Troja (Hisarlikas, Turkija) — istorija, mitai ir archeologinė vietovė

Troja buvo miestas šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje. Tai buvo Trojos karo centras, apie kurį pasakojama aštuoniose ilgose epinėse poemose, šešiose iš "Epinio ciklo" ir dviejose Homero parašytose "Iliadoje" ir "Odisėjoje".

Šiandien tai yra archeologinės vietovės, Homero Trojos vietos, pavadinimas Hisarliko vietovėje Anatolijoje, netoli jūros pakrantės dabartinėje Çanakkale provincijoje šiaurės vakarų Turkijoje, į pietvakarius nuo Dardanelų.

UNESCO įtraukė Trojos archeologinę vietovę į pasaulio paveldo sąrašą.

Istorinė ir archeologinė apžvalga

Hisarlikas yra didžiulis pilkapio tipo pylimas — archeologinis kalvas, kurio sluoksniai atspindi ilgą ir nuolatinį žmonių gyvenimą nuo ankstyvųjų bronzos amžiaus laikų iki helenistinės ir romėniškos epochos. Tyrėjai suskirstė vietovę į kelias pagrindines gyvenimo fazes, dažniausiai žinomas kaip Troy I–IX, kurios apima maždaug 3000 m. pr. m. e. iki mūsų eros pirmųjų šimtmečių.

Kai kurios sluoksnių fazės yra ypač reikšmingos:

  • Troy I–III (ankstyvasis bronzos amžius) – pirmieji miesteliai ir bendruomenės ženklai;
  • Troy II – tvirtos sienos ir prabangūs kapai, kartais siejami su ankstyvuoju miesto klestėjimu;
  • Troy VI (apie 1700–1250 m. pr. m. e.) – stiprios mūrinės tvirtovės, dažnai minima kaip viena iš kandidatų į Homero aprašytą miestą;
  • Troy VIIa (apie 1300–1150 m. pr. m. e.) – periodas, kuriame matomas greitas gyventojų sumažėjimas ir sunaikinimo požymiai; daug archeologų laiko šį sluoksnį labiausiai tikėtinu „Trojos karo“ laikotarpio atspindžiu.

Mitas ir literatūra

Trojos istorija susipina su graikų mitais: apie Trojos karą, kurį sukėlė princas Paris, pagrobęs Spartiečių karaliaus Menelajo žmoną Heleną. Įvykiai, herojai — Achilas, Hektoras, Odysėjas — ir simboliniai pasakojimai (pvz., Trojos arklys) yra aprašyti Homero Iliadoje ir Odisėjoje, taip pat kitame senojo graikų epinio ciklo kūriniuose. Nors Homeras pateikia literatūrinę ir dažnai idealizuotą vaizdą, archeologiniai radiniai rodo, kad Troja buvo realiai gyvenama vietovė, kuri keitėsi ir buvo rekonstrutuojama per tūkstantmečius.

Kas atrado Troją ir svarbiausi kasinėjimai

Pasaulinį susidomėjimą Trojos vietove sukėlė vokiečių verslininko ir entuziasto Heinricho Schliemanno kasinėjimai XIX a. pabaigoje. Schliemann pradėjo plačius kasinėjimus Hisarlike 1870–1873 m., o vėliau tęsė darbą kartu su Wilhelm Dörpfeldu. Schliemann atrado daug vertingų radinių, įskaitant vadinamąjį „Priamo lobį“, kurio kilmė ir datavimas ilgą laiką kėlė diskusijas.

XX a. 3-ias dešimtmetis atnešė naują tyrimų etapą, kai Carl Blegen (1932–1938 m.) atliko sistemingesnius kasinėjimus ir geriau suskirstė sluoksnius. Vėliau (nuo 1988 m.) plačias tyrimų programas vedė Manfred Korfmann, kuris pasitelkė šiuolaikines metodikas — geofizinius tyrimus, lauko archeologiją ir interdisciplinines analizės technikas — ir pateikė išsamesnį Trojos urbanistinio ir regioninio konteksto vaizdą.

Radiniai ir eksponatai

Hisarlike rasti artefaktai (įrankiai, keramika, metaliniai dirbiniai, papuošalai, ginklai) padėjo rekonstruoti gyvenimo būdą, prekybos ryšius ir karinius konfliktus regione. Daug svarbių radinių saugoma Turkijos muziejuose — tarp jų Ankaros Anatolijos civilizacijų muziejus ir Çanakkale Trojos muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su įvairių laikotarpių radiniais ir informacija apie kasinėjimų istoriją.

