Vezuvijus – Neapolio ugnikalnis: Pompėja, išsiveržimai ir pavojus
Vezuvijus: Neapolio ugnikalnis, Pompėjos tragedija, istoriniai išsiveržimai ir šiandieninis pavojus — kaip susiformavo katastrofos ir ką reiškia gyventi šalia 3 mln. žmonių.
Vezuvijaus kalnas (itališkai Monte Vesuvio, lotyniškai Mons Vesuvius) - stratovulkanas Neapolio įlankoje, Italijoje. Jis yra apie 9 km į rytus nuo Neapolio. Tai vienintelis per pastaruosius 100 metų išsiveržęs ugnikalnis žemyninėje Europos dalyje. Paskutinis didelis išsiveržimas įvyko 1944 m. Kiti du svarbūs veikiantys Italijos ugnikalniai yra salose. Tai Etna ir Strombolis.
Geologija ir kalno sandara
Vezuvijus yra sudėtingas ugnikalnio kompleksas – dažniau minimas kaip Somma–Vezuvijaus kompleksas: išorinę dalį sudaro senesnės kalderos likučiai (vadinami Monte Somma), o viduje stūkso jaunasis Vezuvijaus kūgis. Jo uolienas sudaro sluoksniai iš lavos, piroklastinių nuosėdų, pelenų ir pumikso, todėl jis priskiriamas prie stratovulkanų. Išsiveržimai būna įvairūs – nuo liūtinių (Plinio tipo) stulpų ir pelenų kritulių iki pavojingų piroklastinių srautų ir lavos srautų.
79 m. po Kr. išsiveržimas: Pompėja ir Herkulanumas
Vezuvijaus kalnas geriausiai žinomas dėl 79 m. po Kr. įvykusio išsiveržimo, kuris sunaikino romėnų miestus Pompėją ir Herkulanumą. Jie niekada nebebuvo pastatyti. Miestus taip visiškai palaidojo pelenai ir nuolaužos, kad vėliau juos pamiršo, kol XVIII a. pabaigoje jie buvo atrasti ir pradėti sistemingai kasti.
Išsiveržimas sukėlė aukštą pelenų ir lapilių debesis, vėliau – galingus piroklastinius srautus, kurie smogė miestams ir užliejo gatves. Dėl to žmonės žuvo greitai, o archeologiniai kasinėjimai vėliau atskleidė gerai išsilaikiusius pastatus, freskas ir kasdienio gyvenimo daiktus. Žymūs „gipsiniai“ liudijimai – fosilizavę žmonių ir gyvulių siluetai – gauti užpildžius tuščius įtrūkimus pelenų sluoksniuose gipso mišiniu, kas leido atkurti paskutinius mirusiųjų kūnų pozas.
Vezuvijaus išsiveržimų pasekmės ir vėlesnės fazės
Išsiveržimas taip pat pakeitė Sarno upės tėkmę ir pakėlė jūros paplūdimį. Dėl to Pompėja nebebuvo nei prie upės, nei šalia pakrantės. Vezuvijaus kalnas labai pasikeitė: daugelis augalų žuvo, pakitė reljefas, atsirado naujų nuosėdų ir uolienų sluoksnių, o viršūnė – dėl sprogimų – atrodė kitaip.
Per istoriją Vezuvijus išsiveržė daug kartų, kartais su dideliais nuostoliais. Paskutinis reikšmingas aktyvumas buvo 1944 m., kai lavos srautai ir piroklastiniai reiškiniai pažeidė aplinkines gyvenvietes ir netgi turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo veiksmams regione.
Pavojai ir rizika
Vezuvijus priskiriamas prie pavojingiausių ugnikalnių pasaulyje dėl tankaus gyventojų užstatymo šalia jo. Šalia Vezuvijaus gyvena daugiau žmonių nei prie bet kurio kito pasaulio ugnikalnio: regione gyvena apie 3 000 000 žmonių, o intensyvios rizikos zonoje yra šimtai tūkstančių gyventojų.
- Piroklastiniai srautai: greiti ir mirtini karšti dujų, pelenų ir uolienų srautai, galintys sunaikinti viską jų kelyje.
- Pelenų krituliai: užteršia orą, sutrikdo eismą, uždaro oro uostus ir gadina pastatų stogus.
