Diodoras Sikulas arba Diodoras iš Sicilijos buvo graikų istorikas. Jis žinomas dėl to, kad 60–30 m. pr. m. e. parašė visuotinę istoriją "Bibliotheca historica", kurios didžioji dalis yra išlikusi. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje dalyje aprašoma mitinė istorija iki Trojos sunaikinimo. Ji išdėstyta geografiškai, aprašant pasaulio regionus, įskaitant Egiptą, Indiją, Arabiją, Graikiją ir Europą. Antroji dalis apima Trojos karą iki Aleksandro Didžiojo mirties. Trečioji dalis apima laikotarpį iki maždaug 60 m. pr. m. e. Pavadinimas Bibliotheca, reiškiantis "biblioteka", rodo, kad jis naudojosi daugelio kitų autorių darbais.

Gyvenimas ir istorinio darbo kontekstas

Manoma, kad Diodoras gyveno I a. pr. m. e. ir kilęs iš Sicilijos (tradiciškai nurodoma Agyrium/Agyrium vietovė). Biografinės žinios apie jo asmeninį gyvenimą yra lakoniškos; apie jį išliko tik nedaug tiesioginių duomenų. Jis rašė graikų kalba, siekdamas skaitytojams pateikti sistemingą senovės pasaulio aprašymą – nuo mitologinių pradžių iki jo pačio laikų politinių ir karinių įvykių.

Bibliotheca historica – struktūra ir turinys

Bibliotheca historica buvo didelė enciklopedinė istorija, kurią Diodoras suskirstė į knygas ir temines dalis. Kaip minėta aukščiau, kūrinys tradiciškai dalinamas į tris pagrindines dalis:

  • Pirmoji – mitologinė ir geografinė (senovės mitai, pasaulio regionų, religijų ir papročių aprašymai);
  • Antroji – istorija nuo Trojos karo iki Aleksandro Didžiojo (graikų karų, Persijos konflikto, vėlesnių helenistinių įvykių apžvalga);
  • Trečioji – įvykiai nuo Aleksandro laikų iki maždaug Diodoro gyvenimo laikotarpio (įskaitant politinius ir karinius pokyčius Viduržemio jūros regione).
Daugelyje vietų Diodoro tekstas apima ne tik politinius ir karininius įvykius, bet ir etnografiją, geografiją, religijos aprašymus bei pasakojimus apie papročius ir teisę.

Šaltiniai ir rašymo metodas

Diodoras nedirbo visiškai originaliai: jis rinko, apibendrino ir kartais perrašinėjo ankstesnių autorių medžiagą. Todėl jo veikalas veikia kaip kompiliacija – tarytum "biblioteka" anksčiau parašytų istorijų ir aprašymų. Jo šaltiniai buvo įvairūs graikų (ir kai kuriais atvejais romėnų) autoriai, tarp jų minimi istorikai ir geografai, kurių originalūs darbai vėliau prarasti arba fragmentiškai išlikę. Dėl to Diodoro tekstas yra ypač vertingas: jis išsaugoja medžiagą iš prarastų šaltinių, nors kartais ją pateikia be kritinio filtravimo.

Išlikimas, vertė ir poveikis

Ne visas Bibliotheca historica išliko pilnai; kai kurios knygos yra prarastos, o jų turinį žinome tik iš citatų, santraukų ar fragmentų, kuriuos pateikė vėlesni autoriai. Vis dėlto tai, kas išliko, suteikia vertingos informacijos apie mitologiją, senovės Egiptą, Siciliją, Graikijos istoriją ir helenistinį pasaulį. Diodoro darbą cituoja ir naudoja vėlesni autoriai, todėl jis turėjo reikšmės viduramžių ir vėlesnei literatūrai bei istorijos studijoms.

Vertinimas ir kritika

Historiografijoje Diodoras vertinamas nevienareikšmiškai. Jo privalumai – platus teminis aprėptis ir gebėjimas išsaugoti medžiagą iš prarastų šaltinių. Tačiau kritikai pabrėžia, kad jis ne visada yra kritiškas ar patikimas: Diodoras dažnai tiesiogiai perteikia ankstesnių autorių versijas, ne visada vertindamas jų patikimumą ar prieštaravimus tarp šaltinių. Todėl šiuolaikiniai istorikai naudoja jo tekstą atsargiai ir visada siekia palyginti su kitais šaltiniais.

Reikšmė mokslui

Trumpai tariant, Diodoras Sikulas yra svarbus šaltinis tiems, kas tiria senovės pasaulio istoriją, ypač kai ieškoma informacijos, kuri būtų kitaip praradusi. Jo Bibliotheca historica išlieka vertingu dokumentu tiek istorijos, tiek etnologijos ir senovės geografijos studijoms.