Vezuvijus
Vezuvijaus kalnas (itališkai Monte Vesuvio, lotyniškai Mons Vesuvius) - stratovulkanas Neapolio įlankoje, Italijoje. Jis yra apie 9 km į rytus nuo Neapolio. Tai vienintelis per pastaruosius 100 metų išsiveržęs ugnikalnis žemyninėje Europos dalyje. Paskutinis didelis išsiveržimas įvyko 1944 m. Kiti du svarbūs veikiantys Italijos ugnikalniai yra salose. Tai Etna ir Strombolis.
Vezuvijaus kalnas geriausiai žinomas dėl 79 m. po Kr. įvykusio išsiveržimo, kuris sunaikino romėnų miestus Pompėją ir Herkulanumą. Jie niekada nebebuvo pastatyti. Miestus taip visiškai palaidojo pelenai, kad vėliau juose gyvenę žmonės juos pamiršo, kol XVIII a. pabaigoje jie buvo atsitiktinai atrasti.
Išsiveržimas taip pat pakeitė Sarno upės tėkmę ir pakėlė jūros paplūdimį. Dėl to Pompėja nebebuvo nei prie upės, nei šalia pakrantės. Vezuvijaus kalnas taip pat labai pasikeitė. Daugelis ten augančių augalų žuvo, o kalno viršūnė dėl stipraus išsiveržimo atrodė kitaip.
Vezuvijus po to išsiveržė daugybę kartų. Šiandien tai vienas pavojingiausių ugnikalnių pasaulyje, nes netoli šio sprogstančio ugnikalnio gyvena 3 000 000 žmonių. Šalia Vezuvijaus gyvena daugiau žmonių nei prie bet kurio kito pasaulio ugnikalnio.
Vezuvijus turi senas istorijos ir literatūros tradicijas. Gyvatė (gyvatė), vadinama Vezuvijumi, buvo panaudota daugelio Pompėjos lararijų (buitinių šventyklų) freskose. Kapujoje esantys žodžiai "IOVI VESVVIO" (Jupiteris Vezuvijus) rodo, kad jis buvo garbinamas kaip Jupiterio galia.
Istorikas Diodoras Sikulas pasakojo, kad buvo pasakojama, jog Heraklis, keliaudamas į Siciliją, kartą praėjo pro Kumėjų šalį. Ten jis rado vietą, vadinamą "Flegros lyguma" (phlegraion pedion, "ugnies lyguma"). Joje buvo rašoma, kad tai "nuo kalvos, kuri senovėje (nuo seno) ryjo ugnį... dabar vadinama Vezuvijumi". Jos viduje gyveno milžiniški "žemės sūnūs". Padedamas dievų, jis padėjo ten gyvenantiems žmonėms ir tęsėsi toliau. 88 m. po Kr. parašytoje Martialo odėje teigiama, kad toje vietoje, kurią 79 m. po Kr. sunaikino išsiveržimas, buvo garbinama Venera ir Heraklis.
Vezuvijaus išsiveržimas 79 m. po Kr. Tai rodo daugybę netoliese esančių miestų ir miestelių. Vezuvijaus šaltas pelenų debesis pavaizduotas juoda spalva.
Vezuvijaus kalnas, matomas iš Pompėjos griuvėsių, kurie buvo sugriauti 79 m. po Kr. išsiveržus Vezuvijui. Aktyvusis kūgis yra aukšta viršūnė kairėje pusėje. Mažesnis dešinėje yra Sommos kalderos sienos dalis.
Vezuvijaus kalnas, matomas iš Pompėjos griuvėsių, kurie buvo sugriauti 79 m. po Kr. išsiveržus Vezuvijui. Aktyvusis kūgis yra aukšta viršūnė kairėje pusėje. Mažesnis dešinėje yra Sommos kalderos sienos dalis.
Vezuvijaus išsiveržimas 79 m. po Kr. Tai rodo daugybę netoliese esančių miestų ir miestelių. Vezuvijaus šaltas pelenų debesis pavaizduotas juoda spalva.
