I a.

Regiono įvykiai ir politika

• Vakarų Europa: Romos kontroliuojama.
• Pietų Europa: kontroliuoja Roma.
• Šiaurės Afrika: kontroliuoja Roma.
• Vakarų Afrika: Daugybė genčių vyriausybių.
• Centrinė Afrika: Bantu gentys, žlunganti Nok civilizacija.
• Rytų Afrika: Meroe, Blemmyes, Axum imperija.
• Pietų Afrika: Bantu gentys, khoisanai.
• Vakarų Azija: Romos, Partų imperijos, taip pat daugybė mažesnių genčių.
• Vidurinė Azija: Sarmatų gentys.
• Pietų ir Vidurio Azija: Kušanų imperija, Vakarų satrapai, Satavahana, tibetiečiai.
• Pietryčių Azija: Miestų valstybės, khmerų, monų karalystės, Funanas.
• Rytų Azija: Korėjos Trys karalystės (Gogurijo, Bekdžė ir Silla).

Renginiai

• I a. pradžia - pagamintas Primaportos Augustas (galbūt apie 20 m. pr. m. e. bronzinės statulos kopija). Dabar ji saugoma Musei Vaticani, Braccio Nuovo, Romoje.
• I a. pradžia - sukurta Gemma Augustea. Dabar ji saugoma Vienos Kunsthistorijos muziejuje.
• I a. pradžia - Pompėjoje pastatytas Sidabrinių vestuvių namas. Atkasti 1893 m., Italijos karaliaus Humberto ir jo žmonos Margaritos Savojos, kurie rėmė archeologinius lauko darbus Pompėjoje, sidabrinių vestuvių metinių metais.
• I a. pradžia - pastatyta vidinė šventykla, Ise, Mie, Mie prefektūra. Yayoi laikotarpis.
• 1: Vakarų Europoje išnyko liūtai.
• c. 6: Kvirinijaus surašymas
• 8-23 d.: Wang Mangas laikinai nuvertė Kinijos Han dinastiją.
• 9: Arminijaus vadovaujami vokiečiai Teutobergo miške sunaikino tris romėnų legionus.
• 14 d. miršta pirmasis Romos imperatorius Augustas Cezaris. Jo įpėdiniu tampa sūnėnas Tiberijus.
• 28–75: Han imperatorius Mingas, budizmas pasiekia Kiniją.
• Žmonės atvyksta į Pentekosto salą ir, be kitų, įkuria Bunlapų gentį.
• 26: Pagal Bibliją Jėzus pradeda savo tarnystę.
• 30: Jėzaus mirtis ant kryžiaus. Krikščionių Bažnyčios pradžia.
• 34: Šventojo Pauliaus atsivertimas.
• 44: Erodo Agripos mirtis.
• 41-54 m.: Račijas, ambasadorius iš Šri Lankos, atsiųstas į Klaudijaus dvarą.
• Masoretai į Tanacho, hebrajiškos Biblijos, tekstą įtraukia balsių taškus.
• Budistų vienuoliai Šri Lankoje pirmieji užrašė Budos mokymus ir sukūrė Pali kanoną.
• Dabartinio Afganistano, Pakistano ir Šiaurės Indijos regionai buvo kontroliuojami kušanų - klajoklių tautos, kurią iš šiaurės vakarų Kinijos išstūmė Han dinastija.
• Tacitas mini suionus, kurie vieną dieną bus vadinami švedais.
• Indų brahmanas Kaundinja veda Somą ir įkuria ikiangkorinę Kambodžos Funano karalystę.
• Gotai apsigyvena šiaurės Lenkijoje, kurią pavadino Gotikandza, ir suformuoja Wielbarko kultūrą.
• c. 50 m. Jeruzalės krikščionių susirinkimas.
• c. 52 m.: apaštalo Tomo atvykimas į Malabarą, Indiją. Krikščionybės pradžia Indijoje.
• I a. vidurys - pagaminta sieninė niša iš Pompėjos sodo. Dabar ji saugoma Fitzwilliam muziejuje, Kembridžo universitete, Anglijoje.
• I a. vidurys - M. Lukrecijaus Fronto namo Pompėjoje sienos tapybos detalė.
• 64 m. liepos 19 d.: Didysis Romos gaisras, pirmasis masinis Romos krikščionių persekiojimas, pirmasis reikšmingas krikščionių pripažinimas Romoje.
• 66–73: Pirmasis žydų ir romėnųkaras.
• 70 m. rugpjūtis: Tito vadovaujami romėnai sugriovė Erodo šventyklą Jeruzalėje.
• 79 rugpjūčio mėn: Vezuvijaus išsiveržimas sunaikino Pompėją ir Herkulanumą.
• Jamnijos žydų taryba.
• Romos imperijos plitimas, didžiausias jos dydis pasiektas valdant Trajanui.
• Pastatyta arena (Koliziejus), iš kurios kilo arenos pavadinimas.
• I a. pabaiga - Miesto peizažas, antrojo stiliaus sienų tapybos detalė iš miegamojo Publijaus Fannijaus Sinistoro namuose, Boscorealėje. Šiuo metu jis saugomas Metropolitenomuziejuje, Niujorke.
• Paveikslas "Aleksandras Didysis susiduria su Darijumi III Isos mūšyje", mozaikinės grindų puošybos detalė iš Pompėjos (Italija). Tai romėnų kopija pagal graikišką paveikslą, nutapytą apie 310 m. pr. m. e., galbūt Filokseno arba Helenos iš Egipto. Dabar jis saugomas Nacionaliniame archeologijos muziejuje (Museo Archeologico Nazionale) Neapolyje, Italijoje.
• I a. pabaiga - miegamasis, iš Publijaus Fannijaus Sinistoro namų, Boscoreale. Jis rekonstruotas su vėlesniais baldais Metropoliteno muziejuje, Niujorke.
• I a. pabaiga - Jūros peizažas, sienų tapybos iš Villa Farnesina, Romoje, detalė.
• I a. pabaiga - Rašanti jauna moteris, sieninės tapybos detalė, iš Pompėjos. Dabar jis saugomas Neapolio nacionaliniame archeologijos muziejuje (Museo Archeologico Nazionale).
• I a. pabaiga - statomas mauzoliejus, pagamintas reljefas iš Haterijaus šeimos kapo, Via Labicana, Roma. Dabar jis saugomas Musei Vaticani, Museo Gregoriano Profano, ex Laterane, Romoje.
• I a. pabaiga - sukurta vidutinio amžiaus Flavijaus moteris. Dabar ji saugoma Musei Vaticani, Museo Gregoriano Profano, ex Lateranese, Romoje.
• c. I a. pabaiga - II a. pradžia - pagamintas Buda su palydovais iš Katros Kešavdevo, Mathura, Madja Pradešas, Indija. Kušanų laikotarpis. Dabar jis saugomas Mathuros muziejuje.
• I-II a. - pagamintas kapo namo modelis. Rytų Han dinastija. Dabar jis saugomas Nelsono Atkinso meno muziejuje, Kanzaso mieste, Misūrio valstijoje.

