Frėja — Norvegų mitologijos meilės, grožio, vaisingumo ir karo deivė
Frėja — norvegų mitologijos galinga meilės, grožio, vaisingumo ir karo deivė: paslaptinga Brísingamen vėrinio savininkė ir Fólkvangr valdovė.
Frėja (senovės norvegų kalba: "[dama]") - meilės, grožio, sekso, vaisingumo, seiðr, karo ir mirties deivė norvegų mitologijoje. Freyja yra vanirų genties narė, Njörðr duktė ir Freyro sesuo dvynė. Gražiausia ir rafinuočiausia iš deivių, jai priklauso vėrinys Brísingamen, ji važinėja vežimu, traukiamu dviejų kačių, lydima milžiniško šerno, vardu Hildisvíni; be to, Freyja turi apsiaustą iš sakalo plunksnų. Ji ištekėjusi už dievo Óðr, iš kurio yra deivių dvynių Hnöss ir Gersemi motina. Frėja valdo dangaus lauką (-us) Fólkvangr, kur jai atitenka pusė žuvusiųjų mūšyje, o kita pusė keliauja į Valhalą. Mažosios deivės Gefjon, Skaði, Þorgerðr Hölgabrúðr ir Irpa (senąja norvegų kalba: pažodžiui "Þorgerðr, Hǫlgi nuotaka") bei Menglöð yra jos tarnaitės.
Dabar jos vardas dažnai verčiamas į anglų kalbą kaip Freya, tačiau originalus norvegiškas vardas rašomas Freyja.
Aspektai ir simboliai
Frėja yra daugialypė figūra: ji susijusi su meile, grožiu ir vaisingumu, bet taip pat su bei mirtimi ir karo aistra. Jos pagrindiniai atributai — vėrinys Brísingamen, vežimas, traukiamas katėmis, šarvai iš sakalo plunksnų ir milžiniškas šernas (Hildisvíni). Brísingamen mituose simbolizuoja moterišką žavesį ir galios šaltinį; jos katės dažnai aiškinamos kaip gamtos ir namų apsaugos simboliai.
Mitai ir pasakojimai
Kelios sagos ir eilėraščiai (Poetic Edda, Prose Edda ir kiti šaltiniai) vaizduoja Frėją kaip aistringą ir nepriklausomą dievę. Vienas žinomas pasakojimas aiškina, kaip ji praranda ir vėl susigrąžina vėrinį Brísingamen — tai istorija apie pagundą, suderinamumą su žmogiškais geismais ir dieviškos galios ribas. Kituose pasakojimuose pabrėžiama jos gebėjimas užsiimti seiðr (magijos forma), per kurią ji gali įtakoti likimus ir matyti ateitį.
Fólkvangr ir vaidmenys mūšyje
Frėja valdo Fólkvangr, lauką ar karalienės salę, kur ji priima pusę tų, kurie žuvo mūšyje; kita pusė patenka pas Odiną Valhaloje. Šis padalijimas rodo, kad Frėja turi svarbią vietą karo ir mirties sferose — ji ne tik globoja meilę ir vaisingumą, bet ir priima kovotojus bei rūpinasi jų pomirtiniu likimu.
Giminystė ir santykiai
Frėja yra vanirų šeimos dalis, Njörðro dukra ir Freyro sesuo dvynė. Ji ištekėjusi už Óðr, nematomo ar retai pasirodančio dievo, kurio ilgesingos kelionės ir dingimai lemia Frėjos liūdesį — pagal kai kuriuos mitus jos ašaros yra brangakmenių ar aukso pavidalo (kartais aiškinamos kaip auksinės ašaros). Iš šio santuokinio ryšio kilusios duktės, paminėtos kaip Hnöss ir Gersemi, kartais siejamos su vertybės ir grožio simbolika.
