Senovės Kinija
Senovės Kinija yra labai sena civilizacija. Yra rašytinių Kinijos istorijos šaltinių, kurie datuojami 1500 m. pr. m. e. Šangų dinastijos (apie 1600-1046 m. pr. m. e.) laikais.
Kinija yra viena seniausių pasaulyje išlikusių (vis dar gyvų) civilizacijų. Vėžlių kiautai su rašmenimis, panašiais į senovės kinų Šangų dinastijos (kinų k. 商朝) rašmenis, datuojami anglies dvideginiu apie 1500 m. pr. m. e. Jie teigia, kad Kinija prasidėjo nuo miestų-valstybių Geltonosios upės slėnyje. Daugelis žmonių teigia, kad 221 m. pr. m. e. Kinija tapo didele karalyste arba imperija. Kinų (kin. 秦) imperatorius Qin Shi Huangas privertė visus rašyti vienodai. Jis taip pat turėjo idėjų apie valstybę, kurias grindė legalizmu ir kovojo su konfucianizmu. Taip prasidėjo tai, ką vadiname kinų civilizacija. Senovės Kinija kariavo karus ir pilietinius karus, taip pat kartais būdavo užkariaujama kitų tautų.
Kinijos civilizacija neolito epochoje atsirado įvairiuose regioniniuose centruose Geltonosios upės ir Jangdzės upės slėniuose, tačiau Geltonoji upė laikoma Kinijos civilizacijos lopšiu. Tūkstančius metų nepertraukiamą istoriją skaičiuojanti Kinija yra viena seniausių pasaulio civilizacijų. Rašytinę Kinijos istoriją galima rasti jau nuo Šangų dinastijos (apie 1600-1046 m. pr. m. e.), nors senuosiuose istoriniuose tekstuose, pavyzdžiui, Didžiojo istoriko įrašuose (apie 100 m. pr. m. e.) ir Bambuko metraščiuose, teigiama, kad prieš Šangų dinastiją egzistavo Sia dinastija. Didelė dalis kinų kultūros, literatūros ir filosofijos toliau vystėsi Džou dinastijos (1045-256 m. pr. m. e.) laikais.
VIII a. pr. m. e. Džou dinastija ėmė pasiduoti išorės ir vidaus spaudimui, ir galiausiai karalystė suskilo į mažesnes valstybes, kurios suskilo pavasario ir rudens laikotarpiu, o visiškai išryškėjo kariaujančių valstybių laikotarpiu. Tai vienas iš daugelio Kinijos istorijoje buvusių žlugusių valstybingumo laikotarpių (paskutinis iš jų buvo Kinijos pilietinis karas).
Kinijos dinastijos valdė dalį arba visą Kinijos teritoriją, o tarp daugybės karalysčių ir kariaunų epochų buvo daugybė dinastijų. Kai kuriais laikotarpiais kontrolė siekė Centrinę Aziją, Tibetą ir Vietnamą. Šis kinų imperializmas prasidėjo nuo Činų dinastijos: 221 m. pr. m. e. Činas Ši Huangas užkariavo įvairias kariaujančias karalystes ir sukūrė pirmąją Kinijos imperiją. Vėlesnės dinastijos Kinijos istorijoje sukūrė biurokratines sistemas, kurios suteikė Kinijos imperatoriui tiesioginę didžiulių teritorijų kontrolę.
Įprastinis požiūris į Kinijos istoriją yra toks, kad politinės vienybės ir susiskaldymo laikotarpiai kaitaliojosi, kai Kinijoje kartais dominavo stepių tautos, kurių dauguma savo ruožtu asimiliavosi su hanų Kinijos gyventojais. Kultūrinė ir politinė įtaka iš daugelio Azijos regionų, kurią atnešė viena po kitos sekusios imigracijos, ekspansijos ir kultūrinės asimiliacijos bangos, yra šiuolaikinės Kinijos kultūros dalis.
Laiko juosta
- 3 valdovai ir 5 imperatoriai: 50 000 - 2000 M. PR. M. E.
- Sia dinastija: apie 2000 - apie 1600 m. pr. m. e.
- Šangų dinastija (arba In dinastija): apie 1600-1046 m. pr. m. e.