Archeologinė vietovė šiandien ir apsilankymas

Hisarliko piliakalnis yra atviras lankytojams: čia matomi įvairūs konstrukcijų sluoksniai, išlikusios sienų liekanos ir eksponuoti radiniai. Vietovėje įrengtos informacinės stendai, takai ir rekonstrukcijos fragmentai, leidžiantys suprasti, kaip keitėsi Troja per amžius.

Praktiniai patarimai lankytojams:

  • Pasiimkite vandens ir apsaugą nuo saulės — vasarą čia gali būti labai karšta;
  • Skirkite laiko perskaityti informacinius stendus ir aplankyti netoliese esančius muziejus, ypač Trojos muziejų (Çanakkale);
  • Jei domina istorija ir archeologija, verta ateiti su gidu arba naudotis lankytojo centru pateikiama medžiaga, nes vietovė yra daugiasluoksnė ir sudėtinga suprasti be papildomų paaiškinimų.

Paveldo apsauga ir moksliniai iššūkiai

Troja susiduria su paveldosaugos iššūkiais: klimato sąlygos, turistų srautas ir ankstyvieji, destruktyvūs kasinėjimai, atlikti XIX a., padarė žalą daliai stratigrafijos. Daug pastangų skiriama konservacijai, tinkamai ekspozicijai ir nuolatiniams tyrimams, siekiant geriau suprasti šios svarbios vietovės istoriją ir užtikrinti jos išsaugojimą ateities kartoms.

Troja — tai ir mitų pasaulis, ir realių žmonių gyvenimų, prekybos ryšių bei karinių konfliktų židinys. Jos archeologinė vietovė Hisarlike leidžia susipažinti tiek su literatūriniais pasakojimais, tiek su konkrečiais istorijos ir žmogaus veiklos pėdsakais.

Legendinės Trojos sienos. Troja, apie kurią rašė Homeras, šiandien vadinama Troja VII.Zoom
Legendinės Trojos sienos. Troja, apie kurią rašė Homeras, šiandien vadinama Troja VII.

Pagrindiniai Trojos statybos etapaiZoom
Pagrindiniai Trojos statybos etapai

Homero laikų Graikijos žemėlapis.Zoom
Homero laikų Graikijos žemėlapis.

Homero Troja

Troja, kaip matyti Homero pasakojime, tikriausiai yra iš dalies teisinga. Tačiau klaidinga manyti, kad jo pasakojimas yra istoriškai tikslus. Įspėjant, tai yra įvykių, atvedusių į Trojos karą, santrauka, daugiausia paimta iš "Iliados".

Troja buvo galinga karalystė Viduržemio jūroje ir klestėjo ilgai valdant karaliui Priamui. Daugybė jo sūnų, tarp jų - narsusis, stiprus, nenugalimas Hektoras ir Paris, kūrybingas personažas, kuris buvo ne stiprus kovotojas, bet aistringas žmogus, yra geriausiai žinomi Trojos mito veikėjai.

Graikijoje buvo Mikėnų arba Mikėnų karalystė, kurią valdė karalius Agamemnonas. Jis pradėjo kampaniją, siekdamas paspausti Graikijos miestus ar karalystes, kad jos prisijungtų prie jo ir užpultų Troją bei užgrobtų daugybę jos turtų. Itakės karalius Odisėjas (arba Odisėjas, kaip jis dar buvo vadinamas) kartu su Kretos karaliumi Idomenu ir dar 22 karalystėmis bei karaliais dešimt metų puolė Troją. Galiausiai Troja krito po Odisėjo sugalvoto perversmo, kurio metu jis panaudojo medinį Trojos arklį, kuriame paslėpė karius, kad šie atsidurtų už Trojos gynybos linijos.

Prieš Trojos žlugimą, prasidėjus karui, karalius Priamas siekė sudaryti sąjungą su stipria Šiaurės Graikijos Spartos karalyste, kad prasidėjus karui apgintų Troją. Karalius Enėjas, arba Helikaonas, kaip buvo sakoma, Dardano karalius, buvo geras Hektoro ir karaliaus Priamo draugas ir kare stojo trojiečių pusėn. Deja, grįžtant atgal, Hektorui ir Parisui sudarius sąjungą Spartoje, Paris be jo sutikimo vedė Spartos karaliaus žmoną, princesę Heleną, nes jiedu buvo įsimylėję. Tai nutraukė sąjungą, ir Sparta galiausiai prisijungė prie Agammenono karaliaus kovos.


AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3