- Lavos srautai: nors lėtesni, bet gali užimti teritorijas ir sunaikinti infrastruktūrą.
- Lahars (vulkaninės purvų upės): intensyvių lietų metu pelenai gali virsti srauniu purvu, kuris užneša pastatus ir kelius.
Kultūra, mitologija ir literatūra
Vezuvijus turi senas istorijos ir literatūros tradicijas. Gyvatė (gyvatė), vadinama Vezuvijumi, buvo vaizduojama daugelyje Pompėjos lararijų (buitinių šventyklų) freskose. Kapuodą primenančiose inskripcijose Capui matomas užrašas „IOVI VESVVIO“ (Jupiteris Vezuvijus), kas rodo, jog jam kartais buvo teikiama dievybės forma ir siejama su Jupiteriu.
Istorikas Diodoras Sikulas pasakojo apie mitinę „Flegros lygumą“ (phlegraion pedion), kurioje, anot pasakojimų, ėjo „ugnies lyguma“ ir kurią senovėje laikė susijusia su Vezuvijumi. 88 m. po Kr. parašytoje Martialo odėje minima, kad vietoje, vėliau sunaikintoje 79 m. po Kr., buvo garbinami tiek Venera, tiek Heraklis (Heraklis).
Mokslas, stebėsena ir apsauga
Vezuvijaus stebėseną vykdo seismologai, geocheminiai stebėjimai ir ugnikalnių observatorijos, kurios analizuoja žemės drebėjimus, dujų išsiskyrimą, paviršiaus deformacijas ir kitus parametrus. Jau ilgą laiką veikia modernios technikos priemonės ir budrumo planai, o regiono civilinė sauga rengia evakuacijos scenarijus ir informacijos sklaidą gyventojams.
Evakuacijos planai paprastai orientuojami į prioritetinę sritį („raudonąją zoną“), kurioje rizika yra didžiausia – čia reikalinga greita ir koordinuota gyventojų evakuacija. Nepaisant to, sudėtinga logistinė situacija ir tankus gyventojų užstatymas kelia rimtų iššūkių pasiruošimui.
Vezuvijaus paveldas ir turizmas
Vezuvijus ir palaidoti miestai yra svarbūs archeologijos ir turizmo objektai. Pompėjos ir Herkulanumo kasinėjimai atskleidžia unikalius kasdienio romėnų gyvenimo liudijimus, kurių išsaugojimas padeda suprasti senovės kultūras. Daug turistų kasmet lanko Vezuvijaus kraterį, o aplink kalną esantys dirvožemiai, praturtinti vulkaninėmis nuosėdomis, yra itin derlingi – čia tradiciškai auginamos vynuogės ir kiti derliai, susiję su regiono gastronomija (pvz., vynai, daržovės).
Vezuvijus lieka simboliu: gamtos galingumo, istorinio katastrofos pamokos ir archeologinio lobio viename. Mokslininkai, civilinės apsaugos institucijos ir vietos bendruomenės kartu dirba, kad būtų sumažinta rizika ir parengtos priemonės gyventojų saugumui užtikrinti.
Vezuvijaus išsiveržimas 79 m. po Kr. Tai rodo daugybę netoliese esančių miestų ir miestelių. Vezuvijaus šaltas pelenų debesis pavaizduotas juoda spalva.
Vezuvijaus kalnas, matomas iš Pompėjos griuvėsių, kurie buvo sugriauti 79 m. po Kr. išsiveržus Vezuvijui. Aktyvusis kūgis yra aukšta viršūnė kairėje pusėje. Mažesnis dešinėje yra Sommos kalderos sienos dalis.
Vezuvijaus kalnas, matomas iš Pompėjos griuvėsių, kurie buvo sugriauti 79 m. po Kr. išsiveržus Vezuvijui. Aktyvusis kūgis yra aukšta viršūnė kairėje pusėje. Mažesnis dešinėje yra Sommos kalderos sienos dalis.
Vezuvijaus išsiveržimas 79 m. po Kr. Tai rodo daugybę netoliese esančių miestų ir miestelių. Vezuvijaus šaltas pelenų debesis pavaizduotas juoda spalva.
