Epinė poezija
Epinėje poezijoje eilėraščiu pasakojama dramatiška istorija. Istorijoje yra personažų. Ji paprastai būna ilga ir vyksta įvairiose vietose. Epinės poemos atsirado priešistoriniais laikais kaip žodinės tradicijos dalis.
Beovulfas yra tipiškas pavyzdys, parašytas senąja anglų kalba. Gerai žinomi žmonės, kurie rašė epus, buvo Homeras, Vergilijus, Ovidijus, Dantė, Edmundas Spenseris ir Miltonas. Viljamo Vordsvorto "Preliude" žaidžiama epinėmis idėjomis, nors poema yra autobiografinė.
Manaso epo statula Biškeke, Kirgizijoje.
Charakteristikos
Epas pasižymi septyniais pagrindiniais bruožais:
- Herojus yra išskirtinis. Jis gali būti svarbus, istoriškai ar legendiškai reikšmingas.
- Aplinka yra didelė. Ji apima daugybę tautų arba visą žinomą pasaulį.
- Veiksmas yra susijęs su didžiulio narsumo ar antžmogiškos drąsos reikalaujančiais poelgiais.
- Antgamtinės jėgos - dievai, angelai, demonai - įsitraukia į veiksmą.
- Ji parašyta ypatingu stiliumi (eilėraštis, o ne proza).
- Poetas stengiasi išlikti objektyvus.
- Epinėse poemose tikima, kad herojus ir piktadarys yra antgamtiniai ir tikri.
Epochos konvencijos:
- Pradedama nuo istorijos temos arba objekto.
- Vakarų civilizacijos įkvėptuose epuose rašytojas kviečia Mūzą, vieną iš devynių Dzeuso dukterų. Poetas meldžia mūzas suteikti dieviško įkvėpimo didingai istorijai papasakoti.
- Pasakojimas prasideda in medias res, arba viduryje įvykių, paprastai herojui esant žemiausiame taške. Paprastai retrospektyvos rodo ankstesnes istorijos dalis.
- Pateikiami katalogai ir genealogijos. Šie ilgi daiktų, vietų ir žmonių sąrašai įveda baigtinį epo veiksmą į platesnį, universalų kontekstą. Dažnai poetas taip pat atiduoda pagarbą klausytojų protėviams.
- Pagrindiniai veikėjai sako išplėstines oficialias kalbas.
- Epinio palyginimo naudojimas.
- Dažnai kartojamos arba vartojamos standartinės frazės.
- Jame pristatomi didvyriški idealai, tokie kaip drąsa, garbė, pasiaukojimas, patriotizmas ir gerumas.
- Epas pateikia aiškų šiuolaikinio gyvenimo socialinių ir kultūrinių modelių vaizdą. Beovulfas parodo meilę vynui, laukines šventes, karą, nuotykius ir jūrų keliones.
Pavyzdžiai
Senovės
- XX-X a. pr. m. e:
- VIII a. pr. m. e. - III a. po Kr:
- VIII-VI a. pr. m. e:
- I a. pr. m. e:
- Eneida, Vergilijus (lotynų kalba)
Viduramžiai
- Rolando daina
- VIII-X a. po Kr.
- Beovulfas (senoji anglų kalba)
- X-XII a. po Kr.
- Njál's saga (senoji norvegų kalba)
- XIV a. po Kr.
- Seras Gavenas ir Žaliasis riteris (viduriniosios anglų kalbos dialektas)
Kitas puslapis
- Lyrinė poezija - priešinga sąvoka
| · v · t · e Senovės Graikija: Menas ir kultūra | ||
| Skulptūra | Dzeusas Artemidijas - Delfų vežikas - Rodo kolosas - Elgino marmuras - Helenistinis menas - Hermis ir kūdikis Dionisas - Fidijas - Praksitelesas - Riace kariai - Dzeuso statula Olimpijoje - Venera de Milo - Sparnuota pergalė Samotrakyje - |
|
| Dailininkas dailidė - Epiktetos - Kleophrado dailininkas - Kottabos (Kleophrado dailininkas) - Giedantis reveleris (Epiktetos) - | ||
| Boksas - Gimnazija - Heraja - Kleomedas iš Astipalijos - Kotabas - Milo iš Krotono - Olimpinės žaidynės - Palaestra - Pankrationas - Teogenas - Imtynės - | ||
| Atėnų Akropolis - Korinto orderis - Dorėnų orderis - Palaestra Olimpijoje - Partenonas - Artemidės šventykla - Heros šventykla Olimpijoje - Dzeuso šventykla Olimpijoje - | ||
| Eskilas - Aristofanas - Komedija - Euripidas - Graikų choras - Satyrų pjesė - Sofoklis - Senovės Graikijos teatras - Tragedija - | ||
| Literatūra | ||
| Vietos | Atėnai - Korintas - Delfai - Makedonija - Parnaso kalnas - Olimpija - Sparta - Tėbai | |
| Žmonės | Alkibiadas - Aristotelis - Galenas - Herodotas - Hipokratas - Pausanijas (geografas) - Periklis - Platonas - Plutarchas - Sokratas - Ksenofonas | |
| Įvairenybės | Miestas-valstybė - Demokratija - Graikų homoseksualumas - Graikų mitologija - Heraklio darbai - Delfų orakulas - Satyras - | |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra epinė poezija?
A: Epinė poezija - tai pasakojamoji poema, kurioje pasakojama dramatiška istorija su veikėjais, dažnai vykstanti skirtingose vietose.
K: Iš kur atsirado epinės poemos?
A: Epinės poemos atsirado priešistoriniais laikais kaip žodinės tradicijos dalis.
K: Ar galite pateikti ilgo rašytinio epo pavyzdį?
A: Kirgizų epas apie Manasą yra vienas ilgiausių rašytinių epų istorijoje.
K: Koks yra gerai žinomas tipiško senosios anglų kalbos epo pavyzdys?
A: Beovulfas yra tipiškas senąja anglų kalba parašyto epo pavyzdys.
K: Kas yra keletas žymių žmonių, parašiusių epus?
A: Kai kurie garsūs žmonės, kurie rašė epus, buvo Homeras, Vergilijus, Ovidijus, Dantė, Edmundas Spenseris ir Miltonas.
K: Kas yra Viljamo Vordsvorto preliudas?
A: Viljamo Vordsvorto "Preliudas" yra poema, kurioje žaidžiama epinėmis idėjomis, nepaisant to, kad tai autobiografija.
K: Ar epinė poema gali būti trumpa?
A: Ne, epinės poemos paprastai būna ilgos dėl savo pasakojimo struktūros, daugybės vietų ir veikėjų.
