Troja (Hisarlikas, Turkija) — istorija, mitai ir archeologinė vietovė

Troja buvo miestas šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje. Tai buvo Trojos karo centras, apie kurį pasakojama aštuoniose ilgose epinėse poemose, šešiose iš "Epinio ciklo" ir dviejose Homero parašytose "Iliadoje" ir "Odisėjoje".

Šiandien tai yra archeologinės vietovės, Homero Trojos vietos, pavadinimas Hisarliko vietovėje Anatolijoje, netoli jūros pakrantės dabartinėje Çanakkale provincijoje šiaurės vakarų Turkijoje, į pietvakarius nuo Dardanelų.

UNESCO įtraukė Trojos archeologinę vietovę į pasaulio paveldo sąrašą.

Istorinė ir archeologinė apžvalga

Hisarlikas yra didžiulis pilkapio tipo pylimas — archeologinis kalvas, kurio sluoksniai atspindi ilgą ir nuolatinį žmonių gyvenimą nuo ankstyvųjų bronzos amžiaus laikų iki helenistinės ir romėniškos epochos. Tyrėjai suskirstė vietovę į kelias pagrindines gyvenimo fazes, dažniausiai žinomas kaip Troy I–IX, kurios apima maždaug 3000 m. pr. m. e. iki mūsų eros pirmųjų šimtmečių.

Kai kurios sluoksnių fazės yra ypač reikšmingos:

• Troy I–III (ankstyvasis bronzos amžius) – pirmieji miesteliai ir bendruomenės ženklai;
• Troy II – tvirtos sienos ir prabangūs kapai, kartais siejami su ankstyvuoju miesto klestėjimu;
• Troy VI (apie 1700–1250 m. pr. m. e.) – stiprios mūrinės tvirtovės, dažnai minima kaip viena iš kandidatų į Homero aprašytą miestą;
• Troy VIIa (apie 1300–1150 m. pr. m. e.) – periodas, kuriame matomas greitas gyventojų sumažėjimas ir sunaikinimo požymiai; daug archeologų laiko šį sluoksnį labiausiai tikėtinu „Trojos karo“ laikotarpio atspindžiu.

Mitas ir literatūra

Trojos istorija susipina su graikų mitais: apie Trojos karą, kurį sukėlė princas Paris, pagrobęs Spartiečių karaliaus Menelajo žmoną Heleną. Įvykiai, herojai — Achilas, Hektoras, Odysėjas — ir simboliniai pasakojimai (pvz., Trojos arklys) yra aprašyti Homero Iliadoje ir Odisėjoje, taip pat kitame senojo graikų epinio ciklo kūriniuose. Nors Homeras pateikia literatūrinę ir dažnai idealizuotą vaizdą, archeologiniai radiniai rodo, kad Troja buvo realiai gyvenama vietovė, kuri keitėsi ir buvo rekonstrutuojama per tūkstantmečius.

Kas atrado Troją ir svarbiausi kasinėjimai

Pasaulinį susidomėjimą Trojos vietove sukėlė vokiečių verslininko ir entuziasto Heinricho Schliemanno kasinėjimai XIX a. pabaigoje. Schliemann pradėjo plačius kasinėjimus Hisarlike 1870–1873 m., o vėliau tęsė darbą kartu su Wilhelm Dörpfeldu. Schliemann atrado daug vertingų radinių, įskaitant vadinamąjį „Priamo lobį“, kurio kilmė ir datavimas ilgą laiką kėlė diskusijas.

XX a. 3-ias dešimtmetis atnešė naują tyrimų etapą, kai Carl Blegen (1932–1938 m.) atliko sistemingesnius kasinėjimus ir geriau suskirstė sluoksnius. Vėliau (nuo 1988 m.) plačias tyrimų programas vedė Manfred Korfmann, kuris pasitelkė šiuolaikines metodikas — geofizinius tyrimus, lauko archeologiją ir interdisciplinines analizės technikas — ir pateikė išsamesnį Trojos urbanistinio ir regioninio konteksto vaizdą.

Radiniai ir eksponatai

Hisarlike rasti artefaktai (įrankiai, keramika, metaliniai dirbiniai, papuošalai, ginklai) padėjo rekonstruoti gyvenimo būdą, prekybos ryšius ir karinius konfliktus regione. Daug svarbių radinių saugoma Turkijos muziejuose — tarp jų Ankaros Anatolijos civilizacijų muziejus ir Çanakkale Trojos muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su įvairių laikotarpių radiniais ir informacija apie kasinėjimų istoriją.

Archeologinė vietovė šiandien ir apsilankymas

Hisarliko piliakalnis yra atviras lankytojams: čia matomi įvairūs konstrukcijų sluoksniai, išlikusios sienų liekanos ir eksponuoti radiniai. Vietovėje įrengtos informacinės stendai, takai ir rekonstrukcijos fragmentai, leidžiantys suprasti, kaip keitėsi Troja per amžius.

Praktiniai patarimai lankytojams:

• Pasiimkite vandens ir apsaugą nuo saulės — vasarą čia gali būti labai karšta;
• Skirkite laiko perskaityti informacinius stendus ir aplankyti netoliese esančius muziejus, ypač Trojos muziejų (Çanakkale);
• Jei domina istorija ir archeologija, verta ateiti su gidu arba naudotis lankytojo centru pateikiama medžiaga, nes vietovė yra daugiasluoksnė ir sudėtinga suprasti be papildomų paaiškinimų.

Paveldo apsauga ir moksliniai iššūkiai

Troja susiduria su paveldosaugos iššūkiais: klimato sąlygos, turistų srautas ir ankstyvieji, destruktyvūs kasinėjimai, atlikti XIX a., padarė žalą daliai stratigrafijos. Daug pastangų skiriama konservacijai, tinkamai ekspozicijai ir nuolatiniams tyrimams, siekiant geriau suprasti šios svarbios vietovės istoriją ir užtikrinti jos išsaugojimą ateities kartoms.

Troja — tai ir mitų pasaulis, ir realių žmonių gyvenimų, prekybos ryšių bei karinių konfliktų židinys. Jos archeologinė vietovė Hisarlike leidžia susipažinti tiek su literatūriniais pasakojimais, tiek su konkrečiais istorijos ir žmogaus veiklos pėdsakais.

Paieška pagal raidę