Frėja
Frėja (senovės norvegų kalba: "[dama]") - meilės, grožio, sekso, vaisingumo, seiðr, karo ir mirties deivė norvegų mitologijoje. Freyja yra vanirų genties narė, Njörðr duktė ir Freyro sesuo dvynė. Gražiausia ir rafinuočiausia iš deivių, jai priklauso vėrinys Brísingamen, ji važinėja vežimu, traukiamu dviejų kačių, lydima milžiniško šerno, vardu Hildisvíni; be to, Freyja turi apsiaustą iš sakalo plunksnų. Ji ištekėjusi už dievo Óðr, iš kurio yra deivių dvynių Hnöss ir Gersemi motina. Frėja valdo dangaus lauką (-us) Fólkvangr, kur jai atitenka pusė žuvusiųjų mūšyje, o kita pusė keliauja į Valhalą. Mažosios deivės Gefjon, Skaði, Þorgerðr Hölgabrúðr ir Irpa (senąja norvegų kalba: pažodžiui "Þorgerðr, Hǫlgi nuotaka") bei Menglöð yra jos tarnaitės.
Dabar jos vardas dažnai verčiamas į anglų kalbą kaip Freya, tačiau originalus norvegiškas vardas rašomas Freyja.
Nužudytųjų gavėjas
Valkirijos, išrinkusios, kas turi gyventi ir mirti mūšyje, surenka nužudytųjų sielas ir nuneša jas į Valhalą, kur jos puotauja ir linksminasi su Odinu; pati Frėja dalijasi pusę šių didvyrių su Odinu. Jos šventoji karalystė yra Fólkvangr laukas, kuriame yra jos didžioji salė Sessrúmnir. Joje Frėja nusprendžia, kur sėdės jos kariai.
Taip rašoma originaliame mite:
Devintoji salė yra Folkvang, kur šviesioji Frėja nusprendžia
kur sėdės jos kariai,
Kai kurie nužudytieji priklauso jai,
Kai kurie priklauso Odinui.
Odr nuotaka
Frėja ištekėjo už dievo Óðr. Ji labai mylėjo savo vyrą, bet jis dažnai išvykdavo į ilgas keliones, ir Frėja dėl jo verkdavo raudonomis auksinėmis ašaromis. Jos ašaros, nukritusios į žemę, tapdavo aukso ir gintaro spalvos, todėl auksas buvo vadinamas "Frejos ašaromis". Jie susilaukė dviejų gražių dukterų, pavadintų Hnoss ir Gersemi.
Brisingameno savininkas
Frėja dažnai važiuoja vežimu, kurį traukia didelės mėlynosios katės (jos šventasis gyvūnas), arba ant auksinio šerno, vardu Hildisvíni, kuris lydi ją mūšyje. Frėja garsėjo savo meilumu ir grožiu, nes mitai pasakoja apie tris milžinus, kurie norėjo ją vesti, bet juos visus nužudė griaustinio dievas Toras.
Frėja taip pat turi brangų vėrinį, vadinamą Brísingamen. Kartą dievas Loki pavogė šį vėrinį, ir Frėjai teko prašyti globėjo Heimdallo pagalbos. Heimdalas stojo į kovą su Lokiu ir laimėjo prieš Triksterį, o vėrinį grąžino Frėjai. Dėl to Loki dar vadinamas "Brisingameno vagimi", o Heimdalas - "Brisingameno ieškotoju".
Kartą jǫtnarų karalius Trymras pavogė Thoro plaktuką Mjölnirą. Kai Lokys nuvyko į Jötunheimr susigrąžinti plaktuko, jis rado Thrymrą, kuris atskleidė, kad planuoja Mjölnirą padovanoti Frėjai kaip vestuvių dovaną, nes prašė jos rankos. Kai Loki grįžo į Asgardą pranešti šios žinios, Frėja taip supyko, kad sudrebėjo dangus, o vėrinys Brisingamen sulūžo. Kai buvo nuspręsta, kad Toras keliaus į Trymrą apsimetęs Frėja (Loki persirengė viena iš deivės tarnaičių), jis pasiskolino vėrinį. Jiems atvykus, Trymras surengė didžiulę puotą santuokos proga, nes "Frėjai" kaip vestuvių dovaną įteikė Mjölnirą; tada Toras pasiėmė savo plaktuką ir nužudė Trymrą bei visus vestuvių dalyvius.
Heimdalas grąžina Brisingameną Frėjai
Darbo vietos
Frėja yra karių deivė. Kai ji žygiuoja į mūšį, jai atitenka pusė mirusių didvyrių sielų. Ji taip pat praktikuoja magiją, dar kitaip vadinamą seiðr, ir puikiai ja naudojasi. Ji turi stebuklingą apsiaustą iš sakalo plunksnų, kuris leidžia jai skraidyti tarp skirtingų pasaulių.
Frėja yra derliaus ir gimdymo deivė. Ji taip pat yra meilės deivė, kuriai įsimylėjėliai gali siųsti maldas.
Frigga ir Frėja buvo dvi labiausiai gerbiamos deivės norvegų mitologijoje. Jas ypač garbino vikingai. Sakoma, kad Frėja buvo maloniausia iš visų deivių. Poetinės Eddos poemoje pasakojama, kad jaunuolis, vardu Ottaras, visada pasitikėjo deivėmis; jis pastatė deivėms uolų šventyklą, ir Frėja išklausė jo maldas. Ji persirengė Otarą savo auksiniu šernu ir leidosi į kelionę, kad padėtų jam surasti protėvius.
Po Ragnaroko
Paskutiniame Ragnaröko mūšyje Odinas ir Freiras mirs. Nėra teigiama, kad Frėja mirė Ragnaröko metu ar liko gyva.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Frėja?
Atsakymas: Frėja yra meilės, grožio, sekso, vaisingumo, seiנo, karo ir mirties deivė šiaurės mitologijoje. Ji yra vanirų genties narė, Njצrנrנr duktė ir Freyyros sesuo dvynė.
K: Ką turi Frėja?
A: Frėja turi vėrinį Brםsingamen ir apsiaustą iš sakalo plunksnų.
K: Už ko ištekėjusi Frėja?
A: Frėja yra ištekėjusi už dievo ׃נr, nuo kurio ji yra deivių dvynių Hnצss ir Gersemi motina.
K: Kur Freyja valdo?
A: Frėja valdo Fףlkvangr, kur jai atitenka pusė žuvusiųjų mūšyje, o kita pusė keliauja į Valhalą.
K: Kas yra jos tarnaitės?
A: Jos tarnaitės yra Gefjon, Skaנi, orgerנr Hצlgabrתנr ir Irpa (senovės norvegų kalba "orgerנr, Hǫlgi nuotaka") ir Menglצנ.
Klausimas: Kaip ji keliauja?
A: Ji keliauja vežimu, kurį traukia dvi katės, lydimos milžiniško šerno, vardu Hildisvםni.
K: Kaip dabar dažnai verčiamas jos vardas? A: Dabar jos vardas į anglų kalbą dažnai verčiamas kaip Freya, tačiau originalus norvegiškas vardas buvo rašomas kaip Freyja.
