Diodoras Sikulas — graikų istorikas, „Bibliotheca historica“ autorius
Diodoras Sikulas arba Diodoras iš Sicilijos buvo graikų istorikas. Jis žinomas dėl to, kad 60–30 m. pr. m. e. parašė visuotinę istoriją "Bibliotheca historica", kurios didžioji dalis yra išlikusi. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje dalyje aprašoma mitinė istorija iki Trojos sunaikinimo. Ji išdėstyta geografiškai, aprašant pasaulio regionus, įskaitant Egiptą, Indiją, Arabiją, Graikiją ir Europą. Antroji dalis apima Trojos karą iki Aleksandro Didžiojo mirties. Trečioji dalis apima laikotarpį iki maždaug 60 m. pr. m. e. Pavadinimas Bibliotheca, reiškiantis "biblioteka", rodo, kad jis naudojosi daugelio kitų autorių darbais.
Gyvenimas ir istorinio darbo kontekstas
Manoma, kad Diodoras gyveno I a. pr. m. e. ir kilęs iš Sicilijos (tradiciškai nurodoma Agyrium/Agyrium vietovė). Biografinės žinios apie jo asmeninį gyvenimą yra lakoniškos; apie jį išliko tik nedaug tiesioginių duomenų. Jis rašė graikų kalba, siekdamas skaitytojams pateikti sistemingą senovės pasaulio aprašymą – nuo mitologinių pradžių iki jo pačio laikų politinių ir karinių įvykių.
Bibliotheca historica – struktūra ir turinys
Bibliotheca historica buvo didelė enciklopedinė istorija, kurią Diodoras suskirstė į knygas ir temines dalis. Kaip minėta aukščiau, kūrinys tradiciškai dalinamas į tris pagrindines dalis:
- Pirmoji – mitologinė ir geografinė (senovės mitai, pasaulio regionų, religijų ir papročių aprašymai);
- Antroji – istorija nuo Trojos karo iki Aleksandro Didžiojo (graikų karų, Persijos konflikto, vėlesnių helenistinių įvykių apžvalga);
- Trečioji – įvykiai nuo Aleksandro laikų iki maždaug Diodoro gyvenimo laikotarpio (įskaitant politinius ir karinius pokyčius Viduržemio jūros regione).
Šaltiniai ir rašymo metodas
Diodoras nedirbo visiškai originaliai: jis rinko, apibendrino ir kartais perrašinėjo ankstesnių autorių medžiagą. Todėl jo veikalas veikia kaip kompiliacija – tarytum "biblioteka" anksčiau parašytų istorijų ir aprašymų. Jo šaltiniai buvo įvairūs graikų (ir kai kuriais atvejais romėnų) autoriai, tarp jų minimi istorikai ir geografai, kurių originalūs darbai vėliau prarasti arba fragmentiškai išlikę. Dėl to Diodoro tekstas yra ypač vertingas: jis išsaugoja medžiagą iš prarastų šaltinių, nors kartais ją pateikia be kritinio filtravimo.
Išlikimas, vertė ir poveikis
Ne visas Bibliotheca historica išliko pilnai; kai kurios knygos yra prarastos, o jų turinį žinome tik iš citatų, santraukų ar fragmentų, kuriuos pateikė vėlesni autoriai. Vis dėlto tai, kas išliko, suteikia vertingos informacijos apie mitologiją, senovės Egiptą, Siciliją, Graikijos istoriją ir helenistinį pasaulį. Diodoro darbą cituoja ir naudoja vėlesni autoriai, todėl jis turėjo reikšmės viduramžių ir vėlesnei literatūrai bei istorijos studijoms.
Vertinimas ir kritika
Historiografijoje Diodoras vertinamas nevienareikšmiškai. Jo privalumai – platus teminis aprėptis ir gebėjimas išsaugoti medžiagą iš prarastų šaltinių. Tačiau kritikai pabrėžia, kad jis ne visada yra kritiškas ar patikimas: Diodoras dažnai tiesiogiai perteikia ankstesnių autorių versijas, ne visada vertindamas jų patikimumą ar prieštaravimus tarp šaltinių. Todėl šiuolaikiniai istorikai naudoja jo tekstą atsargiai ir visada siekia palyginti su kitais šaltiniais.
Reikšmė mokslui
Trumpai tariant, Diodoras Sikulas yra svarbus šaltinis tiems, kas tiria senovės pasaulio istoriją, ypač kai ieškoma informacijos, kuri būtų kitaip praradusi. Jo Bibliotheca historica išlieka vertingu dokumentu tiek istorijos, tiek etnologijos ir senovės geografijos studijoms.
Bibliotheca historica, 1746 m.
