Senovės Kinija: civilizacijos kilmė, dinastijos ir istorija

Senovės Kinija yra labai sena civilizacija. Yra rašytinių Kinijos istorijos šaltinių, kurie datuojami 1500 m. pr. m. e. Šangų dinastijos (apie 1600-1046 m. pr. m. e.) laikais.

Kinija yra viena seniausių pasaulyje išlikusių (vis dar gyvų) civilizacijų. Vėžlių kiautai su rašmenimis, panašiais į senovės kinų Šangų dinastijos (kinų k. 商朝) rašmenis, datuojami anglies dvideginiu apie 1500 m. pr. m. e. Jie teigia, kad Kinija prasidėjo nuo miestų-valstybių Geltonosios upės slėnyje. Daugelis žmonių teigia, kad 221 m. pr. m. e. Kinija tapo didele karalyste arba imperija. Kinų (kin. 秦) imperatorius Qin Shi Huangas privertė visus rašyti vienodai. Jis taip pat turėjo idėjų apie valstybę, kurias grindė legalizmu ir kovojo su konfucianizmu. Taip prasidėjo tai, ką vadiname kinų civilizacija. Senovės Kinija kariavo karus ir pilietinius karus, taip pat kartais būdavo užkariaujama kitų tautų.

Kinijos civilizacija neolito epochoje atsirado įvairiuose regioniniuose centruose Geltonosios upės ir Jangdzės upės slėniuose, tačiau Geltonoji upė laikoma Kinijos civilizacijos lopšiu. Tūkstančius metų nepertraukiamą istoriją skaičiuojanti Kinija yra viena seniausių pasaulio civilizacijų. Rašytinę Kinijos istoriją galima rasti jau nuo Šangų dinastijos (apie 1600-1046 m. pr. m. e.), nors senuosiuose istoriniuose tekstuose, pavyzdžiui, Didžiojo istoriko įrašuose (apie 100 m. pr. m. e.) ir Bambuko metraščiuose, teigiama, kad prieš Šangų dinastiją egzistavo Sia dinastija. Didelė dalis kinų kultūros, literatūros ir filosofijos toliau vystėsi Džou dinastijos (1045-256 m. pr. m. e.) laikais.

VIII a. pr. m. e. Džou dinastija ėmė pasiduoti išorės ir vidaus spaudimui, ir galiausiai karalystė suskilo į mažesnes valstybes, kurios suskilo pavasario ir rudens laikotarpiu, o visiškai išryškėjo kariaujančių valstybių laikotarpiu. Tai vienas iš daugelio Kinijos istorijoje buvusių žlugusių valstybingumo laikotarpių (paskutinis iš jų buvo Kinijos pilietinis karas).

Kinijos dinastijos valdė dalį arba visą Kinijos teritoriją, o tarp daugybės karalysčių ir kariaunų epochų buvo daugybė dinastijų. Kai kuriais laikotarpiais kontrolė siekė Centrinę Aziją, Tibetą ir Vietnamą. Šis kinų imperializmas prasidėjo nuo Činų dinastijos: 221 m. pr. m. e. Činas Ši Huangas užkariavo įvairias kariaujančias karalystes ir sukūrė pirmąją Kinijos imperiją. Vėlesnės dinastijos Kinijos istorijoje sukūrė biurokratines sistemas, kurios suteikė Kinijos imperatoriui tiesioginę didžiulių teritorijų kontrolę.

Įprastinis požiūris į Kinijos istoriją yra toks, kad politinės vienybės ir susiskaldymo laikotarpiai kaitaliojosi, kai Kinijoje kartais dominavo stepių tautos, kurių dauguma savo ruožtu asimiliavosi su hanų Kinijos gyventojais. Kultūrinė ir politinė įtaka iš daugelio Azijos regionų, kurią atnešė viena po kitos sekusios imigracijos, ekspansijos ir kultūrinės asimiliacijos bangos, yra šiuolaikinės Kinijos kultūros dalis.

Civilizacijos kilmė ir šaltiniai

Archeologiniai radiniai parodo, kad Kinijos civilizacija vystėsi tiek Geltonosios upės (Huang He), tiek Jangdzės (Yangtze) slėniuose. Svarbiausi rašytiniai šaltiniai – vėžlių kiautų orakulai (oracle bones), bronzinės įrašų lentelės ir vėlesnės kronikos, pavyzdžiui, Didžiojo istoriko įrašai (Shiji) – leidžia datuoti rašytinę istoriją nuo Šangų dinastijos laikų. Tradiciškai minimos ir ankstyvosios Sia (Xia) dinastijos kronikos, kurios istorikų vertinimu gali apimti tiek legendas, tiek realius priešistorinius valdovus.

Dinastijų raida ir politinė sistema

Kinijos istorija dažnai pateikiama kaip dinastijų kaita: dinastija kyla, konsoliduoja galią, tampa silpna ir galiausiai yra nuverčiama arba pakeičiama nauja valdžia. Svarbiausi etapai:

• Šangų (apie 1600–1046 m. pr. m. e.) – rašmenų pavyzdžiai (orakulai), bronzos dirbiniai, centralizuotas valdžios modelis.
• Džou (1045–256 m. pr. m. e.) – ilgas periodas, kuriam būdinga feodalinė struktūra; čia susiformavo daug filosofinių mokyklų.
• Periodas „Pavasarių ir rudens“ ir „Kariaujančių karalysčių“ – politinis suskaidymas ir karai, bet kartu intensyvus kultūrinis ir technologinis vystymasis.
• Činų (Qin, 221 m. pr. m. e.) – Qin Shi Huang vienijo šalį, įvedė standartus (rašmenis, svorius, kelius) ir legalistinę valdymo filosofiją.
• Hanų (206 m. pr. m. e.–220 m. e.) – stipri centralizuota imperija, konfucianizmo integracija į valstybės ideologiją, kontaktai per Šilko kelią.
• Vėlesnės reikšmingos dinastijos: Sui, Tang, Song, Yuan (mongolų), Ming, Qing (mandžiūrai), kiekviena prisidėjo prie administracinių, kultūrinių ar teritorinių permainų.