Pavadinimas
Vėlyvojoje Romos Respublikoje ir ankstyvojoje Romos imperijoje ugnikalnis dažnai buvo vadinamas Vezuvijumi. Jis taip pat buvo vadinamas Vesajevu, Vesevu, Vesbiu ir Vesviu. Senovės graikų rašytojai jį vadino "Οὐεσούιον" arba "Οὐεσούιος". Daugelis mokslininkų mano, kad žodis Vezuvijus buvo susijęs su graikišku žodžiu "οὔ" (ne) ir σβέννυμι (gesinu), todėl jis reikštų "neužgesinamas". Kiti mano, kad jis gali būti kilęs iš ἕω "mesti" ir βίη "smurtas", "metantis smurtą".
Pavadinimas
Vėlyvojoje Romos Respublikoje ir ankstyvojoje Romos imperijoje ugnikalnis dažnai buvo vadinamas Vezuvijumi. Jis taip pat buvo vadinamas Vesajevu, Vesevu, Vesbiu ir Vesviu. Senovės graikų rašytojai jį vadino "Οὐεσούιον" arba "Οὐεσούιος". Daugelis mokslininkų mano, kad žodis Vezuvijus buvo susijęs su graikišku žodžiu "οὔ" (ne) ir σβέννυμι (gesinu), todėl jis reikštų "neužgesinamas". Kiti mano, kad jis gali būti kilęs iš ἕω "mesti" ir βίη "smurtas", "metantis smurtą".
Išvaizda
Vezuvijus turi didelį kūgį (Gran Cono), kurį iš dalies supa kalderos viršūnė, susidariusi sugriuvus ankstesniam ir daug aukštesniam statiniui, vadintam Monte Somma. Gran Cono susidarė per 79 m. po Kr. išsiveržimą. Dėl šios priežasties ugnikalnis dar vadinamas Somma-Vesuvijaus arba Somma-Vesuvio.
Vezuvijaus kraterio sienos vaizdas su Torre del Greco miestu fone
Išvaizda
Vezuvijus turi didelį kūgį (Gran Cono), kurį iš dalies supa kalderos viršūnė, susidariusi sugriuvus ankstesniam ir daug aukštesniam statiniui, vadintam Monte Somma. Gran Cono susidarė per 79 m. po Kr. išsiveržimą. Dėl šios priežasties ugnikalnis dar vadinamas Somma-Vesuvijaus arba Somma-Vesuvio.
Vezuvijaus kraterio sienos vaizdas su Torre del Greco miestu fone
79 m. išsiveržimas
Prieš Vezuvijaus ugnikalnio sprogimą 84 m. pr. m. e. netoliese gyvenę žmonės net nežinojo, kad tai ugnikalnis, nes jis nebuvo išsiveržęs 600 metų. 79 m. pr. m. e. rugpjūčio 24 d. apie 13 val. po pietų Vezuvijaus kalnas smarkiai išsiveržė. Jis apipylė pelenais ir pemza už 5 mylių esantį Pompėjos miestą.
Šiandien žmonės mano, kad 79 m. po Kr. išsiveržimas truko ilgiau nei 19 valandų. Jį pastebėjo Plinijus Jaunesnysis, kuris aprašė ugnikalnio sukeltą grybų debesį kaip skėčio formos pušį - regione paplitusį medį. Plinijus Jaunesnysis buvo vienintelis žmogus, užrašęs šią istoriją.
Žmonės mirė įvairiais būdais. Vienas iš jų buvo tas, kad dūmai, kuriais jie kvėpavo, buvo mirtini, nes jie išdžiūdavo plaučiuose ir susidarydavo stiklas. Juos taip pat palaidojo ugnikalnio pelenų milteliai, kurie buvo ant jų. Laikui bėgant šie pelenai virto savotiška uoliena, saugančia kūnus ir miestą nuo oro sąlygų ir plėšikų.
Po 79 m. Vezuvijus išsiveržė dar 50 kartų. 1995 m. Vezuvijus buvo paskelbtas nacionaliniu parku.
79 m. išsiveržimas
Prieš Vezuvijaus ugnikalnio sprogimą 84 m. pr. m. e. netoliese gyvenę žmonės net nežinojo, kad tai ugnikalnis, nes jis nebuvo išsiveržęs 600 metų. 79 m. pr. m. e. rugpjūčio 24 d. apie 13 val. po pietų Vezuvijaus kalnas smarkiai išsiveržė. Jis apipylė pelenais ir pemza už 5 mylių esantį Pompėjos miestą.
