Akadas (Agadė) — senovės Akado imperijos sostinė Mesopotamijoje
Akadas (Agadė) – legendinė Akado imperijos sostinė Mesopotamijoje: Sargono istorija, Nimrodo mitai, miesto vieta prie Eufrato ir senovės imperijų pradžia.
Akadas (šumerų kalba – Agadė, Biblijos tekste – Akadas) buvo senovės miestas Mesopotamijoje ir centras galingos politinės bei karinės struktūros, vadinamos Akado imperija. Jo tikrosios griuvėsių vietos kol kas neidentifikuota, tačiau dauguma tyrėjų laiko, kad miestas stovėjo šalia Eufrato arba jo kaimynystėje. Akadas iškilo po ilgalaikių kontaktų ir sąveikos su Šumeru ir tapo pirmuoju regiono politiniu centru prieš vėlesnes Mesopotamijos imperijas, tokias kaip Babilonija ir Asirija.
Vieta ir archeologija
Iki šiol nerasta vienareikšmiško archeologinio Akado atitikmens, todėl miesto vieta lieka diskusijų klausimas. Kai kurie mokslininkai siūlo kandidatais teritorijas tarp Senųjų Šumero miestų, kitur keliamas hipotezes apie vietoves prie Tigrio ir Eufrato žemupio. Neaiški vieta apsunkina tiesioginius archeologinius įrodymus apie miesto urbanistiką, tačiau rašytiniai šaltiniai – ypač kliniais rašmenimis užrašyti įrašai – suteikia daug informacijos apie Akado politinę reikšmę ir administraciją.
Istorija ir valdovai
Pagal Šumerų karalių sąrašą Akadą (Agadę) įkūrė Sargonas iš Akado, kurio tradiciškai datuojama 24–23 a. pr. m. e. Sargonas laikomas vienu pirmųjų centralizuotos imperinės valdžios kūrėjų Mesopotamijoje: jis subūrė daugelį regiono miestų-valstybių, nustatė provincinę administraciją ir užtikrino ilgalaikę karinę kontrolę. Tačiau yra ir anksčiau datuojamų šaltinių – užrašų, atsiradusių dar Uruko periodu – kurie rodo, kad miestas galėjo egzistuoti prieš Sargoną.
Vėlesni Akado valdovai, ypač Sargono palikuonys, pvz., Naram-Sinas, dar labiau išplėtė imperijos ribas; Naram-Sinas netgi titulavosi dievišku valdovu. Imperija savo klestėjimo laikais apėmė didelę dalį Mesopotamijos ir skirstė į provincijas, kurioms vadovavo paskirti gubernatoriai. Dalis informacijos apie Akadą taip pat pateikiama Biblijoje (pvz., Pr 10,10), kur miestas minima kaip viena iš ankstyvųjų regiono gyvenviečių, susijusių su legendiniu Nimrodu.
Nuosmukis ir pasekmės
Akado imperijos galia ėmė silpti XXIII–XXI a. pr. m. e. (priklausomai nuo chronologijos), kai į regioną ėmė pulti kalnų kilmės gentys, vadinamos gutais. Šie įsiveržimai sutrikdė centrinę valdžią ir prisidėjo prie imperijos žlugimo. Po Akado laikų Mesopotamijoje atsirado nauji centrai ir dinastijos – pavyzdžiui, Ur III – tačiau Akado politinė ir kultūrinė įtaka išliko: akadinė kalba ir administracinės praktikos daug kur tapo norma.
Kultūra, kalba ir paveldas
Akkadų valdymo laikotarpiu semitinė akadinė kalba pradėjo plisti kaip diplomatinė ir administracinė kalba visoje Levanto ir Mezopotamijos dalyje, pakeisdama arba persipynusi su šumerų kalba. Akado menas, reljefai ir oficialūs įrašai padėjo formuoti vėlesnę Mesopotamijos ikonografiją ir valstybinės propagandos formas. Daug klinio rašto lentelių ir monumentų išlaikė informaciją apie teisę, ekonomiką ir tarptautinius santykius to meto regione.
Santrauka: nors tikroji Akado vieta dar nėra surasta, rašytiniai ir istoriniai šaltiniai liudija, kad tai buvo svarbus politinis centras – pirmosios didžiosios Mesopotamijos imperijos širdis, kurios paveldas stipriai paveikė vėlesnes Vidurio Rytų civilizacijas.