Kultas ir garbinimas
Senovės Skandinavijoje Frėja buvo garbinama tiek kaip vaisingumo deivė, tiek kaip magijos ir karo globėja. Jai aukotas gyvulių kraujas, brangenybės ir kartais ypatingi ritualai, susiję su seiðr praktikomis. Kai kuriose vietovėse jos kultas galėjo persipinti su kitų vietinių dievybių garbinimu, o vėlesni krikščioniškos eros tekstai pamini jos populiarumą tarp žmonių.
Ženklai populiarioje kultūroje
Frėja iki šiol įkvepia meną, literatūrą ir popkultūrą: nuo XIX a. romantizmo interpretacijų iki šiandieninių knygų, žaidimų ir filmų. Ji dažnai vaizduojama kaip stipri, savarankiška moteris — kartu traukianti ir paslaptinga. Jos vardas ir simboliai naudojami ir pangermaniškose rekonstrukcijose, ir moderniose pagoniškose praktikose (pvz., ikiano pagoniškumas).
Etymologija ir vardų variacijos
Vardo forma Freyja reiškia „panorusiąją, ponia“ ar tiesiog „ponia“ senosios norvegų kalbos kontekste. Vardas turi giminiškas formas kitose germanų kalbose; šiuolaikinėje anglų literatūroje dažnai sutinkama forma Freya, o skandinavų kalbose ir moksliniuose tekstuose dažniau randamas originalus Freyja.
Pastaba apie šaltinius ir interpretacijas
Informacija apie Frėją remiasi senovės islandų šaltiniais (Eddos), archeologiniais radiniais ir lingvistinėmis analizėmis. Kadangi daug mitų buvo perduodami žodžiu prieš užrašymą, kai kurios detalės turi kelias interpretacijas. Daugelis šiandieninių aiškinimų derina literatūrines versijas su kultūrinėmis ir istorinėmis rekonstrukcijomis.
Nužudytųjų gavėjas
Valkirijos, išrinkusios, kas turi gyventi ir mirti mūšyje, surenka nužudytųjų sielas ir nuneša jas į Valhalą, kur jos puotauja ir linksminasi su Odinu; pati Frėja dalijasi pusę šių didvyrių su Odinu. Jos šventoji karalystė yra Fólkvangr laukas, kuriame yra jos didžioji salė Sessrúmnir. Joje Frėja nusprendžia, kur sėdės jos kariai.
Taip rašoma originaliame mite:
Devintoji salė yra Folkvang, kur šviesioji Frėja nusprendžia
kur sėdės jos kariai,
Kai kurie nužudytieji priklauso jai,
Kai kurie priklauso Odinui.
Odr nuotaka
Frėja ištekėjo už dievo Óðr. Ji labai mylėjo savo vyrą, bet jis dažnai išvykdavo į ilgas keliones, ir Frėja dėl jo verkdavo raudonomis auksinėmis ašaromis. Jos ašaros, nukritusios į žemę, tapdavo aukso ir gintaro spalvos, todėl auksas buvo vadinamas "Frejos ašaromis". Jie susilaukė dviejų gražių dukterų, pavadintų Hnoss ir Gersemi.
Brisingameno savininkas
Frėja dažnai važiuoja vežimu, kurį traukia didelės mėlynosios katės (jos šventasis gyvūnas), arba ant auksinio šerno, vardu Hildisvíni, kuris lydi ją mūšyje. Frėja garsėjo savo meilumu ir grožiu, nes mitai pasakoja apie tris milžinus, kurie norėjo ją vesti, bet juos visus nužudė griaustinio dievas Toras.
Frėja taip pat turi brangų vėrinį, vadinamą Brísingamen. Kartą dievas Loki pavogė šį vėrinį, ir Frėjai teko prašyti globėjo Heimdallo pagalbos. Heimdalas stojo į kovą su Lokiu ir laimėjo prieš Triksterį, o vėrinį grąžino Frėjai. Dėl to Loki dar vadinamas "Brisingameno vagimi", o Heimdalas - "Brisingameno ieškotoju".
