Rašymas - tai kalbos užrašymas vaizdinėje laikmenoje naudojant tam tikrus simbolius. Simboliai turi būti žinomi kitiems, kad tekstą būtų galima perskaityti.

Tekste gali būti naudojamos ir kitos vaizdinės sistemos, pavyzdžiui, iliustracijos ir dekoracijos. Jos nėra vadinamos raštu, tačiau gali padėti perteikti žinutę. Paprastai visi išsilavinę žmonės šalyje naudoja tą pačią rašto sistemą tai pačiai kalbai užrašyti. Mokėti skaityti ir rašyti - tai būti raštingam.

Rašymas skiriasi nuo kalbos tuo, kad skaitytojai tuo metu neprivalo būti šalia. Galime skaityti seniai parašytus tekstus iš įvairių pasaulio kraštų. Tekste saugomos ir perduodamos žinios. Raštas yra vienas didžiausių žmonijos išradimų. Jis buvo išrastas žmonėms apsigyvenus miestuose ir pradėjus verstis žemdirbyste. Raštas atsirado maždaug prieš 3300 metų prieš Kristų, t. y. daugiau kaip prieš 5000 metų, Artimuosiuose Rytuose.

Šiandien dažniausiai rašoma ant popieriaus, nors yra būdų spausdinti beveik ant bet kokio paviršiaus. Televizijos ir kino ekranuose taip pat galima rodyti raštą, taip pat ir kompiuterių ekranuose. Daug rašymo medžiagų buvo išrasta gerokai anksčiau nei popierius. Buvo naudojamas molis, papirusas, medis, šiferis ir pergamentas (paruoštos gyvūnų odos). Romėnai rašė ant vašku padengtų lentelių smailia plunksna; tai buvo populiaru laikiniems užrašams ir žinutėms rašyti. Vėliau kinų išrastas popierius buvo didelis žingsnis į priekį.

Tradiciškai rašoma rankomis, pavyzdžiui, pieštuku, rašikliu arba teptuku. Tačiau vis dažniau tekstas kuriamas įvedant jį kompiuterio klaviatūra.

Apibrėžimas ir pagrindinės funkcijos

Rašymas – tai žinių, idėjų ir informacijos užfiksavimas simbolių sistema. Jo pagrindinės funkcijos:

  • informacijos ir žinių saugojimas ir perdavimas per laiką ir atstumą,
  • administracinė ir teisinė (sutartys, įstatymai, įrašai),
  • kultūrinė (literatūra, religiniai tekstai, menas),
  • švietimo ir mokslo žinių dokumentavimas,
  • kasdienė komunikacija (rašymas laiškų, užrašų, pranešimų).
Raštas leidžia informacijai būti nepriklausomai nuo autoriaus buvimo: tekstą galima perskaityti vėliau arba kitur.

Trumpa rašto istorija

Pirmieji žinomi rašto pavyzdžiai atsirado senovės Mesopotamijoje (Sumeras) apie IV–III tūkstantmetį prieš Kristų, kai buvo pradėta naudoti įgaubtasis ženklų raštas (cuneiform). Kartu ar truputį vėliau vystėsi ir Egipto hieroglifai. Šios sistemos dažniausiai buvo naudojamos administracijai, prekybai, religijai ir istorinių įvykių įrašymui.

Nepriklausomai nuo Artimųjų Rytų, rašto sistemos susiformavo ir kitose civilizacijose: Kinijoje (senosios užrašų formos ant kaulų ir bronzos), Mesoamerikoje (maijų raižiniai), taip pat Pietryčių Azijoje ir Indijoje vystėsi brahmi pagrindu veikusios rašto sistemos.

Istoriškai svarbūs momentai:

  • popieriaus išradimas Kinijoje, kuris padėjo išplisti raštą ir literatūrą;
  • spausdinimo su judančiomis raidėmis išradimas (Europa — Gutenbergas), kuris masiškai išplėtė knygų prieinamumą;
  • elektroninio ir skaitmeninio rašto atsiradimas XX–XXI a., leidęs greitai platinti ir rinkti informaciją internete.