Svarbūs žmonės

• Apolonijus iš Tianos
• Akiba
• Arminius
• Ban Chao
• Berenikė iš Kilikijos
• Boudica, dar žinoma kaip Boadicea
• Augustas
• Kaligula
• Klaudijus
• Klemensas I Romos
• Decebalus
• Domicianas
• Du Shi
• Eliziejus ben Abuja
• Galba
• Germanicus
• Gan Ying
• Guangwu iš Han
• Aleksandrijos didvyris
• Hilelis vyresnysis
• Ignacas Antiochietis
• Jokūbas Teisingasis
• Jėzus iš Nazareto
• Jonas Krikštytojas
• Josephus
• Liu Xin
• Livia
• Livija
• Ma Yuan
• Ming iš Han
• Nero
• Nerva
• Otho
• Paulius iš Tarso
• Philo
• Plinijus Vyresnysis
• Polikarpas
• Poncijus Pilotas
• Sejanus
• Seneka Jaunesnysis
• Simonas Petras
• Strabonas
• Tacitas
• Apaštalas Tomas
• Tiberijus
• Titus
• Trajanas
• Vespasianas
• Vitellius
• Vitruvijus
• Wang Chung
• Wang Mang

Bronzinė Augusto statula, Archeologijos muziejus, Atėnai.


