Troja
Troja buvo miestas šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje. Tai buvo Trojos karo centras, apie kurį pasakojama aštuoniose ilgose epinėse poemose, šešiose iš "Epinio ciklo" ir dviejose Homero parašytose "Iliadoje" ir "Odisėjoje".
Šiandien tai yra archeologinės vietovės, Homero Trojos vietos, pavadinimas Hisarliko vietovėje Anatolijoje, netoli jūros pakrantės dabartinėje Çanakkale provincijoje šiaurės vakarų Turkijoje, į pietvakarius nuo Dardanelų.
UNESCO įtraukė Trojos archeologinę vietovę į pasaulio paveldo sąrašą.
Legendinės Trojos sienos. Troja, apie kurią rašė Homeras, šiandien vadinama Troja VII.
Pagrindiniai Trojos statybos etapai
Homero laikų Graikijos žemėlapis.
Homero Troja
Troja, kaip matyti Homero pasakojime, tikriausiai yra iš dalies teisinga. Tačiau klaidinga manyti, kad jo pasakojimas yra istoriškai tikslus. Įspėjant, tai yra įvykių, atvedusių į Trojos karą, santrauka, daugiausia paimta iš "Iliados".
Troja buvo galinga karalystė Viduržemio jūroje ir klestėjo ilgai valdant karaliui Priamui. Daugybė jo sūnų, tarp jų - narsusis, stiprus, nenugalimas Hektoras ir Paris, kūrybingas personažas, kuris buvo ne stiprus kovotojas, bet aistringas žmogus, yra geriausiai žinomi Trojos mito veikėjai.
Graikijoje buvo Mikėnų arba Mikėnų karalystė, kurią valdė karalius Agamemnonas. Jis pradėjo kampaniją, siekdamas paspausti Graikijos miestus ar karalystes, kad jos prisijungtų prie jo ir užpultų Troją bei užgrobtų daugybę jos turtų. Itakės karalius Odisėjas (arba Odisėjas, kaip jis dar buvo vadinamas) kartu su Kretos karaliumi Idomenu ir dar 22 karalystėmis bei karaliais dešimt metų puolė Troją. Galiausiai Troja krito po Odisėjo sugalvoto perversmo, kurio metu jis panaudojo medinį Trojos arklį, kuriame paslėpė karius, kad šie atsidurtų už Trojos gynybos linijos.
Prieš Trojos žlugimą, prasidėjus karui, karalius Priamas siekė sudaryti sąjungą su stipria Šiaurės Graikijos Spartos karalyste, kad prasidėjus karui apgintų Troją. Karalius Enėjas, arba Helikaonas, kaip buvo sakoma, Dardano karalius, buvo geras Hektoro ir karaliaus Priamo draugas ir kare stojo trojiečių pusėn. Deja, grįžtant atgal, Hektorui ir Parisui sudarius sąjungą Spartoje, Paris be jo sutikimo vedė Spartos karaliaus žmoną, princesę Heleną, nes jiedu buvo įsimylėję. Tai nutraukė sąjungą, ir Sparta galiausiai prisijungė prie Agammenono karaliaus kovos.
