Vaisingumas – apibrėžimas, priežastys ir skirtumas nuo gimstamumo
Sužinokite, kas yra vaisingumas, nevaisingumas, jų priežastys ir skirtumas nuo gimstamumo — aiškūs paaiškinimai, mokslas ir praktiški patarimai.
Vaisingumas - tai natūralus gebėjimas suteikti gyvybę. Žmonių ir gyvūnų vaisingumas reiškia, kad tėvai gali susilaukti vaikų. Tiksliau tariant, vaisingumas yra individo ar populiacijos gebėjimas susilaukti gyvybingų palikuonių. Žodis "gyvybingas" reiškia "galintis gyventi ir daugintis".
Apibrėžimas ir biologinis pagrindas
Biologiniu požiūriu vaisingumas apima procesus nuo gametų (kiaušialąsčių ir spermatozoidų) gamybos iki sėkmingo apvaisinimo ir nėštumo išnešiojimo iki galo. Žmonių vaisingumas priklauso nuo sudėtingų endokrininių, anatominių ir imuninių mechanizmų: moterims svarbus ovuliacijos reguliarumas, kiaušintakių praeinamumas ir gimdos sveikata, vyrams – spermos kiekis ir judrumas.
Gimstamumo rodikliai
Gimstamumo rodiklis – tai vaikų, gimusių tam tikram gyventojų vienetui (pavyzdžiui, vienai moteriai per gyvenimą arba 1000 gyventojų per metus), skaičius. Gimstamumas ir vaisingumas yra susiję, bet skirtingi dalykai: vaisingumas reiškia biologinį ir reprodukcinį potencialą, o gimstamumo rodikliai atspindi praktinį vaikų skaičių populiacijoje. Dažnai vartojami rodikliai:
- grubus gimstamumo rodiklis (visų gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų per metus),
- amžinis reprodukcinis rodiklis (age-specific fertility rate),
- bendras vaisingumo rodiklis (TFR) – vidutinis vaikų skaičius, kurį per savo vaisingą laikotarpį (dažniausiai 15–49 metų) gimdytų moteris.
Anglų kalboje terminas ilgą laiką buvo taikomas daugiausia moterims, tačiau šiandien vis dažniau atsižvelgiama ir į vyrų įtaką reprodukcijai, nes geriau suvokiami reprodukcijos mechanizmai ir vyro (vyro) vaidmens svarba.
Skirtumas tarp vaisingumo ir gimstamumo
Skirtumas yra svarbus:
- Vaisingumas – biologinis gebėjimas daugintis (individualus arba populiacijos potencialas).
- Gimstamumas – faktinis gimimų skaičius per laiko tarpą populiacijoje, kurį lemia ne tik biologija, bet ir socialiniai, kultūriniai bei ekonominiai veiksniai.
Veiksniai, lemiantys žmonių vaisingumą
Mityba, lytinė elgsena, kultūra, instinktai, endokrinologija, laikas, ekonomika, gyvenimo būdas ir emocijų veiksniai – visi prisideda prie vaisingumo lygio. Konkrečiau:
- Amžius: moterų vaisingumas po 30–35 metų mažėja dėl kiaušialąsčių skaičiaus ir kokybės sumažėjimo; vyrų spermos kokybė taip pat gali blogėti su amžiumi.
- Gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholis, narkotikai, nutukimas ir ekstremalus intensyvus sportas gali bloginti vaisingumą.
- Aplinkos veiksniai: cheminės medžiagos, sunkieji metalai, pesticidai ir jonizuojanti radiacija gali pakenkti reprodukcinei sistemai.
- Sveikatos sutrikimai: policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), endometriozė, lytiniu keliu plintančios infekcijos, hormoninės ligos ir tam tikros genetinės priežastys.
- Medicininės procedūros ir vaistai: chemoterapija, spindulinė terapija ir kai kurie vaistai gali sumažinti vaisingumą.
- Psichosocialiniai veiksniai: stresas, poros tarpusavio santykiai, ekonominė padėtis ir socialinės normos lemia sprendimus dėl nėštumo laiko ir vaikų skaičiaus.