- Džou dinastija
- Vakarų Džou: 1046 - 771 M. PR. M. E.
- Rytų Džou
- Pavasario ir rudens laikotarpis: 771 - 481 M. PR. M. E.
- Kariaujančių valstybių laikotarpis: 481-221 M. PR. M. E.
- Qin dinastija: 221 - 206 m. pr. m. e.
- Han dinastija: 206 m. pr. m. e. - 220 m. e.
- Vakarų Hanas: 206 m. pr. m. e. - 8 m. e. m.
- Xin dinastija: 8 - 23 m. po Kr.
- Trys karalystės
- Vei karalystė: 220-265 m. po Kr.
- Šu karalystė: 221-263 m. po Kr.
- Wu karalystė: 229-280 m. po Kr.
- Dzin dinastija
- Vakarų Dzin: 265-316 m. po Kr.
- Rytų Dzin: 317-460 m. po Kr.
- Šešiolika karalysčių
- "Buvęs Zhao" arba "Han Zhao": 304 - 329 M. PO KR.
- "Cheng Han" arba "Former Shu": 306 - 347 M. PO KR.
- Buvęs Liangas: 314-376 m. po Kr.
- "Later Zhao" arba "Shi Zhao": 319 - 351 M. PO KR.
- Buvęs Yan: 334 - 370 M. PO KR.
- "Former Qin" arba "Fu Qin": 351 - 394 M. PO KR.
- Vėliau Yan: 384 - 409 M. PO KR.
- "Vėlesnis Qin" arba "Iau Qin": 384 - 417 M. PO KR.
- Vakarų Qin: 385 - 431 M. PO KR.
- "Later Liang" arba "Lu Liang": 389 - 403 M. PO KR.
- Pietų Liangas: 397-414 m.
- Pietų Janas: 398 - 410 M. PO KR.
- Vakarų Liangas: 400-421 m.
- Šiaurės Liangas: 401-439 m. po Kr.
- "Xia" arba "Hu Xia": 407 - 431 M. PO KR.
- "Northern Yan" arba "Feng Yan": 409 - 436 M. PO KR.
Toliau išvardytos šalys nėra įtrauktos į šešiolika karalysčių:
·
- Buvęs Chouchi: 296-371 m.
- Vėlesnis Chouchi: 385 - 443 m. po Kr.
- Dai: 315-376 m. po Kr.
- Ran Vei: 350-352 m. po Kr.
- Vakarų Janas: 384 - 394 M. PO KR.
- Zhai Wei: 388 - 392 m. po Kr.
- Vakarų Šu: 405-413 m. po Kr.
- Yuwenbu: 302-344 m. po Kr.
- Duanbu: 310-357 m. po Kr.
- Tuguhunas: 313 - 633 m. po Kr.
- Pietų ir Šiaurės dinastijos
- Pietų dinastijos
- Daina: 420 - 479 m. po Kr.
- Chi: 479 - 502 m. po Kr.
- Liangas: 502 - 557 m. po Kr.
- Chen: 557-589 m. po Kr.
- Šiaurės dinastijos
- Šiaurės Vei: 386-534 m. po Kr.
- Rytų Vei: 534-550 m. po Kr.
- Vakarų Vei: 535-557 m. po Kr.
- Šiaurės Chi: 550-557 m. po Kr.
- Šiaurės Chou: 557 - 581 M. PO KR.
- Sui dinastija: 581-618 m. po Kr.
- Tangų dinastija: 618 - 907 m.
- Tangų dinastiją nutraukė Wu Chou: 690 - 705 m.
- Penkios dinastijos ir dešimt karalysčių
- Penkios dinastijos
- Vėlesnis Liangas: 907 - 923 m.
- Vėlesnis Tangas: 923-936 m. po Kr.
- Vėlesnis Jin: 936-947 m.
- Vėlesnis Hanas: 947-950 m.
- Vėlesnis Chou: 951 - 960 m.
- Dešimt karalysčių
- Wu Yue: 904 - 978 m. po Kr.
- Min (943 m. pakeitė pavadinimą į Yin): 909 - 945 m.
- Jinnanas: 907 - 963 m. po Kr.
- Chu: 897 - 951 m. po Kr.