Šiandien žmonės mano, kad 79 m. po Kr. išsiveržimas truko ilgiau nei 19 valandų. Jį pastebėjo Plinijus Jaunesnysis, kuris aprašė ugnikalnio sukeltą grybų debesį kaip skėčio formos pušį - regione paplitusį medį. Plinijus Jaunesnysis buvo vienintelis žmogus, užrašęs šią istoriją.
Žmonės mirė įvairiais būdais. Vienas iš jų buvo tas, kad dūmai, kuriais jie kvėpavo, buvo mirtini, nes jie išdžiūdavo plaučiuose ir susidarydavo stiklas. Juos taip pat palaidojo ugnikalnio pelenų milteliai, kurie buvo ant jų. Laikui bėgant šie pelenai virto savotiška uoliena, saugančia kūnus ir miestą nuo oro sąlygų ir plėšikų.
Po 79 m. Vezuvijus išsiveržė dar 50 kartų. 1995 m. Vezuvijus buvo paskelbtas nacionaliniu parku.
Susiję puslapiai
- Ugnikalnių sąrašas
- Neveikiantis ugnikalnis
- Užgesęs ugnikalnis
Susiję puslapiai
- Ugnikalnių sąrašas
- Neveikiantis ugnikalnis
- Užgesęs ugnikalnis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Vezuvijaus kalnas?
A: Vezuvijaus kalnas yra stratovulkanas Neapolio įlankoje, Italijoje. Jis yra apie 9 km į rytus nuo Neapolio ir yra vienintelis per pastaruosius 100 metų išsiveržęs ugnikalnis žemyninėje Europos dalyje.
K: Kada įvyko paskutinis didelis jo išsiveržimas?
A: Paskutinis didelis Vezuvijaus išsiveržimas įvyko 1944 m.
K: Kokie dar aktyvūs ugnikalniai yra Italijoje?
A: Italijoje yra dar du svarbūs veikiantys ugnikalniai - Etna ir Strombolis, kurie abu yra salose.
K: Kaip 79 m. išsiveržimas paveikė Pompėją ir Herkulanumą?
A: Išsiveržimas sunaikino romėnų miestus Pompėją ir Herkulanumą, palaidodamas juos pelenuose taip, kad vėliau ten gyvenę žmonės pamiršo apie juos, kol XVIII a. pabaigoje jie buvo atsitiktinai atrasti. Išsiveržimas taip pat pakeitė Sarno upės tėkmę ir pakėlė jūros paplūdimį, todėl Pompėja nebebuvo nei prie upės, nei prie kranto.
Klausimas: Kaip šis įvykis pakeitė patį Vezuvijaus kalną?
A: Dėl šio įvykio žuvo daugybė Vezuvijaus kalno apylinkių augalų, o dėl stipraus išsiveržimo pakito jo reljefas.
K: Kodėl šiandien jis laikomas vienu pavojingiausių ugnikalnių?
A: Šiandien Vezuvijus laikomas vienu pavojingiausių ugnikalnių, nes šalia jo gyvena apie 3 mln. žmonių - daugiau nei bet kuriame kitame pasaulio ugnikalnyje, todėl jis kelia sprogimo pavojų netoliese gyvenantiems žmonėms.
K: Kokią istorinę reikšmę turi Vezuvijaus kalnas? A: Su Vezuvijaus kalnu siejamos ilgos istorinės ir literatūrinės tradicijos; pavyzdžiui, Pompėjos lararijų (buitinių šventyklų) freskose pavaizduota gyvatė (Vezuvijus), o tokie žodžiai kaip "IOVI VESVVIO" (Jupiteris Vezuvijus) rodo, kad Kapujos gyventojai jį garbino kaip su Jupiteriu susijusią jėgą . Be to, pasak Diodoro Sikulo raštų , Heraklis kartą važiavo pro Kume, kur rado vietą, vadinamą "Flegros lyguma", kuri anksčiau buvo išvydusi ugnį ir tapo žinoma kaip "Vezuvijus".
Ieškoti