Nevaisingumas: priežastys ir gydymas
Nevaisingumas dažniausiai apibrėžiamas kaip negebėjimas pastoti po vienerių metų reguliarių nesaugių lytinių santykių (kai moteris yra iki ~35 metų; vyresnėms moterims laikotarpis gali būti trumpesnis). Priežastys gali būti moteriškos, vyriškos arba mišrios. Dažnos priežastys:
- Moterų veiksniai: ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių nepralaidumas, gimdos patologijos, endometriozė.
- Vyrų veiksniai: sumažėjęs spermatozoidų skaičius, prasta judrumas ar struktūriniai pokyčiai.
- Abipusiai arba neaiškios kilmės atvejai.
Gydymas priklauso nuo priežasties: gyvenimo būdo korekcijos, medikamentai ovuliacijai skatinti, chirurgija, intrauterininis apvaisinimas (IUI), pagalbinės reprodukcijos technologijos (pvz., IVF, ICSI), taip pat psichologinė pagalba. Daugelį priežasčių šiandien pavyksta sėkmingai gydyti arba apeiti naudojant modernias technologijas.
Vaisingumas gyvūnuose ir žemės ūkio kontekste
Gyvūnų vaisingumas yra taip pat sudėtingas ir kartais pasižymi specifiniais biologiniais mechanizmais (pavyzdžiui, sezoninis reprodukcinis ciklas, savitos poravimosi elgsenos). Žemės ūkyje derlingumas reiškia, kad dirvožemyje gali augti augalai, nes jame yra tinkamų mineralinių ir maistinių medžiagų. Dirvožemio derlingumą lemia:
- dirvožemio struktūra ir aeracija,
- organinės medžiagos kiekis,
- maistinių medžiagų (pvz., N, P, K) prieinamumas ir pH,
- vandens drėkinimas ir drenažas,
- erosijos kontrolė ir tvarios žemės ūkio praktikos (rotacija, žalioji trąša, kompostas).
Vaisingumas kaip metafora ir visuomeninė reikšmė
Vaisingumą galima naudoti ir kaip metaforą: "vaisinga vaizduotė" reiškia gebėjimą sugalvoti daug naujų ir įdomių dalykų. Tačiau terminas turi ir svarbią visuomeninę reikšmę: populiacijos lygio vaisingumo pokyčiai veikia demografiją, darbo jėgą, socialines sistemas ir ekonominę politiką. Žemas gimstamumas ilgainiui sukelia gyventojų senėjimą ir gali daryti spaudimą pensijų, sveikatos priežiūros bei globos sistemoms.
Ką verta prisiminti
- Vaisingumas – tai biologinis gebėjimas vaisingai daugintis, o gimstamumas – faktinis gimimų skaičius populiacijoje.
- Vaisingumui įtakos turi tiek biologiniai, tiek socialiniai ir aplinkos veiksniai.
- Daug nevaisingumo priežasčių šiandien yra diagnozuojamos ir gydomos; pagalbinės reprodukcijos technologijos suteikia galimybių poroms, susiduriančioms su vaisingumo problemomis.
- Žemės ūkio ir dirvožemio derlingumas – atskira, bet susijusi sritis, kuri užtikrina maisto gamybą ir ekosistemų tvarumą.
Žmonių vaisingumas
Moterų vaisingumas
Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutinis menarchės (pirmųjų mėnesinių) amžius yra apie 12,5 metų. Tačiau daugumai mergaičių menarchė nereiškia, kad įvyko ovuliacija. Mergaitėms po menarchės pirmaisiais metais po menarchės apie 80 % ciklų būna anovuliaciniai, 50 % - trečiaisiais ir 10 % - šeštaisiais metais. Moterų vaisingumas pasiekia aukščiausią tašką 22-26 metų amžiaus grupėje, o po 35 metų jis pradeda smarkiai mažėti.
