I amžius - tai amžius, trukęs nuo 1 iki 100 metų. Šis laikotarpis pasižymėjo didelėmis geopolitinėmis pertvarkomis, ilgalaikėmis imperijomis, prekybos tinklų plėtra ir reikšmingais kultūriniais bei religijos pokyčiais, kurie vėliau formavo dideles Euroazijos civilizacijas.

Romos imperija ir Viduržemio jūros regionas

Šiuo laikotarpiu Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose vis labiau dominavo Romos imperija. Ji išlaikė santykinę politinę ir ekonominę stabilumą, kurį leido palaikyti Augusto įvestos reformos — kariuomenės reorganizacija, administracinė centralizacija ir finansinė politika. Romoje tęsėsi Pax Romana (Romoje taikos laikotarpis), kurį lydėjo intensyvus kelių, akvedukų, miestų infrastruktūros statybos ir teisės normų taikymas visoje imperijoje.

Imperijos ribos plėtėsi ir konsolidavosi valdant tokiems imperatoriams kaip imperatoriui Klaudijui (43 m.), kurio valdymo metu įvyko reikšminga invazija ir pradėta Romos okupacija Britanijoje (43 m.). Ilgo valdymo metu Augusto reformos stabilizavo imperiją, tačiau politinė įtampa vis tiek kartais eskalavo.

Šimtmečio pabaigoje, 68 m. mirus Neronui, baigėsi Augusto įkurta Julijaus-Klaudijaus dinastija. Po to sekė trumpas, bet smarkus nestabilumo laikotarpis, vadinamas Keturių imperatorių metais (69 m.), kai trumpai valdė Galba, Otonas ir Vitellijus, kol padėtį stabilizavo Vespasianas, Flavianų dinastijos įkūrėjas. Flavianai (Vespasianas, jo sūnūs Titus ir Domitianas) vykdė intensyvias statybas (pvz., Vespasiano inicijuotas Koliziejus), infrastruktūros atstatymą ir kariuomenės reformą.

Per I a. taip pat vyko reikšmingi konfliktai provincijose: Palestinoje kilęs Žydų sukilimas (66–73 m.) ir antrojo Šventyklos sunaikinimas Jeruzalėje (70 m.) turėjo didelės įtakos žydų diasporai bei religinėms sąveikoms tarp judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės. Romos ir Partų imperijų santykiai Artimuosiuose Rytuose išliko svarbūs, ypač dėl kontrolės prekybos kelių ir protektoratų.

Han dinastija Kinijoje

Kinijoje ir toliau dominavo Han dinastija, nors jos valdymas patyrė pertrauką: 9–23 m. Wang Mangas (Wang Mangas) įkūrė Xin dinastiją, kuri ilgai neužsibuvo. Wang Mango reformos — žemės nacionalizavimas, monetalinių sistemų pakeitimai ir administracinės priemonės — sukėlė didelį visuomeninį nepasitenkinimą ir smarkias sukilimų bangas.

Han valdžia buvo atkurta 23 m. (vėlesnė institucijų konsolidacija baigėsi 25 m.), todėl istorikai skiria Vakarų (arba ankstyvąjį) Han ir Rytų (vėlyvąjį) Han periodus; Wang Mango valdymas dažnai laikomas šių dviejų tarpsnių lūžiu. Po atstatymo sostinė iš Čangano buvo perkelta į Luojaną, o dinastija ėmėsi atkūrimo reformų, kurios sustiprino centrinius valdžios mechanizmus ir suteikė galimybę atnaujinti prekybą per Šilko kelią.

Han valdymo metu Kinija plėtė diplomatinius ir prekybinius ryšius su Vidurinėmis Azijomis: kariniai ir diplomatinių ekspedicijų į Tarim baseną (pvz., Ban Chao iniciatyvos) dėka sustiprėjo imperijos įtaka Centrinėje Azijoje ir tarp nomadinių Xiongnu genčių. Šiame laikotarpyje išaugo prekių (ypač šilko, porceliano ir metalų) mainų apimtis tarp Rytų ir Vakarų.

Kiti reikšmingi pasaulio įvykiai ir tendencijos

  • Parthų imperija Artimuosiuose Rytuose išliko didelė jėga, konkuruojanti su Roma dėl įtakos Persijoje ir Mezopotamijoje.
  • Indijos subkontinente formavosi ir stiprėjo regioninės valstybės: Šatavachanų (Satavahana) dinastija Pietų Indijoje ir auganti Kushanų (Kušānų) valdžia Šiaurės-Indijoje bei Centrinėje Azijoje, kurie skatino Indo-Rytų prekybą.
  • Indo-Romos prekyba ir jūrų keliai tarp Viduržemio jūros ir Indijos vandenyno klestėjo — romėnų prekių poreikis Indijoje ir aromatinėmis medžiagomis skatino uostų, pvz., Muziriso, svarbą.
  • Etiopijos (Axum) karalystė pradėjo kaupti galią kiek vėlesniame laikotarpyje, tačiau I a. formavosi prekybiniai ryšiai su Arabijos pusiasaliu ir Raudonosios jūros regionu.
  • Religijų ir idėjų plitimas: krikščionybės judėjimas kromė Rytų Viduržemio įgavo pasekėjų per Pauliaus misijas; budizmas pradėjo skverbtis į Kiniją per Šilko kelią (procesas prasidėjo I a. ir tęsėsi kelis šimtmečius).
  • Kultūra ir mokslas: tiek Romoje, tiek Kinijoje tęsėsi istorijos rašymas, teisės formavimas, literatūros ir filosofijos kūrimas; inžineriniai pasiekimai Romoje (tiltai, akvedukai, magistraliniai keliai) ir valdymo institucijų išvystymas Kinijoje stiprino ilgalaikę civilizacijų stabilumą.

Santrauka — reikšmingiausi I a. įvykiai

  • Romos imperijos konsolidacija ir plėtra (pvz., Britanijos invazija, Koliziejaus projektai, Pax Romana palaikymas).
  • Julijaus-Klaudijaus dinastijos pabaiga (68 m.) ir Keturių imperatorių metai (69 m.), po kurių iškilo Flavianų dinastija (Vespasianas ir jo palikuonys).
  • Žydų revolta prieš Romą ir Jeruzalės antrojo Šventyklos sunaikinimas (70 m.).
  • Wang Mango Xin dinastija (9–23 m.) ir vėlesnė Han dinastijos atstatymas bei sostinės perkelimas iš Čangano į Luojaną.
  • Tarptautinės prekybos tinklų (Šilko kelias, Indo-Romos jūriniai keliai) išplėtimas ir kultūrinių bei religinių idėjų mainai tarp Europos, Vidurinės Azijos ir Rytų.

I amžius žymi pereinamąjį laikotarpį, kai didžiosios imperijos kuria ilgalaikes struktūras — teisines, administracines, karines ir prekybines — kurios turėjo įtakos vėlesnei pasaulio raidos eigai.