Akado imperija Sargono I laikais
Akadų pergalės propaganda. Luvro muziejus, Paryžius
Sargonas
Sargonas užkariavo daugelį aplinkinių regionų. Jis sukūrė imperiją, kuri siekė Viduržemio jūrą ir Anatoliją, išplėtė savo valdžią iki Elamo ir iki pat Omano. Šią teritoriją jis valdė 56 metus. Prekyba tęsėsi nuo sidabro kasyklų Anatolijoje iki lazurito kasyklų Afganistane, Libano kedrų ir Omano vario. Šis Šumero ir Akado miestų-valstybių susitelkimas atspindėjo augančią Mesopotamijos ekonominę ir politinę galią. Imperijos duonos kąsnis buvo lietaus maitinama šiaurinės Mesopotamijos žemės ūkio sistema, o imperijos kviečių gamybai kontroliuoti buvo pastatyta tvirtovių grandinė.
Viduržemio jūros pakrantėse buvo statomi Sargono atvaizdai, liudijantys apie jo pergales, o namuose buvo statomi miestai ir rūmai iš užkariautų žemių grobio. Elamas ir šiaurinė Mesopotamijos dalis (Subartu) taip pat buvo pavergti, o sukilimai Šumere numalšinti. Buvo rasta sutarčių lentelių, datuojamų žygių prieš Kanaaną ir prieš Gutijos karalių Sarlaką metais.
Akadų kalba
Akadų kalba buvo viena iš semitų kalbų, o Akadų imperijos laikais ji buvo oficiali Mesopotamijoje ir Elame. Akadų kalba ilgus šimtmečius išliko pagrindine Mesopotamijos diplomatine kalba.
III tūkstantmetyje pr. m. e. tarp šumerų ir akadų susiklostė glaudi kultūrinė simbiozė, kurios metu plačiai paplito dvikalbystė. Akadų kalba palaipsniui išstūmė šumerų kalbą kaip šnekamąją Mesopotamijoje maždaug III ir II tūkstantmečio pr. m. e. sandūroje (dėl tikslios datos ginčijamasi), tačiau šumerų kalba Mesopotamijoje ir toliau buvo vartojama kaip šventoji, apeiginė, literatūrinė ir mokslinė kalba iki pat I mūsų eros amžiaus.
Imperijos žlugimas
Sargono įkurtos imperijos žlugimas, atrodo, buvo toks pat staigus kaip ir jos iškilimas, o apie Gutijos laikotarpį žinoma nedaug. Nuo Akado žlugimo apie 2083 m. pr. m. e. iki šumerų renesanso apie 2083 m. pr. m. e. 2050 m. pr. m. e., dar daug kas liko nežinoma. Neseniai buvo iškelta prielaida, kad regiono nuosmukis Akado laikotarpio pabaigoje (taip pat Senovės Egipto Senojoje karalystėje) buvo susijęs su sparčiai didėjančiu sausringumu ir nepakankamu kritulių kiekiu Senovės Artimųjų Rytų regione.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kur buvo Akadas?
A: Akadas buvo Mesopotamijoje.
K: Kas valdė Akado imperijos klestėjimo laikotarpiu?
A: Sargonas iš Akado valdė Akado imperijos klestėjimo metu, 24-22 a. pr. m. e.
K: Kada žlugo Akado imperija?
A: Akado imperija žlugo 2154 m. pr. m. e.
K: Ar buvo rasta Akado imperijos buvimo vieta?
Atsakymas: Ne, Akado imperijos griuvėsiai dar nerasti, tačiau manoma, kad ji buvo prie Eufrato upės.
K: Ar Akadas buvo pirmoji imperija istorijoje?
A: Pagal šumerų karalių sąrašą Akadas dažnai vadinamas pirmąja imperija istorijoje.
K: Ar Akado miestas buvo dar prieš Sargoną?
Atsakymas: Taip, Akado miestas buvo dar prieš Sargoną, Uruko karalių laikais.
K: Kas sunaikino Akado miestą?
Atsakymas: Akkado miestą sunaikino 2215 m. pr. m. e. iš kalnų įsiveržę gudai.
Ieškoti