Civilizacija: apibrėžimas, kilmė ir žymiausios pasaulio civilizacijos
Sužinokite civilizacijos apibrėžimą, kilmę ir įtakingiausias pasaulio civilizacijas — nuo šumerų ir Egipto iki Romos. Istorija, raštas ir kultūra vienoje vietoje.
Civilizacija (kartais taip pat vartojamas žodis „civilizacija“) kilusi iš lotyniško žodžio civis, reiškiančio žmogų, gyvenantį mieste. Romėnai dažnai siekė, kad užkariauti arba prijungti žmonės gyventų miestuose, nes miestai tapdavo administracijos, prekybos ir kultūros centrais. Dažnai sakoma, kad civilizacijos priešingybė yra entropija, barbariškumas arba elgesio primityvumas — terminas, apibūdinantis socialinį chaosą ar žemesnį technologinį ir institucijų lygį.
Kas sudaro civilizaciją?
Civilizacija paprastai suprantama kaip pažengusi organizacijos stadija, kurioje atsiranda sistemingas valdymas, institucijos ir kultūrinės tradicijos. Charakteringos savybės dažniausiai apima:
- Įstatymai ir valdžia: raidos kelią reguliuojančios taisyklės bei centrinės ar decentralizuotos valdymo sistemos — pavyzdžiui, įstatymus, administracinius mechanizmus bei institucijas.
- Kultūra ir socialinė struktūra: bendros vertybės, normas ir menines tradicijas, čia įtraukiama ir kultūrą, socialinė hierarchija bei darbo pasidalijimas.
- Nuolatinė maisto gamyba: dauguma civilizacijų remiasi žemdirbystę ir gyvulininkystę, leidžiančią išlaikyti didesnę gyventojų koncentraciją miestuose.
- Valdymo formos: įvairios politinės institucijos — nuo monarchus iki rinkimų ir kitų rinkimus primenančių praktikų.
- Bendrinė kalba ir religija: bendro ryšio priemonė (kalba, raštas) bei dažnai bendri tikėjimai ar religija.
- Švietimas ir žinių kaupimas: siekis perduoti jaunimui ir specialistams reikalingas žinias bei įgūdžius; tam svarbus raštą ir kitų komunikacijos priemonių plėtra — raštas leidžia saugoti ir kaupti žinias.
- Technologijos, menai ir architektūra: specializuotos amatų šakos, monumentalūs statiniai, inžineriniai sprendimai ir meninė raiška.
Žymiausios pasaulio civilizacijos
Per istoriją susiformavo daug reikšmingų civilizacijų, kurios prisidėjo prie žmonijos techninės, politinės ir kultūrinės pažangos. Tarp svarbiausių – senovės Mesopotamija (šumerai ir akadiečiai), šumerų kultūra, egiptiečių civilizacija, Indijos upių slėnio civilizacijos (Harapos), senovės Kinijos dinastijos (pvz., Šang, Zhou), klasikinė Graikija ir Romos civilizacija, taip pat Amerikos civilizacijos, tokios kaip olmekai, majai, actekai bei inkai. Kiekviena iš jų pasižymėjo savitu politiniu modeliu, religija, menais ir technologijomis.
Romos pavyzdys ir raštas
Kaip istorinį pavyzdį dažnai minima Romos imperija. Ji buvo valdoma iš Romos ir savo klestėjimo laikais — nuo Senovės didžiųjų ekspansijų — imperija driekėsi nuo Škotijos sienų iki Šiaurės Afrikos ir rytinės Viduržemio jūros dalies. Jų kalba buvo lotynų, kuri ilgainiui tapo žinių ir teisės kalba daugelyje Europos šalių. Lotynų kalba išliko mėgstamiausiu išsilavinusių žmonių bendravimo būdu dar ilgai po to, kai jų civilizacija susilpnėjo: mokslininkai, dvasininkija ir teisininkai ją naudojo šimtmečiais.
Civilizacijų kilimas ir žlugimas
Civilizacijos atsiranda ir vystosi dėl suderinto veiksnių rinkinio: palankių gamtinių sąlygų, technologijų, socialinių institucijų ir prekybinių ryšių. Jas gali ištikti žlugimas dėl įvairių priežasčių: karų ir užpuolimų, politinės krizės, ekonominio nuosmukio, klimato pokyčių, epidemijų ar pernelyg intensyvios gamtos išteklių eksploatacijos. Nepaisant žlugimų, dažnai išlieka institucijų, kultūros elementų ar kalbų pėdsakai — pavyzdžiui, romėnų palikimas Europoje ar Senovės Egipto raštas ir papročiai, kurie veikia mūsų supratimą apie praeitį.