Pavadinimas
Vėlyvojoje Romos Respublikoje ir ankstyvojoje Romos imperijoje ugnikalnis dažnai buvo vadinamas Vezuvijumi. Jis taip pat buvo vadinamas Vesajevu, Vesevu, Vesbiu ir Vesviu. Senovės graikų rašytojai jį vadino "Οὐεσούιον" arba "Οὐεσούιος". Daugelis mokslininkų mano, kad žodis Vezuvijus buvo susijęs su graikišku žodžiu "οὔ" (ne) ir σβέννυμι (gesinu), todėl jis reikštų "neužgesinamas". Kiti mano, kad jis gali būti kilęs iš ἕω "mesti" ir βίη "smurtas", "metantis smurtą".
Pavadinimas
Vėlyvojoje Romos Respublikoje ir ankstyvojoje Romos imperijoje ugnikalnis dažnai buvo vadinamas Vezuvijumi. Jis taip pat buvo vadinamas Vesajevu, Vesevu, Vesbiu ir Vesviu. Senovės graikų rašytojai jį vadino "Οὐεσούιον" arba "Οὐεσούιος". Daugelis mokslininkų mano, kad žodis Vezuvijus buvo susijęs su graikišku žodžiu "οὔ" (ne) ir σβέννυμι (gesinu), todėl jis reikštų "neužgesinamas". Kiti mano, kad jis gali būti kilęs iš ἕω "mesti" ir βίη "smurtas", "metantis smurtą".
Išvaizda
Vezuvijus turi didelį kūgį (Gran Cono), kurį iš dalies supa kalderos viršūnė, susidariusi sugriuvus ankstesniam ir daug aukštesniam statiniui, vadintam Monte Somma. Gran Cono susidarė per 79 m. po Kr. išsiveržimą. Dėl šios priežasties ugnikalnis dar vadinamas Somma-Vesuvijaus arba Somma-Vesuvio.
Vezuvijaus kraterio sienos vaizdas su Torre del Greco miestu fone
Išvaizda
Vezuvijus turi didelį kūgį (Gran Cono), kurį iš dalies supa kalderos viršūnė, susidariusi sugriuvus ankstesniam ir daug aukštesniam statiniui, vadintam Monte Somma. Gran Cono susidarė per 79 m. po Kr. išsiveržimą. Dėl šios priežasties ugnikalnis dar vadinamas Somma-Vesuvijaus arba Somma-Vesuvio.
Vezuvijaus kraterio sienos vaizdas su Torre del Greco miestu fone
79 m. išsiveržimas
Prieš Vezuvijaus ugnikalnio sprogimą 84 m. pr. m. e. netoliese gyvenę žmonės net nežinojo, kad tai ugnikalnis, nes jis nebuvo išsiveržęs 600 metų. 79 m. pr. m. e. rugpjūčio 24 d. apie 13 val. po pietų Vezuvijaus kalnas smarkiai išsiveržė. Jis apipylė pelenais ir pemza už 5 mylių esantį Pompėjos miestą.
Šiandien žmonės mano, kad 79 m. po Kr. išsiveržimas truko ilgiau nei 19 valandų. Jį pastebėjo Plinijus Jaunesnysis, kuris aprašė ugnikalnio sukeltą grybų debesį kaip skėčio formos pušį - regione paplitusį medį. Plinijus Jaunesnysis buvo vienintelis žmogus, užrašęs šią istoriją.
Žmonės mirė įvairiais būdais. Vienas iš jų buvo tas, kad dūmai, kuriais jie kvėpavo, buvo mirtini, nes jie išdžiūdavo plaučiuose ir susidarydavo stiklas. Juos taip pat palaidojo ugnikalnio pelenų milteliai, kurie buvo ant jų. Laikui bėgant šie pelenai virto savotiška uoliena, saugančia kūnus ir miestą nuo oro sąlygų ir plėšikų.
Po 79 m. Vezuvijus išsiveržė dar 50 kartų. 1995 m. Vezuvijus buvo paskelbtas nacionaliniu parku.
79 m. išsiveržimas
Prieš Vezuvijaus ugnikalnio sprogimą 84 m. pr. m. e. netoliese gyvenę žmonės net nežinojo, kad tai ugnikalnis, nes jis nebuvo išsiveržęs 600 metų. 79 m. pr. m. e. rugpjūčio 24 d. apie 13 val. po pietų Vezuvijaus kalnas smarkiai išsiveržė. Jis apipylė pelenais ir pemza už 5 mylių esantį Pompėjos miestą.