Rašto sistemos ir jų tipai

Rašto sistema gali perteikti žodžius ar garsus įvairiais būdais:

  • Logografinės sistemos: ženklas reiškia žodį ar leksinę vienetą (pavyzdžiui, kinų raštas dalinai logografinis).
  • Sillabarios (skiemeninis raštas): ženklas reiškia skiemenį.
  • Abėcėlės (alfabetai): ženklai atitinka garsus (fonemas), pavyzdžiui, lotyniškasis alfabetas.
  • Abjadai (tik priebalsės, pvz., senosios semitinės abėcėlės) ir abugidos (priebalsė+modifikatorius balsiui, pvz., daug Indijos raštų).
Teksto skaitymui svarbu žinoti ne tik simbolius, bet ir rašto taisykles: skyrybą, tarpus tarp žodžių, rašybą ir kalbos gramatiką. Rašto kryptis gali būti skirtinga: iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią ir pan.

Medžiagos ir rašymo priemonės

Per istoriją žmonės rašė ant įvairiausių paviršių ir naudojo skirtingas priemones:

  • Laikmenos: molis (molinių lentelių spaudiniai), papirusas, pergamentas, medis, šiferis, popierius, akmuo, metalas, palmės lapai, bambukas.
  • Priemonės: stylus (įrašymui molyje), nendriniai rašikliai, plunksnos, teptukai ir rašalo šepetėliai (ypač Rytų Azijoje), pieštukai, tušinukai, parkeriai, modernios spausdinimo ir kopijavimo technologijos.
  • Šiuolaikinės priemonės: tipografija, spausdintos knygos, skaitmeninės laikmenos, kompiuterių klaviatūra, planšetės, išmaniųjų įrenginių ekranai.

Svarbūs išradimai: medžio raižiniai ir blokinė spauda Kinijoje, o Europoje – judančiojo tipo spauda, kuri leido pigiau ir greičiau gaminti knygas bei kitus leidinius.

Skaitmeninis rašymas ir technologijos

XX–XXI a. rašymas greitai perėjo į skaitmeninį formatą. Šiuolaikinis raštas apima:

  • tekstų kūrimą ir redagavimą kompiuteriu,
  • skaitmeninius failus (dokumentai, el. laiškai, tinklaraščiai),
  • teksto rodymą ekranuose,
  • simbolių kodavimą (Unicode), kuris leidžia vienu metu rodyti daugelio kalbų raštus,
  • automatinį teksto atpažinimą (OCR), teksto sintezę į garsą (TTS) ir kitas prieinamumo priemones.
Skaitmenizacija palengvina informacijos saugojimą ir paiešką, tačiau kelia ir naujų iššūkių: duomenų saugumą, ilgaamžiškumo ir priklausomybės nuo technologijų problemas.

Raštingumas, kultūra ir mokslas

Gebėjimas skaityti ir rašyti yra pagrindinis šiuolaikinės švietimo dalykas. Rašto išplitimas lemia:

  • kultūros ir literatūros plėtotę,
  • mokslo ir technologijų pažangą (rezultatų dokumentavimas, mokslinių žinių kaupimas),
  • administracinių sistemų, teisės ir ekonomikos vystymąsi (įrašai, dokumentai, apskaita).
Senieji tekstai taip pat suteikia vertingos informacijos istorikams, filologams ir archeologams; jų skaitymas dažnai reikalauja specialių žinių ir raštų iššifravimo (pvz., Rosetos akmuo padėjo iššifruoti egiptiečių hieroglifus).

Konservavimas ir archyvavimas

Raštinių ir dokumentų išsaugojimas yra svarbi bibliotekų, archyvų ir muziejų užduotis. Fizinių dokumentų konservavimas reikalauja specialių sąlygų (drėgmės ir temperatūros kontrolė), o skaitmeniniai dokumentai reikalauja nuolatinio atnaujinimo ir atsarginių kopijų, kad jie išliktų prieinami ateities kartoms.

Apibendrinimas

Rašymas – tai universali priemonė, kuri per tūkstantmečius pakeitė žmogaus galimybes saugoti, skleisti ir kurti žinias. Nuo molinių lentelių iki skaitmeninių tekstų, raštas išlieka pagrindiniu civilizacijos slėgiu, jungiančiu praeitį, dabartį ir ateitį.