Terminologijos pastabos ir kritika
Terminas „civilizacija“ nėra vienareikšmis ir istorijoje buvo naudojamas įvairiai: tiek apibūdinti technologinį ir institucijų sudėtingumą, tiek pateisinti politinius ar kultūrinius vertinimus. XX–XXI a. mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šis žodis gali būti eurocentriškas arba naudotas aukštesnės ir žemesnės kultūrinės vertės kategorijoms atskirti. Dėl to šiais laikais svarbu analizuoti civilizacijas kritiškai, atsižvelgiant į jų savitumą, įvairovę ir tarpusavio ryšius, o ne vertinti vien pagal išsivystymo modelį, primestą vienos kultūros.
Šiuolaikinis kontekstas
Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė vienas kitą persipynusių kultūrinių modelių ir technologijų tinklų — globalizacija susilieja su vietinėmis tradicijomis, o tai lemia naujas civilizacijų formas ir hibridizacijos procesus. Istorijos ir archeologijos tyrimai, kartu su rašto šaltiniais, leidžia geriau suprasti praeities civilizacijų raidą bei jų reikšmę dabarties pasauliui.
Žodyno apibrėžtys
- Žmonių visuomenės intelektualinio, kultūrinio ir materialinio išsivystymo lygis, kuriam būdinga meno ir mokslo pažanga, pažangus moralinis elgesys, platus raštvedybos, įskaitant raštą, naudojimas, sudėtingų politinių ir socialinių institucijų atsiradimas.
- Tam tikros tautos, regiono arba tam tikros epochos kultūros ir visuomenės tipas: Senovės Romos civilizacija.
- Civilizacijos arba civilizacijos pasiekimo veiksmas ar procesas.
- Kultūrinis ar intelektualinis rafinuotumas; geras skonis.
- Šiuolaikinė visuomenė su savo patogumais: "Po stovyklavimo kalnuose grįžome į civilizaciją".
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia žodis "civilizacija"?
A: Civilizacija reiškia pažengusią organizacijos pakopą, kurioje egzistuoja įstatymai, kultūra, įprastas maisto gavimo būdas ir žmonių apsauga. Ji taip pat apima kalbėjimą bendra kalba ir religiją arba tikėjimo sistemą.
K: Kas yra civilizacijos priešingybė?
A: Kartais sakoma, kad civilizacijos priešingybė yra entropija, barbariškumas, šiurkštumas arba į gyvūnus panašus elgesys.
K: Kokie yra keli praeities civilizacijų pavyzdžiai?
A: Praeities civilizacijų pavyzdžiai yra Romos imperija, inkai ir actekai. Šios civilizacijos turėjo dideles teritorijas su sudėtingais miestais ir socialinėmis struktūromis, taip pat pažangią žemdirbystę, kuri leido didinti gyventojų skaičių.
K: Kaip lotynų kalba išliko aktuali žlugus romėnų civilizacijai?
A: Lotynų kalba išliko išsilavinusių žmonių bendravimo būdas dar ilgai po to, kai jų civilizacija išnyko. Kai kurie mokslininkai, tyrėjai ir kiti asmenys vis dar vartoja lotynų kalbą kasdieniame darbe, nors romėnų civilizacija žlugo daugiau kaip prieš 1500 metų.
K: Kiek laiko gyvavo Romos imperija?
A: Romos imperija gyvavo beveik 1000 metų, kol žlugo tamsiaisiais amžiais.
K: Kaip baigiasi civilizacijos?
A: Civilizacijos gali pasibaigti tapdamos kitos civilizacijos dalimi arba grįždamos prie ankstesnio paprastesnio gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, Senovės Egiptą užkariavo užsieniečiai, kurie pakeitė šalį, todėl ji tapo Persijos graikų romėnų ir islamo civilizacijų dalimi, o Romos žlugimas lėmė Viduramžius, kai žmonės vėl tapo labiau civilizuoti.
Ieškoti