Ypatingai svarbus pokytis – imperijos biurokratijos vystymasis ir valstybės tarnybos egzaminų sistema, kuri suteikė galimybę intelektualams (konfucianizmo studijų pagrindu) tarnauti valstybei nepriklausomai nuo kilmės.

Kultūra, filosofija ir mokslas

Kinija sukūrė ir išlaikė tvirtą literatūros, filosofijos ir meno tradiciją. Pagrindinės mokyklos buvo:

• Konfucianizmas – socialinės tvarkos ir moralės sistema, tapusi valstybės ideologijos pagrindu nuo Han dinastijos.
• Daoizmas – pabrėžė gamtos harmoniją ir individualų dvasinį kelią.
• Legalizmas – akcentavo griežtą valdžią ir įstatymus (ypač Qin laikais).

Kinų išradimai ir technologijos turėjo ilgalaikį poveikį pasauliui. Pavyzdžiui:

• popierius (siekia pirmaisiais mūsų eros amžiais, plačiai susietas su Cai Lun vardu),
• spausdinimas (medinė spauda Tang laikais, vėliau judamas raidžių spausdinimas Song laikais),
• gunpowder (pirmieji pranešimai Tang–Song laikotarpiu),
• kompasas (naudingas navigacijai),
• porcelianas, tekstilė (šilkas), bronzos ir geležies liejyba, sudėtingi kanalų ir drėkinimo tinklai.

Ekonomika ir prekyba

Agrarinė bazė (ryžių ir kviečių auginimas), intensyvus amatų vystymas ir miesto plėtra leido Kinijai sukurti dideles valstybines finansų sistemas. Per Šilko kelią Kinija palaikė prekybinius ryšius su Centrine Azija, Artimaisiais Rytai ir tolimesniais regionais, o uostai Pietryčių Azijoje užmezgė jūrinę prekybą.

Teritorinis plėtimasis ir santykiai su kaimynais

Per skirtingas dinastijas Kinija kartais plėtėsi į dabartinę Centrinę Aziją, Tibetą ir Vietnamą, taip pat susidūrė su stepių tautomis iš šiaurės. Dėl šių kontaktų dažnai vyko tiek karai, tiek kultūrinė mainų asimiliacija. Dalį laiko Kiniją valdė nehanų kilmės dinastijos, pavyzdžiui, mongolų Yuan arba mandžiūrų Qing, kurie integravo ir kitų tautų elementus į administraciją.

Menai ir paveldas

Kinų menas apima kaligrafiją, poeziją (ypač Tang dinastijos poezija), tapybą, keramiką ir architektūrą (pvz., rūmai, templai, Didžioji kinų siena – jos statyba prasidėjo Qin ir vyko per vėlesnes dinastijas). Tradicinė kultūra, kalba ir raštas išliko kaip stiprus nacionalinės tapatybės pamatas.

Istorijos tęstinumas ir modernizacija

Nors Kinijos istorijoje keitėsi dinastijos ir kartodavosi susiskaldymo laikotarpiai, ilgalaikė kultūrinė tęstinumas yra ryškus. XIX–XX a. pabaigoje Kinija susidūrė su išorinėmis grėsmėmis ir vidaus krizėmis, kurios galiausiai lėmė imperijos žlugimą (1911 m. revoliucija, pasibaigusi Respublikos įkūrimu) ir vėlesnę valstybinių formų kaitą (1949 m. – Liaudies Respublikos įkūrimas). Vis dėlto daugelis senovinių institucijų, idėjų ir technologijų padėjo pagrindus šiuolaikinei Kinijai.

Šaltinių svarba ir tyrimai

Archeologiniai radiniai (pvz., vėžlių kiautai), senieji metraščiai ir netolimosios epochos kronikos yra pagrindiniai informacijos šaltiniai apie senovės Kiniją. Pastaraisiais dešimtmečiais archeologija, radiokarbono datavimas ir tarpdalykiniai tyrimai gerokai paaštrino mūsų supratimą apie civilizacijos ištakas, socialinę struktūrą ir technologinį pažangumą.

Apibendrinant, senovės Kinija yra sudėtinga ir daugialypė civilizacija, kurios indėlis į pasaulio istoriją apima tiek politines ir administracines idėjas, tiek technologinius pasiekimus, meną ir filosofiją, kurie daro įtaką iki šių dienų.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Koks yra ankstyviausias rašytinis Kinijos istorijos šaltinis?

K: Kokių rasta įrodymų, leidžiančių manyti, kad Kinija prasidėjo nuo miestų-valstybių Geltonosios upės slėnyje?

K: Kada Kinija tapo didele karalyste ar imperija?

K: Kokių idėjų apie valstybės valdymą turėjo Qin Shi Huangas?

K: Kiek laiko egzistuoja kinų civilizacija?

Paieška pagal raidę