Kaligulos biustas.

Išradimai, atradimai, pristatymai

• Romos imperijoje pasirodė kodeksas - pirmoji šiuolaikinės knygos forma
• 78 metai - Saka eros, naudojamos Pietų Azijos kalendoriuose, pradžia.
• Knygų įrišimas
• Įvairūs Aleksandrijos herojaus išradimai, įskaitant garo turbiną (eolipilę), vandens vargonus ir įvairias kitas vandeniu varomas mašinas.
• 31 m. Han dinastijos laikų kinų inžinierius ir valstybės veikėjas Du Ši (Du Shi, g. 38 m.) iš Nanyango išrado pirmąjį žinomą hidrauliniu varikliu varomą sūkurį, skirtą aukštakrosnėms krosnims kaitinti lydant ketų. Jis naudojo sudėtingą mechaninį įtaisą, kurį maitino vandens rato srovė - tokia praktika Kinijoje tęsėsi ir toliau.
• Nors Bizantijos Filonas aprašė grandininį siurblį "saqiya" II a. pr. m. e. pradžioje, Kinijoje šiame amžiuje buvo išrastas grandininis siurblys su kvadratiniais padėklais, kurį pirmasis paminėjo filosofas Wang Chongas apie 80 m. po Kr. Wang Chongas taip pat tiksliai aprašė vandens ciklą meteorologijoje ir prieštaravo vyraujančiai Saulės užtemimų "spinduliavimo įtakos" teorijai, kuriai pritarė daugelis, tarp jų ir Zhang Hengas.
• Kinų astronomas Liu Xin (g. 23 m.), be kitų pasiekimų, užfiksavo 1080 skirtingų žvaigždžių.
• I a. pabaiga - kodeksas pakeičia ritinį.

Krikščionybė

Pasak Naujojo Testamento, valdant Tiberijui, Jėzus, žydų religinis lyderis iš Galilėjos, buvo nukryžiuotas Jeruzalėje, apkaltinus jį piktžodžiavimu, nes jis teigė esąs Dievo Sūnus. Tačiau "Dievas jį prikėlė iš numirusių" po trijų dienų, žr. Per kelis ateinančius dešimtmečius jo sekėjai, vykdydami Didįjį pavedimą, tarp jų ir apaštalas Paulius, nešė jo žinią po graikiškai kalbančius Mažosios Azijos regionus ir galiausiai pristatė ją pačioje Romoje. Romos valdovai beveik iš karto pradėjo persekioti naująją sektą (imperatorius Neronas apkaltino krikščionis sukėlus gaisrus, kurie 64 m. po Kr. sunaikino didžiąją Romos dalį) ir dar kelis šimtmečius persekiojo, kartais energingai, kartais pasyviai. Krikščioniškoji tradicija liudija, kad visi Kristaus apaštalai, išskyrus evangelistą Joną, patyrė kankinystę.

IV a. krikščionybę galiausiai priėmė imperatorius Konstantinas. Vienas iš jo įpėdinių Julijonas Apostatas išsižadėjo pagonybės ir vėl persekiojo Bažnyčią. Tačiau IV a. pabaigoje imperatorius Teodosijus I krikščionybę paskelbė valstybine Romos imperijos religija.

Dešimtmečiai ir metai

Pastaba: metai prieš arba po I a. pažymėti kursyvu.

0s BC	10 PRIEŠ KRISTŲ	9 PRIEŠ KRISTŲ	8 BC	7 PRIEŠ KRISTŲ	6 PRIEŠ KRISTŲ	5 BC	4 BC	3 BC	2 BC	1 BC
0s	0	1	2	3	4	5	6	7	8	9
10s	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19
20s	20	21	22	23	24	25	26	27	28	29
30s	30	31	32	33	34	35	36	37	38	39
40s	40	41	42	43	44	45	46	47	48	49
50s	50	51	52	53	54	55	56	57	58	59
60s	60	61	62	63	64	65	66	67	68	69
70s	70	71	72	73	74	75	76	77	78	79
80s	80	81	82	83	84	85	86	87	88	89
90s	90	91	92	93	94	95	96	97	98	99
100s	100	101	102	103	104	105	106	107	108	109

 

Susiję puslapiai

• Kofun laikotarpis