Freyras — šiaurietiškos mitologijos vaisingumo ir gerovės dievas
Freyras — vanirų dievas, vaisingumo ir gerovės simbolis. Sužinokite legendas apie Gullinbursti, Skíðblaðnir, Sümrbranðr ir meilės istoriją su milžine Gerðr.
Freyras (senovės norvegų kalba: "valdovas") yra šiauriečių mitologijos dievas, simbolizuojantis klestėjimą, gerą orą, taiką ir vaisingumą. Jis priklauso vanirų genties dievams, yra Njörðr sūnus ir Freyja brolis dvynys. Freyras dažnai siejamas su karališkumu, žemdirbyste, gyvulių gausa ir derliaus klestėjimu.
Freyras vaizduojamas kaip dosnus, ramių ir derlingų metų užtikrinimo simbolis. Jis turi keletą išskirtinių atributų: didžiulį blizgantį šerną Gullinbursti (sen. norvegų k. — "Aukso gyslos" arba "šeriai"), taip pat galingą laivą Skíðblaðnir (sen. norvegų k. — "surinktas iš plonų medžio gabalėlių"), kurį nukalė nykštukai (broliai, tradiciškai vadinami Ivaldžio sūnumis). Skíðblaðnir visuomet turi palankų vėją ir, kai nenaudojamas, gali būti sulankstytas ir nešiojamas maišelyje. Taip pat Freyrui priskiriamas legendinis kalavijas Sümrbranðr (sen. norvegų k. — "Vasaros kalavijas"), apie kurį sakoma, kad jis galėjo pats kovoti.
Meilės ir sandorio istorija su Gerðr
Po vieno iš pasakojimų, Freyras slapta pasėdėjo ant Odino sostų Hliðskjálf (iš čia matyti visa, kas vyksta Devyniuose pasauliuose) ir ten pamatė ne Freyją, bet gražią milžinę Gerðr, kilusią iš Jötunheimr. Jis įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio. Freyras pasiuntė savo tarną Skirnirą ją vesti, tačiau Gerðr atsisakė, kol Skirniras nepagrasino — jis šantažavo milžinę, grasindamas nužudyti jos mylimąjį ir sunaikinti jos laukus. Galiausiai Gerðr sutiko tekėti už Freyro, mainais už tai, kad Freyras atidavė Skirnirui savo kalaviją Sümrbranðr.
Poveikis, kultas ir mitologiniai likimai
Freyras buvo gerbiamas kaip Alfheimras — elfų karalystės — globėjas, o kartu yra laikomas ir elfų bei taikos, derliaus ir gyvulių globėju. Jis dažnai siejamas su Švedija ir vietine skandinavų valdžia — kai kurias karališkųjų giminės linijas skelbta kilusiomis iš Vanirų, tarp jų ir Freyro garbės.
Archeologiniuose ir rašytiniuose šaltiniuose randama daugybė nuorodų į Freyrą ir kitus dievus: ant senovinių šventyklų būdavo statulų ir atvaizdų, vaizduojančių Odino, Thoro, Friggos ir Frėjos asmenis; Freyras taip pat buvo svarbi vietinių gyventojų dievybė. Jo garbinimas apėmė įvairias ceremonijas — nuo blót aukojimų už derlių ir gyvulių priežiūrą iki taikos ir vaisingumo ritualų. Kartais jo atvaizdus statydavo laukuose ar vietinėse šventvietėse, kad užtikrintų gerą orą ir gausų derlių.
Rašytiniai šaltiniai ir mirtis Ragnaroko metu
Informacija apie Freyrą gaunama iš tokių šaltinių kaip Poetic Edda, Prose Edda ir sagos, pavyzdžiui, Ynglinga saga. Iš šių pasakojimų žinoma, kad Freyras, atidavęs savo kovinį kalaviją, ateityje Ragnaroko metu kovoja be jo — tai lemia, kad jis susidurs su ugnies milžinu Surtru ir bus nukautas, nors jo kova suteiks laikiną apderėjimą ir viltį naujai pasaulio pradžiai.
Ikonografija ir šiuolaikinė reikšmė
Ikonografiškai Freyras vaizduojamas su saulėtumo, gausos simboliais — kartais su raguotu gyvuliu, derliaus atributais arba ramybe spindinčia poza. Jo šernas Gullinbursti ir laivas Skíðblaðnir yra tapę emblemomis, dažnai naudojamomis literatūroje, mene ir rekonstrukcijose.
Šiuolaikinėje kultūroje Freyras dominuoja tiek akademiniuose mitologijos tyrimuose, tiek neopaganiškose religijose (pvz., Ásatrú), kur jis gerbiamas kaip vaisingumo, taikos ir derliaus dievas. Jo istorijos — ypač pasakojimas apie meilę Gerðr ir atidavimą už meilę — plačiai cituojamos kaip pavyzdys, kaip dieviškumas skleidžia ir žmogiškas emocijas bei pasekmes.
Trumpas santraukinis užrašas
- Vaidmuo: vaisingumo, derlingumo, gero oro, taikos ir karališkumo globėjas.
- Šeima: Njörðr — tėvas; Freyja — sesuo dvynė; priklauso vanirams.
- Simboliai: Gullinbursti (šernas), Skíðblaðnir (laivas), Sümrbranðr (kalavijas).
- Įvykiai: meilės istorija su Gerðr, kalavijo atidavimas Skirnirui, mirtis per Ragnaroką dėl be ginklo kovo su Surtru.
Freyras išlieka vienu iš labiausiai įsimintinų ir mylimų šiaurietiškos mitologijos dievų — jo istorijos ir simboliai tebeįkvepia tyrinėtojus, menus ir pagoniškas bendruomenes visame pasaulyje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Freiras?
Atsakymas: Šiaurės mitologijoje Freyras yra klestėjimo, gero oro ir vaisingumo dievas. Jis siejamas su sakraliniu karališkumu ir vyriškumu, yra Vanirų genties narys.
K: Kas yra Freyro tėvai?
A: Freyro tėvai yra Njördandas ir jo sesuo dvynė Freyja.
K: Ant ko Freyras jodinėja į mūšį?
A: Freyras į mūšį atjoja ant didžiulio spindinčio šerno, vadinamo Gullinbursti.
K: Kokio tipo laivą jis turi?
A: Freyras turi galingą laivą Skíðblaðnir, kurį nukalė broliai Drawrvenai, bendrai vadinami Ivaldžio sūnumis. Sakoma, kad jame visada pučia palankus vėjas, o nenaudojamą laivą galima sulankstyti ir nešiotis maišelyje.
Klausimas: Kokį ginklą jis kadaise turėjo?
A: Freyras kadaise laikė legendinį kalaviją Sümrbranðr, kuris, kaip sakoma, galėjo kovoti pats.
K: Kaip Frajus susidūrė su Gerðru? A: Kai Freyras slapta įslinko ir atsisėdo į Odino sostą Hliðskjálf (iš kurio galima pamatyti bet ką ir bet kur Devyniuose pasauliuose), užuot pamatęs Freyją (kuri neseniai buvo kažkur dingusi), jis išvydo Gerðr, gražią milžinę, kilusią iš Jötunheimr.
Klausimas: Kur yra Frėjos karalystė?
A: Frėjaus karalystė yra Alfheimre, elfų žemėje.
Ieškoti