- Wu: 904 - 973 m. po Kr.
- Pietų Tangas: 937-975 m. po Kr.
- Pietų Hanas: 917-971 m. po Kr.
- Šiaurės Hanas: 951-979 m. po Kr.
- Buvęs Šu: 907 - 925 m.
- Vėlesnis Šu: 934-965 m. po Kr.
- Ir kiti režimai
- Dingnan Jiedu: 881 - 982 M. PO KR.
- Fongshang Jiedu (arba Chi): 887 - 924 m. po Kr.
- Lulong Jiedu (arba Yan): 897-913 m. po Kr.
- Chender Jiedu (arba Zhao): 883 - 921 m. po Kr.
- Yiwu Jiedu: 900(?) - 922 m. ir 928 - 929 m.
- Wuping Jiedu (arba Hunan Jiedu): 950-963 m. po Kr.
- Chinyuan Jiedu: 946 - 978 M. PO KR.
- Hexi režimas: ?
- Songų dinastija
- Šiaurės daina: 960 - 1127 m. po Kr.
- Pietų Song: 1127 - 1279 m.
- Liao dinastija (arba Khitan) - 907 - 1125 m. po Kr.
- Po to, kai Gin dinastija nutraukė Liao dinastiją, Liao aristokratas Yelü Dashi atstatė Liao dinastiją, kurią vadiname Vakarų Liao, dar žinomą kaip Kara-Khitan chanatas: 1132 - 1218 M. PO KR.
- Gin dinastija: 1115-1342 m. po Kr.
- Vakarų Sia: 1038 - 1227 M. PO KR.
- Juan dinastija (iš tikrųjų Mongolija): 1279 - 1368 m.
- Mingų dinastija: 1368 - 1644 m.
- Čingų dinastija: 1636-1912 m.
- Kinijos Respublika: 1912 m. - dabar (ji valdė žemyninę Kiniją tik iki 1949 m.). Ji pralaimėjo Kinijos pilietinį karą, todėl dabar valdo tik Taivaną, Penghu, Kingmeną, Mazhu, Taipingo salą ir Dongsha salą. Po 1949 m. Kinijos Respublika iš tikrųjų yra Taivanas).
- KinijosLiaudies Respublika: 1949 m. - dabar
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra ankstyviausias rašytinis Kinijos istorijos šaltinis?
A: Ankstyviausi rašytiniai Kinijos istorijos šaltiniai datuojami 1500 m. pr. m. e. Šangų dinastijos (apie 1600-1046 m. pr. m. e.) laikais.
K: Kokių rasta įrodymų, leidžiančių manyti, kad Kinija prasidėjo nuo miestų-valstybių Geltonosios upės slėnyje?
A.: Vėžlių kiautai su rašmenimis, panašiais į Šangų dinastijos senovės kinų rašmenis, datuojami anglies dvideginiu apie 1500 m. pr. m. e., o tai leidžia manyti, kad Kinija pradėjo kurtis kaip miestai-valstybės Geltonosios upės slėnyje.
K: Kada Kinija tapo didele karalyste ar imperija?
A: Kinija tapo didele karalyste arba imperija 221 m. pr. m. e., valdant Qin imperatoriui Qin Shi Huang.
K: Kokių idėjų apie valstybės valdymą turėjo Qin Shi Huangas?
A: Qin Shi Huangas savo idėjas apie valstybės valdymą grindė legalizmu ir kovojo su konfucianizmu, kuris davė pradžią tam, ką dabar vadiname Kinijos civilizacija.
K: Kiek laiko egzistuoja kinų civilizacija?
A: Kinija, turinti tūkstančius metų nepertraukiamos istorijos, yra viena seniausių pasaulio civilizacijų.
K: Kada buvo įkurta Džou dinastija? A: Džou dinastija buvo įkurta 1045-256 m. pr. m. e.
K: Kas buvo išorinės jėgos, dariusios spaudimą Džou dinastijai? A: VIII a. pr. m. e. Džou dinastija ėmė pasiduoti išorės ir vidaus spaudimui, dėl to pavasario ir rudens laikotarpiu bei kariaujančių valstybių laikotarpiu ji galiausiai suskilo į mažesnes valstybes.