Pankrationas — senovės Graikijos kovos sportas: imtynės ir bokso mišinys

Pankrationas buvo senovės Graikijos kovos sporto šaka, kuri jungė imtynes ir smūgius. Aštuonios Pindaro odės buvo skirtos pankratininkų garbei, o pats pankrationas ilgainiui tapo vienu iš labiausiai vertinamų atletinių išbandymų Graikijoje. Pagrindinis skirtumas nuo įprastų imtynių buvo tas, kad sportininkams buvo leidžiama naudoti kumščius, tačiau jie nedėvėjo bokso raiščių. Varžybų metu atletas dažniausiai kovodavo basas ir be apsaugos, o rungtynės pasižymėjo dideliu kontaktu ir griežtu fiziniu išbandymu.

Technika ir taisyklės

Pankratione buvo leidžiami ir smūgiai, ir imtyninės technikos, taip pat daugybė žemės kovos elementų. Svarbiausios taisyklės ir apribojimai:

  • Leidžiama: spardymas, smūgiai kumščiais, užlaikymai, užrakinimai, smaugimo (stranguliacijos) ir sąnarių užspaudimai, kurių tikslas priversti varžovą pasiduoti.
  • Draudžiama: kąsti, draskyti akį ar kitą minkštą vietą nykščiu ar pirštu (akiniai akies arkitavimai), taip pat kiti ypač pavojingi veiksmai.
  • Bausmės: taisykles pažeidusius atletus teisėjai kartais baudė rykštėmis; nepaisant to, skausmingi pažeidimai ir neteisėtos technikos pasitaikydavo dažnai.

Taktika ir varžybų eiga

Skirtingai nuo bokso ar tradicinių imtynių, pankratione ypač svarbi buvo gebėjimų įvairovė: techniniai užrakinimai, ištvermė, lankstumas ir gebėjimas tęsti kovą žemėje. Graikų imtynininkas siekdavo pargriauti varžovą, o pankratistas — priversti varžovą pripažinti pralaimėjimą. Tai galėjo būti daroma užspaudžiant priešininką taip, kad jam nepasidavus būtų sulaužytas kaulas arba išniro sąnarys. Dydis ir svoris pankratione neturėjo tokios didelės reikšmės kaip bokse ir imtynėse, nes pankratininkai didžiąją laiko dalį praleisdavo ant žemės, kur technika dažnai nugalėdavo jėgą.

Istorinis kontekstas ir žymūs pankratistai

Pankrationas buvo populiari sporto šaka tiek klasiškoje Graikijoje, tiek Romos imperijos laikais. Jis buvo įtrauktas į Panhelėnines varžybas, įskaitant olimpines žaidynes (pirmą kartą įvestas į olimpinius renginius VI a. pr. m. e.). Garsiausias senovės pankratistas, minimas daugybėje šaltinių, buvo Arrichonas iš Filagėjos (Arrichon of Phigaleia). Jis laimėjo pankrationą dviejose olimpinėse žaidynėse, tačiau 564 m. pr. m. e. per vieną iš kovų mirė nuo smaugimo — vis dėlto jam buvo įrašyta pergalė ir apdovanotas nugalėtojo vainiku. Apie jo paskutinę kovą pasakojo tiek Filostratas, tiek Pausanijas; Olimpos muziejuje esanti statula galbūt vaizduoja jį.

Organizacija, rengimo vietos ir renginiai

Varžybos dažniausiai vyko atviroje aikštėje arba specialioje imtynių erdvėje (palaestra). Teisėjai prižiūrėdavo kovos taisyklių laikymąsi ir galėjo įsikišti, kai buvo grėsmė sveikatai. Svorio kategorijų istoriniuose pankrationo renginiuose dažniausiai nebuvo — dažnai kovodavo skirtingo ūgio ir masės sportininkai. Atletai dažnai tepdavosi kūną aliejumi prieš pasirodymą ir po to naudodavo strigilą (odinis grandiklis), kaip ir kitų atletų tarpe.

Pankrationo palikimas

Pankrationas paliko reikšmingą pėdsaką karybos ir kovos menų istorijoje. Jo principai — derinti stovimą kovą su žemės technikomis ir siekti pergalės priverčiant varžovą pasiduoti — panašūs į šiuolaikinio mišriųjų kovos menų (MMA) konceptus. Nuo XX a. pabaigos pankrationas buvo atgaivintas kaip tradicinė praktika ir inspiracija kovos sportui, o kai kurie klubai ir federacijos rengia varžybas, atgimstantį domėjimąsi senovės kovos menais ir jų pritaikymu šiuolaikinėse kovos disciplinose.

Apibendrinant, pankrationas buvo išskirtinis savo universalumu ir žiaurumu — sportas, kuriame technika ir drąsa dažnai lenkė gryną jėgą, o jo palikimas gyvuoja iki šiol per istorinius pasakojimus ir kovos menų tradicijas.

Pankratininkai kovoja stebint treneriui ir žiūrovui. Atikinės juodos figūrinės skyfos pusė A, apie 500 m. pr. m. e. Aukštis: 16,2 cm. Skersmuo: 22,5 cm.Zoom
Pankratininkai kovoja stebint treneriui ir žiūrovui. Atikinės juodos figūrinės skyfos pusė A, apie 500 m. pr. m. e. Aukštis: 16,2 cm. Skersmuo: 22,5 cm.

Galerija: Pankrationiasts ant graikų keramikos

·        

Pankratiastas kovinėje pozoje, senovės graikų raudonfigūrė amfora, 440 m. pr. m. e. Staatliche Antikensammlungen, Miunchenas

·        

Amfora, apie 490 m. pr. m. e.

·        

Pankratiastai kovoja teisėjo akivaizdoje. Panatėnų prizo amforos B pusė, apie 500 m. pr. m. e. Aukštis: 63,5 cm. Metropoliteno meno muziejus

·        

Pankrationo scena: dešinėje esantis pankrationo atstovas bando išdurti varžovui akį; teisėjas ruošiasi jį už tai nubausti. Britų muziejuje saugomos atlantinės raudonfigūrės kilikso detalė, 490-480 m. pr. m. e. Iš Vulci, Italija.

·        

Amfora, Atėnai, apie 332 m. pr. m. e.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo pankrationas senovės Graikijoje?


A: Pankrationas buvo senovės Graikijos sporto šaka.

K: Kiek Pindaro odžių buvo parašyta pankratininkų garbei?


A: Aštuonios Pindaro odės buvo parašytos pankratiečių garbei.

K: Kuo skiriasi imtynės nuo pankrationo?


A: Pankrationo metu atletams buvo leista naudoti kumščius, o imtynėse - ne.

K: Kokios buvo smūgių ir smūgių kojomis taisyklės pankrationo varžybose?


A: Pankratione buvo leidžiama smūgiuoti ir spardyti kojomis, tačiau buvo draudžiama kąsti ir nykščiu ar pirštu draskyti akį ar minkštąją vietą.

K: Koks buvo graikų imtynininko tikslas?


A: Graikų imtynininkas siekė pargriauti varžovą ant žemės.

K: Koks buvo pankrato tikslas?


Pankratistas siekė priversti priešininką pripažinti pralaimėjimą, suimdamas jį taip, kad jis galėtų susilaužyti kaulą arba išsukti sąnarį, jei nepasiduotų.

K: Kas buvo žymiausias senovės pankratiastas?


A: Garsiausias senovės pankratiastas buvo Arrichonas iš Filagėjos VI a. pr. m. e.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3