Kas yra emocijos: apibrėžimas, fiziologija ir elgesys

Sužinokite, kas yra emocijos: jų apibrėžimas, fiziologiniai mechanizmai ir elgesio poveikis — aiškiai, su moksliniais paaiškinimais ir praktiškais pavyzdžiais.

Emocijos yra tai, ką žmonės jaučia. Jos yra labai senos ir būdingos visiems žinduoliams.

Emocijas sukelia sudėtingas hormonų ir pasąmonės mišinys. Tik labai sunkiai galime kontroliuoti savo emocijas sąmoningomis pastangomis. Dėl jų žinduoliai keičia elgesį priklausomai nuo situacijos pokyčių. Mūsų atveju jos kartais prieštarauja mūsų pastangoms gyventi logiškai.

Mokslinis apibrėžimas nėra paprastas; ekspertai yra pateikę daugiau kaip 90 apibrėžimų. Emocijų apibrėžimas turi apimti tris dalykus:

1. sąmoninga patirtis (jausmai)
2. išraiškos, kurias gali matyti kiti.
3. kūno veiksmai ("fiziologinis susijaudinimas").

Štai vienas iš apibrėžimų:

"Emocijos - tai sudėtingas psichologinis reiškinys, atsirandantis gyvūnams ir žmonėms gyvenant savo gyvenimą. Emocijos apima fiziologinį sužadinimą, situacijos vertinimą, išraiškingą elgesį ir sąmoningą išgyvenimą. Emocijos siejamos su jausmais, nuotaika, temperamentu, asmenybe, polinkiu ir motyvacija".

Kalbant fizine prasme, emocijos yra susijusios su kūno sistemomis, kurios veikia šimtus milijonų metų. Tai hormonų sistema, autonominė nervų sistema ir "žemesnieji" smegenų centrai (užpakalinės ir vidurinės smegenys).

Emocijų funkcijos

Emocijos atlieka kelias svarbias funkcijas: jos padeda greitai reaguoti pavojui, nukreipti dėmesį ir energiją veikti, priimti sprendimus ir bendrauti su kitais žmonėmis. Emocijos taip pat prisideda prie atminties formavimo — emocinės patirtys dažnai įsimenamos stipriau. Socialiniu požiūriu emocijos perduoda informaciją apie ketinimus ir būsenas, todėl jos palengvina bendradarbiavimą ir konfliktų sprendimą.

Fiziologija ir smegenų mechanizmai

Emocijų biologija apima kelias persipynusias sistemas. Hormonų išsiskyrimas (pvz., adrenalinas, kortizolis, dopaminas, oksitocinas) greitai keičia kūno būseną. Autonominė nervų sistema (simpatinė ir parasimpatinė dalys) reguliuoja širdies ritmą, kvėpavimą, prakaitavimą ir kitus fiziologinius rodiklius. Smegenų lygmenyje svarbūs yra „žemesni“ regionai ir limbinė sistema — pavyzdžiui, amygdala greitai atpažįsta pavojų ir inicijuoja susijaudinimą, hipotalamas koordinuoja hormoninę atsaką, o prefrontalinė žievė padeda įvertinti situaciją ir slopinti impulsus.

Emocinis atsakas dažnai prasideda greitai ir automatiškai (subkortikalus takas), o vėliau gali būti peržiūrimas ir moduliuojamas sąmoningais sprendimais (kortikalus įvertinimas). Šis dviejų pakopų procesas paaiškina, kodėl kartais pirmasis jausmas pasirodo „instinktyviai“, o mes tada jį racionalizuojame.

Išraiška ir elgesys

Emocijos pasireiškia veido mimika, kūno poza, gestais, balso tonu ir elgesiu. Daugelis veido išraiškų — liūdesys, džiaugsmas, pyktis, baimė, pasibjaurėjimas, nuostaba — yra gana universaliai atpažįstamos, nors kultūrinės taisyklės (display rules) keičia, kada ir kaip jas rodyti. Emocijos skatina tam tikrus elgesio modelius: baimė — vengimą arba kovą/bėgimą, pyktis — konfrontaciją, džiaugsmas — artumo paiešką ir pan.

Emocijų tipai ir skirtumai

Kalbant apie klasifikacijas, paprastai išskiriamos pagrindinės (arba „pirminės“) emocijos — džiaugsmas, liūdesys, baimė, pyktis, pasibjaurėjimas, nuostaba — ir sudėtingesnės emocijos, tokios kaip kaltė, gėda, pavydas ar pasididžiavimas. Taip pat svarbus skirtumas tarp emocijų ir nuotaikų: nuotaika būna ilgalaikė, difuziška ir mažiau intensyvi nei trumpalaikė emocija.

