijos, vėliau – intensyvios pramonės ir paslaugų plėtros. Ypač nuo vyriausybės ekonominių reformų ir atvėrimo politikos pabaigos 1970–1980 m., ekonomika ėmė augti sparčiai. Šiuo metu žemyninė Kinija yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų pagal bendrąjį vidaus produktą (GDP), svarbi tiek prekyboje, tiek pramonės ir technologijų plėtroje.
Turizmas ir šiuolaikinė visuomenė
Kinija pritraukia daugybę turistų dėl savo istorinių vietų, įvairios gamtos ir kulinarinio paveldo. Didieji miestai, tokie kaip Pekinas (Beijing) ir Šanchajus (Shanghai), yra svarbūs kultūros, politikos ir verslo centrai. Tuo pačiu metu šalies vidinės regioninės skirtumai – nuo modernių megapolis iki kaimo vietovių – išlaiko tradicijas ir vietos kultūros ypatumus.
Apibendrinant, Kinija yra kompleksiška ir daugiabriaunė teritorija, kurioje persipina senovės civilizacijos palikimas, modernios valstybės ir tarptautinės politikos iššūkiai. Jos istorija, kultūra ir technologiniai pasiekimai turi gilų poveikį tiek regioniniam, tiek pasauliniam kontekstui.