Gyvenimas
Diodoras rašė, kad jis gimė Agiriume Sicilijoje (dabar vadinamame Agira). Yra tik dvi kitos nuorodos į Diodorą. Vieną jų pateikia Jeronimas savo 49 m. pr. m. e. parašytoje "Chronikoje", kuris rašė, kad "Diodoras iš Sicilijos, graikų istorijos rašytojas, tapo žymus". Taip pat yra graikiškas užrašas Agiriaus rinkinyje (Inscriptiones Graecae XIV, 588) apie vieno "Diodoro, Apolonijaus sūnaus", antkapį. (Tai gali būti kitas asmuo).
Darbas
Diodoro knygą, kurią jis pavadino Bibliotheca historica, t. y. "Istorinė biblioteka", sudarė 40 knygų. Išliko 1-5 ir 11-20 knygos. Nedidelės prarastų knygų dalys išliko Fotijaus ir Konstantino Porfirogenito ištraukose.
Ji buvo suskirstyta į tris dalis. Pirmosiose šešiose knygose aprašoma mitinė ne helenų ir helenų genčių istorija iki Trojos sunaikinimo, jos yra geografinės tematikos, jose aprašoma Senovės Egipto (I knyga), Mesopotamijos, Indijos, Skitijos ir Arabijos (II knyga), Šiaurės Afrikos (III knyga), Graikijos ir Europos (IV-VI knygos) istorija ir kultūra.
Kitoje dalyje (VII-XVII knygos) jis pasakoja pasaulio istoriją nuo Trojos karo iki Aleksandro Didžiojo mirties. Paskutinėje dalyje (XVII knygos iki pabaigos) aprašomi istoriniai įvykiai nuo Aleksandro įpėdinių iki 60 m. pr. m. e. arba iki Julijaus Cezario galų karų pradžios. Kadangi paskutinės knygos prarastos, nežinoma, ar Diodoras pasiekė Galilėjos karo pradžią, kaip žadėjo savo darbo pradžioje, ar, kaip liudija duomenys, senas ir pavargęs nuo darbų jis sustojo ties 60 m. pr. m. e.). Pavadinimą "Bibliotheca" jis naudojo norėdamas parodyti, kad rašė veikalą iš daugelio šaltinių. Nustatyti autoriai, kurių darbais jis rėmėsi, yra šie: Hektėjus iš Abderos, Ktesijas iš Knido, Eforas, Teopompas, Hieronimas iš Kardijos, Duris iš Samoso, Diilas, Filistas, Timajas, Polibijus ir Posidonijus.
Jo rašinys apie aukso kasybą Nubijoje, Rytų Egipte, yra vienas ankstyviausių tekstų šia tema, kuriame išsamiai aprašomas vergų darbo jėgos naudojimas siaubingomis darbo sąlygomis.
Jis taip pat apibūdino keltus: "Fiziškai keltai yra bauginančios išvaizdos, jų balsai gilūs ir labai griežti. Bendraudami jie vartoja nedaug žodžių ir kalba mįslėmis, dažniausiai užsimindami ir palikdami daug ką suprasti. Jie dažnai perdeda, norėdami išaukštinti save ir sumenkinti kitų statusą. Jie girtuokliauja ir grasina, yra linkę į pompastišką savęs dramatizavimą, tačiau yra greito proto ir turi gerų prigimtinių gebėjimų mokytis." (5 knyga)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Diodoras Sikulas?
A: Diodoras Sikulas buvo graikų istorikas, žinomas kaip visuotinės istorijos veikalo "Bibliotheca historica" autorius.
K: Kas yra Bibliotheca historica?
A: Bibliotheca historica - tai Diodoro Sikulio parašyta visuotinė istorija, apimanti mitinę istoriją iki Trojos sunaikinimo ir laikotarpį maždaug iki 60 m. pr. m. e.
K: Kokia Bibliotheca historica struktūra?
A: Bibliotheca historica sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje dalyje aprašoma mitinė istorija iki Trojos sunaikinimo. Antroji dalis apima Trojos karą iki Aleksandro Didžiojo mirties. Trečioji dalis apima laikotarpį iki maždaug 60 m. pr. m. e.
Klausimas: Kokie pasaulio regionai aprašyti pirmojoje "Bibliotheca historica" dalyje?
A: Pirmoji "Bibliotheca historica" dalis sudaryta geografiniu požiūriu, aprašant pasaulio regionus, įskaitant Egiptą, Indiją, Arabiją, Graikiją ir Europą.
K: Kokia pavadinimo Bibliotheca reikšmė?
A: Pavadinimas Bibliotheca, reiškiantis "biblioteka", rodo, kad Diodoras Sikulas naudojosi daugelio kitų autorių darbais.
K: Kada buvo parašyta Bibliotheca historica?
A: Bibliotheca historica buvo parašyta tarp 60 ir 30 m. pr. m. e.
K: Kiek Bibliotheca historica išliko iki šių dienų?
A: Daug Bibliotheca historica išliko iki šių dienų.