Į gimstamumo rodiklius atkreipė dėmesį daktaras Henri Leridonas, Prancūzijos sveikatos ir medicininių tyrimų instituto epidemiologas. Moterų, kurios bando pastoti, nenaudodamos nevaisingumo vaistų ar apvaisinimo mėgintuvėlyje:
- 30 metų amžiaus
- 75 proc. per vienerius metus susilauks gyvo kūdikio.
- 91 proc. iš jų per ketverius metus susilauks gyvo kūdikio.
- 35 metų amžiaus
- 66 proc. per vienerius metus susilauks gyvo kūdikio.
- 84 proc. iš jų per ketverius metus susilauks gyvo kūdikio.
- Sulaukę 40 metų
- 44 proc. per vienerius metus susilauks gyvo kūdikio.
- 64 proc. iš jų per ketverius metus susilauks gyvo kūdikio.
Vaisingumo vaistai ir (arba) apvaisinimas mėgintuvėlyje gali padidinti galimybę pastoti vėlesniame amžiuje.
Vyrų vaisingumas
Yra įrodymų, kad vyrų reprodukciniai gebėjimai mažėja su amžiumi. Su amžiumi spermatozoidų skaičius mažėja: 50-80 metų vyrai pagamina 75 % spermos, palyginti su 20-50 metų vyrais. Jei spermatozoidų skaičius per mažas, vyras gali jį padidinti naudodamas augalinius ir cheminius papildus. Dar didesni pokyčiai pastebimi skirtingais amžiaus tarpsniais vyrų gaminamų sėklinių kanalėlių skaičiuje:
- 20-39 metų amžiaus vyrų 90 % sėklinių kanalėlių yra subrendusių spermatozoidų.
- 40-69 metų amžiaus vyrų 50 % sėklinių kanalėlių yra subrendusių spermatozoidų.
- 80 metų ir vyresnių vyrų 10 % sėklinių kanalėlių yra subrendusių spermatozoidų.
Nevaisingumas
Nevaisingumas reiškia, kad žmogus negali susilaukti vaiko natūraliu būdu. Nevaisingumas apibrėžiamas kaip nesugebėjimas pastoti arba išnešioti nėštumo iki gimdymo po 12 ar daugiau mėnesių nesaugių lytinių santykių. Apie 10 % žmonių yra nevaisingi. Tai reiškia, kad 1 iš 10 žmonių negali susilaukti vaiko natūraliu būdu. Yra daug nevaisingumo priežasčių, kai kurios iš jų gali būti gydomos.. Moteriai senstant jos vaisingumas mažėja. Po menopauzės moteris nebėra vaisinga.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra vaisėdis?
A: Vaisingumas - tai natūralus gebėjimas duoti gyvybę. Tai individo ar populiacijos gebėjimas susilaukti gyvybingų palikuonių, t. y. gebėjimas gyventi ir daugintis.
K: Kaip matuojamas gimstamumas?
A: Gimstamumas matuojamas vaikų, gimusių vienai porai, asmeniui ar populiacijai, skaičiumi.
K: Kokie veiksniai daro įtaką žmonių gimstamumui?
A: Žmonių vaisingumas priklauso nuo tokių veiksnių kaip mityba, lytinis elgesys, kultūra, instinktai, endokrinologija, laikas, ekonomika, gyvenimo būdas ir emocijos.
K: Kuo gyvūnų vaisingumas skiriasi nuo žmonių vaisingumo?
A: Gyvūnų vaisingumas taip pat turi daug sudėtingų mechanizmų, tačiau gali pasižymėti stulbinančiais mechanizmais, kurie skiriasi nuo žmonių.
K: Ką reiškia "vaisingumas", kalbant apie dauginimąsi?
A.: Vaisingumas reiškia dauginimosi potencialą, kuriam įtakos gali turėti gametų gamyba, apvaisinimas ir nėštumo išnešiojimas iki galo.
Klausimas: Ar nevaisingumas laikomas nepakankamo vaisingumo forma?
A.: Taip, nevaisingumas yra nepakankamo vaisingumo forma.
Ieškoti