Emocijų reguliavimas

Galima mokytis valdyti ir reguliuoti emocijas. Efektyvūs būdai:

• Kognityvinis pervertinimas (reappraisal) — keisti situacijos prasmę ir taip sumažinti neigiamą jausmą.
• Įsisąmoninimas ir kvėpavimo pratimai — padeda sumažinti fizinį susijaudinimą.
• Fizinė veikla — sportas mažina stresą ir gerina nuotaiką per endorfinus.
• Socialinė parama — pokalbiai su artimais žmonėmis gali nuraminti ir suteikti perspektyvą.
• Profesinė pagalba — psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija ar kiti metodai padeda mokytis ilgalaikių reguliavimo strategijų.

Reikėtų žinoti, kad emocijų slopinimas (suppressing) trumpuoju laikotarpiu kartais veikia, bet ilgainiui gali būti žalingas — didina streso lygį ir mažina bendravimo kokybę.

Emocijos ir sveikata

Nuolatinis stiprus stresas ir nepalankios emocinės būsenos gali pakenkti sveikatai: didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, silpninti imuninę sistemą, prisidėti prie depresijos ir nerimo sutrikimų. Tuo pačiu emocijų valdymas gerina sprendimų priėmimą, darbo ir santykių kokybę bei bendrą gyvenimo kokybę.

Keletas praktinių patarimų

• Pripažinkite, ką jaučiate: vardindami emociją ją geriau suprasite.
• Stebėkite kūno reakcijas (širdies ritmą, raumenų įtampą) — tai signalai, kad reikia sustoti ir atsipūsti.
• Naudokite kvėpavimo pratimus arba trumpą pertrauką, kai jaučiatės per daug susijaudinę.
• Ieškokite paramos ir dalinkitės jausmais su patikimais žmonėmis.

Apibendrinant: emocijos yra kompleksiškas psichofiziologinis reiškinys, reikalingas prisitaikymui, bendravimui ir asmeniniam funkcionavimui. Jas suprasti ir išmokti reguliuoti — svarbi sveiko gyvenimo dalis.

Emocijų funkcija

Emocijų tyrimas tapo viena iš Darvino knygų po "Žmogaus nuopuolio". 1873 m. jis išleido knygą "Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška". Siųsdamas laiškus ir klausimų sąrašą po visą pasaulį, jis išsiaiškino, kad skirtingose visuomenėse emocijos reiškiamos beveik vienodai.

Jei taip, tai mechanizmai, kurie sukūrė šias išraiškas, turi būti paveldėti. Jie turėjo išsivystyti tokiu pat būdu, kaip ir visos kitos žmogaus savybės - evoliucijos natūralios atrankos būdu. Iš anatomijos jau buvo žinoma, kad visų žmonių veido raumenys ir nervai yra vienodi arba panašūs.

Darvinas emocijų išraišką iliustravo nuotraukomis ir medžio raižinių iliustracijomis. Tą patį Ekmanas darė ir mokslinių tyrimų vizito į Naująją Gvinėją metu, kur paprašė kaimo gyventojų atpažinti nuotraukose pavaizduotas emocijas. Tai buvo ilgalaikių pastangų patikrinti ir išplėsti Darvino įžvalgas apie emocijas dalis. Kai kurios iš Ekmano išvadų:

1. Mikro išraiškos trunka tik sekundės dalį. Jos atsiranda, kai žmonės slepia savo jausmus. (p15, p222)
2. Emocijos yra autoaplinka, reakcija į dalykus, kurie atrodo labai svarbūs mūsų gerovei. (p21)
3. Emocijos dažnai prasideda taip greitai, kad nesuvokiame, kokie procesai mūsų galvoje jas sukelia. (p21)
4. Automatiniai vertintojai ieško įvykių, kurie yra labai svarbūs mūsų gerovei ir išlikimui. (p23)
5. Mūsų evoliucinis paveldas labai prisideda prie mūsų emocinių reakcijų formavimosi. (p26)
6. Troškimas patirti ar nepatirti emociją lemia daugelį mūsų elgesio motyvų. (p217)
7. Efektyvus signalas - aiškus, greitas ir universalus - informuoja kitus apie tai, kaip jaučiasi emocionalus žmogus. (p217)

20 pav., "Teroras", Guillaume Duchenne nuotrauka (daugiau nuotraukų)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra emocijos?

K: Kaip galime kontroliuoti savo emocijas?

K: Koks yra mokslinis emocijų apibrėžimas?

Klausimas: Kokios fizinės sistemos dalyvauja emocijose?

K: Ar emocijos yra senos?

K: Ar skirtingi ekspertai skirtingai apibrėžia emocijas?

Paieška pagal raidę