Kartą jǫtnarų karalius Trymras pavogė Thoro plaktuką Mjölnirą. Kai Lokys nuvyko į Jötunheimr susigrąžinti plaktuko, jis rado Thrymrą, kuris atskleidė, kad planuoja Mjölnirą padovanoti Frėjai kaip vestuvių dovaną, nes prašė jos rankos. Kai Loki grįžo į Asgardą pranešti šios žinios, Frėja taip supyko, kad sudrebėjo dangus, o vėrinys Brisingamen sulūžo. Kai buvo nuspręsta, kad Toras keliaus į Trymrą apsimetęs Frėja (Loki persirengė viena iš deivės tarnaičių), jis pasiskolino vėrinį. Jiems atvykus, Trymras surengė didžiulę puotą santuokos proga, nes "Frėjai" kaip vestuvių dovaną įteikė Mjölnirą; tada Toras pasiėmė savo plaktuką ir nužudė Trymrą bei visus vestuvių dalyvius.
Heimdalas grąžina Brisingameną Frėjai
Darbo vietos
Frėja yra karių deivė. Kai ji žygiuoja į mūšį, jai atitenka pusė mirusių didvyrių sielų. Ji taip pat praktikuoja magiją, dar kitaip vadinamą seiðr, ir puikiai ja naudojasi. Ji turi stebuklingą apsiaustą iš sakalo plunksnų, kuris leidžia jai skraidyti tarp skirtingų pasaulių.
Frėja yra derliaus ir gimdymo deivė. Ji taip pat yra meilės deivė, kuriai įsimylėjėliai gali siųsti maldas.
Frigga ir Frėja buvo dvi labiausiai gerbiamos deivės norvegų mitologijoje. Jas ypač garbino vikingai. Sakoma, kad Frėja buvo maloniausia iš visų deivių. Poetinės Eddos poemoje pasakojama, kad jaunuolis, vardu Ottaras, visada pasitikėjo deivėmis; jis pastatė deivėms uolų šventyklą, ir Frėja išklausė jo maldas. Ji persirengė Otarą savo auksiniu šernu ir leidosi į kelionę, kad padėtų jam surasti protėvius.
Po Ragnaroko
Paskutiniame Ragnaröko mūšyje Odinas ir Freiras mirs. Nėra teigiama, kad Frėja mirė Ragnaröko metu ar liko gyva.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Frėja?
Atsakymas: Frėja yra meilės, grožio, sekso, vaisingumo, seiנo, karo ir mirties deivė šiaurės mitologijoje. Ji yra vanirų genties narė, Njצrנrנr duktė ir Freyyros sesuo dvynė.
K: Ką turi Frėja?
A: Frėja turi vėrinį Brםsingamen ir apsiaustą iš sakalo plunksnų.
K: Už ko ištekėjusi Frėja?
A: Frėja yra ištekėjusi už dievo ׃נr, nuo kurio ji yra deivių dvynių Hnצss ir Gersemi motina.
K: Kur Freyja valdo?
A: Frėja valdo Fףlkvangr, kur jai atitenka pusė žuvusiųjų mūšyje, o kita pusė keliauja į Valhalą.
K: Kas yra jos tarnaitės?
A: Jos tarnaitės yra Gefjon, Skaנi, orgerנr Hצlgabrתנr ir Irpa (senovės norvegų kalba "orgerנr, Hǫlgi nuotaka") ir Menglצנ.
Klausimas: Kaip ji keliauja?
A: Ji keliauja vežimu, kurį traukia dvi katės, lydimos milžiniško šerno, vardu Hildisvםni.
K: Kaip dabar dažnai verčiamas jos vardas? A: Dabar jos vardas į anglų kalbą dažnai verčiamas kaip Freya, tačiau originalus norvegiškas vardas buvo rašomas kaip Freyja.
Ieškoti