Šiandien žmonės mano, kad 79 m. po Kr. išsiveržimas truko ilgiau nei 19 valandų. Jį pastebėjo Plinijus Jaunesnysis, kuris aprašė ugnikalnio sukeltą grybų debesį kaip skėčio formos pušį - regione paplitusį medį. Plinijus Jaunesnysis buvo vienintelis žmogus, užrašęs šią istoriją.
Žmonės mirė įvairiais būdais. Vienas iš jų buvo tas, kad dūmai, kuriais jie kvėpavo, buvo mirtini, nes jie išdžiūdavo plaučiuose ir susidarydavo stiklas. Juos taip pat palaidojo ugnikalnio pelenų milteliai, kurie buvo ant jų. Laikui bėgant šie pelenai virto savotiška uoliena, saugančia kūnus ir miestą nuo oro sąlygų ir plėšikų.
Po 79 m. Vezuvijus išsiveržė dar 50 kartų. 1995 m. Vezuvijus buvo paskelbtas nacionaliniu parku.
Susiję puslapiai
- Ugnikalnių sąrašas
- Neveikiantis ugnikalnis
- Užgesęs ugnikalnis
Susiję puslapiai
- Ugnikalnių sąrašas
- Neveikiantis ugnikalnis
- Užgesęs ugnikalnis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Vezuvijaus kalnas?
A: Vezuvijaus kalnas yra stratovulkanas Neapolio įlankoje, Italijoje. Jis yra apie 9 km į rytus nuo Neapolio ir yra vienintelis per pastaruosius 100 metų išsiveržęs ugnikalnis žemyninėje Europos dalyje.
K: Kada įvyko paskutinis didelis jo išsiveržimas?
A: Paskutinis didelis Vezuvijaus išsiveržimas įvyko 1944 m.
K: Kokie dar aktyvūs ugnikalniai yra Italijoje?
A: Italijoje yra dar du svarbūs veikiantys ugnikalniai - Etna ir Strombolis, kurie abu yra salose.
K: Kaip 79 m. išsiveržimas paveikė Pompėją ir Herkulanumą?
A: Išsiveržimas sunaikino romėnų miestus Pompėją ir Herkulanumą, palaidodamas juos pelenuose taip, kad vėliau ten gyvenę žmonės pamiršo apie juos, kol XVIII a. pabaigoje jie buvo atsitiktinai atrasti. Išsiveržimas taip pat pakeitė Sarno upės tėkmę ir pakėlė jūros paplūdimį, todėl Pompėja nebebuvo nei prie upės, nei prie kranto.
Klausimas: Kaip šis įvykis pakeitė patį Vezuvijaus kalną?
A: Dėl šio įvykio žuvo daugybė Vezuvijaus kalno apylinkių augalų, o dėl stipraus išsiveržimo pakito jo reljefas.
K: Kodėl šiandien jis laikomas vienu pavojingiausių ugnikalnių?
A: Šiandien Vezuvijus laikomas vienu pavojingiausių ugnikalnių, nes šalia jo gyvena apie 3 mln. žmonių - daugiau nei bet kuriame kitame pasaulio ugnikalnyje, todėl jis kelia sprogimo pavojų netoliese gyvenantiems žmonėms.
K: Kokią istorinę reikšmę turi Vezuvijaus kalnas? A: Su Vezuvijaus kalnu siejamos ilgos istorinės ir literatūrinės tradicijos; pavyzdžiui, Pompėjos lararijų (buitinių šventyklų) freskose pavaizduota gyvatė (Vezuvijus), o tokie žodžiai kaip "IOVI VESVVIO" (Jupiteris Vezuvijus) rodo, kad Kapujos gyventojai jį garbino kaip su Jupiteriu susijusią jėgą . Be to, pasak Diodoro Sikulo raštų , Heraklis kartą važiavo pro Kume, kur rado vietą, vadinamą "Flegros lyguma", kuri anksčiau buvo išvydusi ugnį ir tapo žinoma kaip "Vezuvijus".
